Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-491/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
1A-207-491/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
A. A., J. S.
Advokatai
Audrius Leonavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-491/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13378-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Donatai Petraško,dalyvaujant prokurorui Artūrui Raskazovui,nuteistajam A. A., jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas J. S., tačiau dėl jo šis nuosprendis nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. A. buvo nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir veikdamas kartu su tuose pačiuose pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu asmeniu bei laisvėje esančiu J. S., apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai L. S. priklausantį karšto oro siurblį „Steamlur V-bus“, tokiomis aplinkybėmis :

2021 m. balandžio 25 d. 17 val. nenustatytas asmuo, iš neteisėtai turėto nenustatyto elektroninio įrenginio, per tiksliai nenustatytą internetinę prieigą, programėlę „Viber“ pasivadinus „E.“, pagal internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) rastą skelbimą apie L. S. parduodamą karšto oro siurblį „Steamlur V-bus“ už 1550 Eur, susisiekė su nukentėjusiąja L. S. ir su ja susitarė dėl šio karšto oro siurblio nupirkimo už 1450 Eur; gavęs L. S. naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir pažadėjęs pinigus pervesti banko pavedimu, tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytas asmuo, neteisėtai naudodamasis tiksliai nenustatytu mobiliojo ryšio įrenginiu ir programomis, pagamino netikrą elektroninį dokumentą – fiktyvų banko mokėjimo pavedimą su užpildytais mokėtojo E. S. ir gavėjos L. S. duomenimis, mokėjimo paskirtimi bei tariamai pervestų lėšų suma – 1450 Eur į L. S. nurodytą banko sąskaitą už karšto oro siurblį; tą pačią dieną 17.16 val. nenustatytas asmuo šį netikrą banko mokėjimo pavedimą kartu su E. S. vardu išduoto Lietuvos Respublikos paso foto nuotrauka per „Viber“ programėlę išsiuntė nukentėjusiajai L. S., taip įtikinęs pastarąją, kad nenustatytas asmuo, kaip E. S., yra neva pervedęs į jos banko sąskaitą 1450 Eur už karšto oro siurblį;

tą pačią dieną 18.08 val. nenustatytas asmuo iš telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susisiekė su taksi vairuotoju V. T., nežinojusiu apie daromą nusikalstamą veiką, ir nurodė tą karšto oro siurblį paimti adresu (duomenys neskelbtini), ir jį nuvežti adresu (duomenys neskelbtini), kurio adresą nenustatytam asmeniui nurodė A. A., prieš tai jam (A. A.) susisiekus ir susitarus su J. S. dėl to siurblio paėmimo ir taksi vairuotojui sumokėjimo už šio siurblio atvežimą; tuo pačiu nenustatytas asmuo paprašė L. S. karšto oro siurblį perduoti atvykusiam taksi vairuotojui V. T.;

nukentėjusiajai L. S. patikėjus atsiųstu fiktyviu dokumentu ir E. S. vardu išduota Lietuvos Respublikos paso foto nuotrauka, tą pačią dieną apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini), ji karšto oro siurblį „Steamlur V-bus“ perdavė atvykusiam taksi vairuotojui V. T.; po to pastarasis šį siurblį nuvežė adresu (duomenys neskelbtini), ir perdavė nenustatytam asmeniui, kuris tą siurblį perdavė J. S.; tokiais bendrais veiksmais, turėdami išankstinę tyčią, nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą dokumentą, jį išsiuntus ir panaudojus, jis (A. A.) apgaule savo, J. S. ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai L. S. priklausantį 1100 Eur vertės karšto oro siurblį „Steamlur V-bus “.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo jį išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

2.1. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo principą, nes byloje nepašalintų abejonių dėl nuteistojo A. A. kaltės nevertino jo naudai. Nuteistasis neneigė, kad susitarė su J. S., jog pastarasis paimtų iš Šiaulių atvežamą kito asmens (kartu kalinčio M. D.) už skolą jam (A. A.) atiduodamą karšto oro siurblį, bei apmokėtų už jo atvežimą taksi vairuotojui. Tačiau nuteistasis A. A. nežinojo, kad M. D. už skolą siūlomas daiktas buvo įgytas nusikalstamu būdu – panaudojant apgaulę. Byloje nėra nustatytas nuteistojo A. A. kontaktas su nukentėjusiąja L. S., jo ryšys su mobilaus ryšio telefonu ar kitokiu mobilaus ryšio įrenginiu, kuriuo buvo bendraujama su nukentėjusiąja ar taksi vairuotoju, asmenimis, bendravusiais su nukentėjusiąją ar su taksi vairuotoju. Visuma šių aplinkybių leidžia teigti, jog nuteistasis A. A. neturėjo jokių galimybių suvokti apie kitų asmenų daromą nusikalstamą veiką.

2.2. Nuosprendyje A. A. kaltė grindžiama liudytojo M. D., prieš kurį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodymais ir tik ta dalimi, kad A. A. buvo jį įtikinęs apkalbėti save ir prisiimti atsakomybę už L. S. siurblio įgijimą apgaule. Tačiau, M. D. parodymams negalima suteikti didesnės įrodomosios galios, nes tai neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių. Be to, M. D. daug kartų teistas už savanaudiškus nusikaltimus, užsienyje teistas už melagingų parodymų davimą, prieš jį ne kartą buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir dėl sukčiavimo. Byloje nebuvo renkami duomenys apie M. D. dalyvavimą panaudojant apgaulę prieš L. S., pavyzdžiui, nukentėjusiajai atpažįstant jo balsą.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia nuteistasis A. A. Apeliaciniame skunde jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl jo kaltės apgaule įgijus nukentėjusiosios L. S. karšto oro siurblį. Skunde apeliantas nurodo tokius esminius argumentus: 1) apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas grindė nenuosekliais ir nepatikimais liudytojo M. D. parodymais; 2) byloje nebuvo surinkta jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių A. A. suvokimą dalyvaujant nusikaltime; 3) byloje nebuvo atliktas nukentėjusiajai L. S. ir vairuotojui V. T. skambinusio asmens atpažinimas iš balso (jiems pateikiant atpažinti M. D. balsą), o visos nepašalintos abejonės turi būti vertinamos baudžiamojon atsakomybėn patraukto A. A. naudai. Atsižvelgdama į tai bei laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, teisėjų kolegija šiais klausimais ir pasisako.

6. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį A. A. kaltu, savo išvadas apie jo kaltę grindė ne tik liudytojo M. D. parodymais, bet ir kitais jį kaltinančiais įrodymais, t. y. pačių nuteistųjų, nukentėjusiosios, apklaustų liudytojų parodymais, vertino elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautus A. A. ir J. S. pokalbius, mobiliojo ryšio telefonų numerių IMSI ir IMEI kontrolės bei priklausomybės analizes, kitus rašytinius bylos įrodymus. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad visais šiais įrodymais jis vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina jų visetas. Kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu kolegija neturi pagrindo. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

7. Šioje byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 25 d. nenustatytas asmuo, esantis (duomenys neskelbtini), per programėlę „Viber“ susisiekė su nukentėjusiąja L. S. dėl jos pardavinėjamo karšo oro siurblio. Šis nenustatytas asmuo sutarė su nukentėjusiąja dėl šio siurblio jam pardavimo už 1450 Eur. Tada nenustatytas asmuo suklastojo banko mokėjimo pavedimą, patvirtinantį, kad pinigai už nukentėjusiosios parduodamą karšto oro siurblį buvo pervesti į jos nurodyta sąskaitą banke, nors taip nebuvo padaryta. Šį suklastotą dokumentą nusiuntus L. S. kartu su E. S., nežinojusio apie daromą nusikalstamą veiką, paso paskutinio lapo kopija, ji buvo įtikinta realiais nenustatyto asmens ketinimais įsigyti jos parduodamą siurblį. Tuomet ji savo karšto oro siurblį perdavė atvykusiam taksi vairuotojui V. T., nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką. Prieš tai nenustatytas asmuo su juo sutarė, kad V. T. karšto oro siurblį nuo nukentėjusiosios namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuveš iki (duomenys neskelbtini), už 80 Eur. Po to gavėjo adresas pasikeitė į (duomenys neskelbtini), ir kaina už šią paslaugą pakilo iki 90 Eur. Tuo metu bausmę toje pačioje įstaigoje atlikinėjęs A. A. nurodė adresą, į kurį karšto oro siurblys turi būti nuvežtas, bei surado laisvėje esatį J. S., kuris turėjo šį siurblį perimti iš taksi vairuotojo V. T. bei jam sumokėti už pervežimo paslaugą ir po to šį daiktą parduoti. V. T. atvežus karšto oro siurblį adresu (duomenys neskelbtini), šį siurblį perėmė nenustatytas asmuo, kuris tą siurblį perdavė J. S.. Pokalbio telefonu metu 2021 m. balandžio 29 d. J. S. informavo A. A., kad jis šio siurblio nebeturi ir jį prarado, todėl nebegali parduoti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios L. S. karšto oro siurblys nebuvo surastas. Taip pat ji už šį siurblį jokių pinigų negavo. Tokias faktines bylos aplinkybes patvirtina nuteistųjų A. A., J. S., nukentėjusiosios L. S., iš esmės visų liudytojų parodymai, byloje esantys A. A. ir J. S. pokalbiai, susirašinėjimai programėlėje „Viber“, mobiliojo ryšio telefonų numerių IMSI ir IMEI kontrolės bei priklausomybės analizės bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Šios aplinkybės byloje iš esmės nėra ginčijamos, todėl jos laikomos nustatytomis ir išsamiau nebeaptarinėjamos.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. nesutinka su tuo, kad jis žinojo apie prieš nukentėjusiąją L. S. panaudotą apgaulę ir iš taip jos nusikalstamu būdu įgytą karšto oro siurblį. Nuteistasis savo skunde, kaip ir iš esmės viso proceso metu, laikosi pozicijos, kad jis buvo suklaidintas M. D., jam pasiūliusio šį karšto oro siurblį kaip skolos grąžinimą. Nuteistojo teigimu, jis su tokiu pasiūlymu sutiko ir tik pasakė M. D., kokiu adresu pristatyti šį siurblį bei surado laisvėje žmogų, kuris perims šį karšto oro siurblį, ir jį parduos – surado J. S. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą – pripažino, jog A. A. žinojo apie prieš nukentėjusiąją L. S. panaudotą apgaulę ir jos karšto oro siurblio įgijimą nusikalstamu būdu skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė byloje yra įrodyta ne tik liudytojo M. D. parodymais, tačiau iš dalies paties nuteistojo A. A., nuteistojo J. S. parodymais, byloje esančiais jų pokalbiais, kitais bylos rašytiniais įrodymais.

9. Iš tiesų, šioje byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių A. A. kaltę dėl apgaulės panaudojimo prieš nukentėjusiąją L. S., siekiant iš jos įgyti karšto oro siurblį (nėra liudytojų ar kitų įrodymų, galinčių tiesiogiai patvirtinti A. A. dalyvavimą nusikaltime). Tačiau, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog vienodai svarbūs yra tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2014, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018). Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nenustato reikalavimo, jog kaltė padarant nusikaltimą turi būti įrodyta vien tik tiesioginiais, akivaizdžiais įrodymais. Kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais. Esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2017, 2K-237/2019, 2K-264/2019, 2K-23/2019) 2K-15/2021), o šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2019, 2K-204/2019, 2K-229/2021). Taip pat kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-65-648/2016). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012).

10. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad liudytojas M. D. tyčia apkalbėjo A. A., siekdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį sukčiavimą. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas šią gynybos versiją aptarė bei ją motyvuotai atmetė. Nuteistasis A. A. parodė, kad pataisos namuose bausmę atliekantis M. D. pats savo iniciatyva pasiūlė jam grąžinti skolą daiktu – atiduodamas savo močiutės karšto oro siurblį, kurį būtų galima parduoti. Nuteistasis parodė, kad su tokiu pasiūlymu sutiko. Pervežimą iš nukentėjusiosios namų iki (duomenys neskelbtini) suorganizavo M. D., jis tik nurodė pristatymo adresą. Su laisvėje esančiu J. S. sutarė, jog pastarasis paims tą siurblį iš taksi vairuotojo, jam sumokės už pervežimo paslaugą bei siurblį parduos. Taigi, nuteistojo A. A. teigimu, jis pats buvo apgautas M. D. Pats M. D. savo pirminėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino tokią A. A. versiją dėl skolos jam grąžinimo daiktu – karšto oro siurbliu. Tačiau paskutinėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisiamajame posėdyje, M. D. pirminius savo parodymus paneigė bei parodė, jog dėl sunkios finansinės padėties 2021 m. rugpjūtį sutiko su A. A. pasiūlymu prisiimti kaltę dėl šio nusikaltimo už apelianto pasiūlytą 500 Eur atlygį. M. D. parodė ir tai, kad A. A., išėjęs į laisvę, žadėjo ir toliau jam padėti finansiškai už prisiimtą kaltę dėl šio sukčiavimo. Jis parodė, kad A. A. davė jam pranešimą apie įtarimą ir užrašė, ką jis turėtų pasakoti tyrėjai apklausos metu. Ilgai negavęs A. A. žadėtų jam pinigų, M. D. pakeitė savo ketinimą prisiimti kaltę už A. A. ir nusprendė pasakyti tiesą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iš vienos pusės – nuteistojo A. A. parodymus, ir iš kitos pusės – liudytojo M. D. pakeistus parodymus, padarė išvadą, jog pastarieji yra įtikinami bei patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, ko negalima pasakyti apie nuteistojo A. A. parodymus. Nors M. D. iš tiesų ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus, tačiau jo parodymai apie ketinimą už atlygį priimti A. A. kaltę, vėliau – apie atsisakymą tai daryti, kadangi A. A. ilgą laiką žadėjo jam už tai duoti pinigus (500 Eur), tačiau šių pinigų jam taip ir neperdavė, yra pakankamai realūs ir gyvenimiški, vertinant tai, kad abu šie asmenys atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

11. Kaip jau minėta, nusikalstamos veikos metu bei po jos nuteistasis A. A. ir M. D. (duomenys neskelbtini) atliko jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Kaip jie patys patvirtino, tuo metu jų finansinė padėtis buvo sunki. Kad A. A. tuo metu labai reikėjo pinigų, patvirtina ir jo pokalbių su nuteistuoju J. S. turinys. Šių pokalbių metu A. A. klausė J. S., ar pastarasis gali jam atsiųsti pinigų, nurodydamas: „Nors kažką tai“. J. S. jam atsakė, kad „Dabar ne. Visiškai dabar nulis. Rytoj bus, bet eeeee garantuoju“. Nuteistasis A. A. parodė, kad jam M. D. buvo skolingas 1000 litų, daugiau to nedetalizuodamas. Tuo tarpu pagal pirminius M. D. parodymus jis A. A. buvo skolingas 400 – 500 Eur, tuo metu skolinosi litais, pasiskolino prieš 10 metų. Įvertinus visus šiuos bylos įrodymus, yra nerealu ir neįtikinama, kad M. D., pats būdamas sunkioje finansinėje padėtyje, savo iniciatyva būtų siūlęs A. A. atiduoti prieš 10 metų susidariusią skolą daiktu – karšto oro siurbliu, kuris apgaule buvo įgytas iš nukentėjusiosios L. S.. Be to, po to, kai J. S. neaiškiomis aplinkybėmis (byloje nenustatytomis) prarado šį siurblį ir nuteistieji prarado realią galimybę gauti už jį pinigų, A. A. daugiau jokių priekaištų M. D. dėl skolos nebereiškė – nei dėl jos grąžinimo kitais būdais, nei dėl jos „nurašymo“. Tai patvirtina nuteistojo A. A. ir liudytojo M. D. parodymai, A. A. ir J. S. pokalbių turinys.

12. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, patikrinęs liudytojo M. D. prisipažinimą dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąją L. S. kitų byloje surinktų įrodymų visumoje, padarė pagrįstą išvadą, kad šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Visų pirma, be paties M. D. prisipažinimo ir jo parodymų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, siejančių jį su šia nusikalstama veika. Tokių duomenų nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad pirminiai M. D. parodymai neatitinka kitais byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, dar daugiau – nuteistasis A. A. davė parodymus apie tokias šios veikos aplinkybes, apie kurias M. D. negalėjo nurodyti. Nuteistojo A. A. ir liudytojo M. D. parodymų turinys bei pastarojo pirminių parodymų, kuriais jis prisiėmė sau kaltę dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąją L. S., prieštaravimas kitiems bylos įrodymams labai išsamiai atskleistas bei aptartas skundžiamame nuosprendyje, apylinkės teismo išvados dėl to yra konkrečios, atspindi byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija to išsamiai nebekartoja. Kaip matyti iš bylos, duodamas parodymus proceso metu, M. D. negalėjo nurodyti tokių esminių veikos faktinių aplinkybių, kaip antai, taksi vairuotojui V. T. sumokėtos pinigų sumos už karšto oro siurblio pervežimo paslaugą. Jis negalėjo nurodyti ir tokios svarbios aplinkybės, už kokią sumą buvo sutarta su nukentėjusiąja nupirkti tą siurblį. Tuo tarpu nuteistasis A. A. parodė, jog už pervežimo paslaugą J. S. taksi vairuotojui sumokėjo 80 Eur ir neva tokią sumą jam nurodė pats M. D.. Tai beveik atitinka liudytojo V. T. parodymus, kad 80 Eur suma buvo už nuvežimą iki (duomenys neskelbtini), o vėliau, užsakovui patikslinus galutinį adresą į tolimesnį, t. y. iki (duomenys neskelbtini), suma pakilo iki 90 Eur. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas aptarė ir kitus M. D. pirminių parodymų nesutapimus bei prieštaravimus objektyviems bylos įrodymams: 1) M. D. parodė, jog su taksi vairuotoju ir nukentėjusiąja bendravo skambučiais, nors iš bylos matyti, kad jie tarpusavyje bendravo programėlėje „Viber“ tiek susirašinėdami, tiek susiskambindami; 2) M. D. parodė, jog nukentėjusiajai pakako suklastotos banko pavedimo kopijos, nors iš bylos matyti, kad ji, negavusi pinigų, prašė tariamo pirkėjo atsiųsti savo vardą, pavardę, adresą, po ko per programėlę „Viber“ jai buvo atsiųsta E. S., nežinojusio apie daromą nusikalstamą veiką, paso paskutinio lapo kopija; 3) M. D. parodė, kad po karšto oro siurblio paėmimo iš nukentėjusiosios, jis išmetė SIM kortelę, nors iš bylos matyti, kad nukentėjusioji dar kitą dieną bendravo su tariamu pirkėju, kuris patikino ją, jog pinigų ji vis dar negavo dėl vėluojančio pavedimo. Taigi, iš visų aptartų aplinkybių, teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla jokių abejonių, jog M. D. nedalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje ir apie ją žino bei prisimena tik tiek, kiek jam papasakojo nuteistasis A. A., įkalbėjęs jį už piniginį atlygį prisiimti kaltę dėl šio nusikaltimo. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai, kad M. D. kaltės pripažinimas ir jo pirminiai parodymai įrodo, jog A. A. nedalyvavo sukčiavime prieš nukentėjusiąją L. S., atmetami kaip nepagrįsti bei paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma nepasitikėti pakeistais liudytojo M. D. parodymais, jog jis kaltę dėl šio sukčiavimo A. A. naudai prisiėmė dėl piniginio atlygio, kadangi jis, kaip asmenybė, charakterizuojamas neigiamai. Tačiau, kaip jau minėta, vien tai, kad M. D. teistas ir nusikalstamos veikos padarymo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (beje, kaip ir pats nuteistasis A. A.), nesudaro pagrindo vienareikšmiai ir besąlygiškai teigti, jog pakeistas savo parodymais M. D. siekia melagingai apkaltinti A. A. Visų pirma, tai tik apelianto prielaida, kurios pagal teismų praktiką atskirai aptarinėti net nereikia. Be to, byloje nėra jokių kitokių įrodymų, pagrindžiančių M. D. dalyvavimą sukčiavime prieš nukentėjusiąją L. S., ir jo pirminiai parodymai pripažįstant kaltę paneigti byloje surinktų kitų įrodymų visuma. Tuo labiau, kaip pagrįstai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, liudytojo M. D. parodymai nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys A. A. kaltę apgaule įgyjant nukentėjusiosios L. S. karšto oro siurblį. Neigiama liudytojo M. D. charakteristika šios įrodymų visumos nepaneigia.

14. Šios išvados nepaneigia ir apelianto argumentas apie neva tai ikiteisminio tyrimo trūkumą – kad nukentėjusiajai L. S. nebuvo pateiktas atpažinti M. D. balsas. Čia teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, jų turi būti surinkta tiek, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryta nusikalstama veika, kurios padarymu asmuo yra įtariamas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Byloje surinktų įrodymų visumos – tai liudytojo M. D. pirminių parodymų esminių prieštaravimų kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams, pakanka išvadai, jog jis niekaip nesusijęs su šia nusikalstama veika. Rinkti dar daugiau įrodymų šiai išvadai pagrįsti nėra jokio pagrindo.

15. Kitas apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad nuteistojo A. A. parodymų, jog jis nurodė adresą, kuriuo reikia pristatyti iš nukentėjusiosios L. S. paimtą karšto oro siurblį, bei surado laisvėje esantį J. S., kuris tą siurblį turėjo perimti, užmokėti už jo pervežimą bei realizuoti (iškeisti į pinigus parduodant), neužtenka įrodyti jo suvokimui žinojus, kad tas siurblys iš nukentėjusiosios buvo įgytas apgaule. Su tuo teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad net paprasčiausiose sukčiavimo bylose, kurias neretai inicijuoja ir pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys, visada dalyvauja keletas asmenų – vieni jų apgauna nukentėjusiuosius, neteisėtai įtikina juos atvykusiam pervežėjui perduoti iš jų perkamą daiktą, už kurį neva buvo prieš tai sumokėta, o kiti dalyvauja apgautų nukentėjusiųjų daiktų perėmime iš pervežėjų bei šių daiktų kuo greitesniu realizavimu – iškeitimu į pinigus, kitokiu panaudojimu ar perdavimu kitiems nusikaltimo bendrininkams. Visų jų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – gauti apgauto nukentėjusiojo daiktą ar pinigus, todėl itin kruopščiai turėtų būti analizuojami kiekvieno jų veiksmai ir apie jų dalyvavimo nusikaltimuose pobūdį sprendžiama jų veiksmus vertinant visos nusikalstamos grandinės mastu. Tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai, kadangi nusikaltimų iniciatoriai, atliekantys bausmes pataisos namuose, siekdami nuslėpti savo veiksmus, į juos įtraukia kuo daugiau skirtingų asmenų, kurie nebūtinai privalo vienas kitą pažinoti. Tačiau būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias nusikalstamas veikas. Tai yra tokių nusikalstamų veikų darymo esminiai bruožai.

16. Kitaip nei liudytojo M. D. atveju, byloje yra pakankamai įrodymų, susiejančių A. A. su šia nusikalstama veika bei įrodančių jo suvokimą dalyvaujant joje. Byloje nustatyta, kad nenustatytas asmuo, kuris bendravo su nukentėjusiąja L. S., nusiuntė jai suklastotą banko mokėjimo pavedimą, taip pat bendravo su taksi vairuotoju V. T. dėl karšto oro siurblio pervežimo, tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina mobiliojo ryšio telefonų numerių, iš kurių buvo skambinama nukentėjusiajai L. S. ir taksi vairuotojui V. T., IMSI ir IMEI kontrolės bei priklausomybės analizė. Kad šis asmuo buvo sulaukęs baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingo amžiaus ir buvo pilnametis, patvirtina tos pačios aplinkybės, kad nukentėjusiajai ir taksi vairuotojui buvo skambinta iš pataisos namų, kuriuos laisvės atėmimo bausmes atlieka pilnamečiai asmenys. Tai pagrįstai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje. Svarbu tai, kad, bylos duomenimis, tuo pat metu toje pačioje pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo ir nuteistasis A. A.. Taigi, labai tikėtina, kad pastarasis turėjo visas sąlygas bei galimybes tiesiogiai bendrauti su šiuo nenustatytu asmeniu.

17. Kad A. A. bendravo su minimu nenustatytu asmeniu, patvirtina bei jo konkretų vaidmenį sukčiavime įrodo kitas bylos įrodymas – tai 2021 m. balandžio 28 ir 29 dienų vykę pokalbiai telefonu tarp A. A. ir J. S.. Per pirmą jų pokalbį 2021 m. balandžio 28 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po nusikalstamos veikos, J. S. informavo A. A., kad kažkas negerai su tuo siurbliu. Taip pat J. S. nurodė, kad pokalbio nebegali tęsti, nes yra užsiėmęs, bet pažadėjo „viską atiduoti, susitarti“, nurodė, kad „bus viskas gerai“. Kitą dieną pokalbio telefonu metu J. S. prašė A. A. nurodyti sumą, kurią jis yra skolingas už karšto oro siurblį. A. A. jam atsakė, jog tą siurblį pirmiausia reikia parduoti (kaip suprast iš viso pokalbio konteksto, kad po to būtų galima pasidalinti gautą sumą dalimis). Tada J. S. pripažino A. A., jog jis nebeturi karšto oro siurblio ir jį prarado. Į tai A. A. atsakė: „negali būti, baik tu juokus tokius“. J. S. pasiūlė A. A. 200 Eur, bet pastarasis jam pasakė: „gi čia ne mano jis yra, kaip tu nesupranti“, „nes ten žmones, supranti“. Po to pokalbio metu jie toliau bendravo apie tai, kokiomis dalimis būtų pasidalinę gautą sumą, jei minimą karšto oro siurblį būtų pardavę, t. y. kad J. S. būtų atitekę 25 procentai, A. A. – 10 procentų, likusi dalis – kitiems asmenims, kuriuos J. S. pavadino „chebra“ ir kurių prašė už jį atsiprašyti už prarastą siurblį. Pokalbio metu A. A. ir J. S. sutarė, jog pastarasis turi dvi dienas gauti 300 Eur už prarastą siurblį, o pats A. A. savo dalies (10 procentų) atsisako, taigi, prisiima nuostolius dėl J. S. prarasto siurblio. Pokalbio metu J. S. A. A. pažadėjo „kelis daiktelius“ padaryti už dyką, o A. A. J. S. nurodė, jog pabandys „užglaistyti“ santykius su minima „chebra“ dėl prarasto siurblio. Nors teisiamojo posėdžio metu nuteistasis J. S. ir A. A. nurodė skirtingus parodymus apie šiuose pokalbiuose minimus procentus, „chebrą“, „daiktelius“, tačiau iš šių pokalbių turinio matyti, kad jie iš esmės jokios konspiracijos nenaudojo, pakankamai aiškiai kalbėjo apie J. S. gautą karšto oro siurblį (J. S. net nurodė jo pavadinimą), apie jo praradimą, apie pinigų sumos dalį, kurią kiekvienas būtų gavęs, jei tą siurblį J. S. būtų pardavęs. Kas taip pat labai svarbu, A. A. nurodė, jog atsisako savo dalies, nors juk pagal jo paties parodymus šis siurblys buvo kaip M. D. jam skolos grąžinimas. Apie šią skolą ir M. D. pokalbių metu A. A. apskritai nieko nenurodė. Kaip ir minėta, byloje nėra jokių įrodymų, siejančių M. D. su šia nusikalstama veika, kas pagrįstai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje. Taigi, įvertinus nuteistojo A. A. parodymus su jo ir J. S. pokalbiais telefonu, darytina išvada, kad šioje veikoje A. A. buvo tas asmuo, kuris surado laisvėje esantį J. S. (kitaip tokiose bylose vadinamas „kojas“), kurios turėjo perimti iš taksi vairuotojo V. T. iš nukentėjusiosios L. S. apgaule įgytą karšto oro siurblį, pervežėjui sumokėti už šią paslaugą bei vėliau šį siurblį parduoti ir gautus pinigus pasidalinti su kitais bendrininkais. Už tai A. A. turėjo gauti 10 procentų nuo parduoto karšto oro siurblio kainos. Teisėjų kolegijos, kaip ir pirmosios instancijos teismo, vertinimu, anksčiau aptarti įrodymai yra pakankami ir patikimi, tarpusavyje neprieštaringi ir pagrindžia faktą, kad A. A. suvokė apgaule įgyjantis nukentėjusiosios turtą.

18. Tokiu būdu, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, anksčiau aptarti iš dalies nuteistojo A. A. parodymai, nukentėjusiosios L. S., liudytojo M. D. parodymai, nuteistųjų pokalbiai telefonu patvirtina, kad nuteistasis A. A. žinojo apie prieš nukentėjusiąją panaudotą apgaulę siekiant užvaldyti jos karšto oro siurblį, todėl nuteistasis apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai tokias aplinkybes neigia. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visi anksčiau paminėti įrodymai ir jais nustatyti faktai, kuriuos tarpusavyje sujungus nuoseklia ir logiška grandine, leidžia daryti išvadą, kad A. A. dalyvavo apgaule įgyjant L. S. turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai jį pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

19. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. jam paskirtos bausmės neginčija, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir dėl paskirtos bausmės, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai ir skirdamas nuteistajam bausmę įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Nuteistajam paskirta bausmė – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimas, atitinka jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl laikytina teisinga.

20. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos matyti, kad iš nuteistojo A. A. valstybei prašoma išieškoti 173,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (9 t., b. l. 20-21).

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir A. A. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. A. valios, taip pat atsižvelgusi į nuteistajam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. A. apeliacinį skundą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo A. A. valstybei išieškoti 173,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasValdas Petras Meidus