Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. L. ir jos atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei D. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, įtrauktas į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, teistas: 1) 2012-11-29 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. (2 veikos), 63 str. 1 d., 4 d. viešaisiais darbais 5 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) 2013-03-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 str., 290 str., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. areštu 40 parų, vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., ši bausmė subendrinta su 2012-11-29 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – areštas 50 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. T. pasikėsino nužudyti kitą žmogų, tai yra 2013 m. rugsėjo 25 d., apie 23 val. 15 min., gyvenamojo namo, esančio Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), vaikų kambaryje, asmeninio konflikto metu užpuolęs buvusią sugyventinę O. L. ir tyčia vieną kartą kirviu suduodamas O. L. į dešinę momens sritį, padarė jai atvirą įspaustinį dešinio momenkaulio lūžį su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, t. y. pavojingą gyvybei sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pasikėsino nužudyti O. L., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jam tempiant už plaukų nukentėjusiąją O. L. iš kambario į virtuvę, I. L. laikė nukentėjusiąją O. L. už kojų, o R. L. jį ramindama atėmė kirvį, taip sutrukdydamos užbaigti nusikalstamą veiką.

Liudytojas V. S. parodė, kad kaltinamąjį G. T. pažįsta, nes jis atvažiuodavo pas nukentėjusiąją O. L.. Iki įvykio apie G. T. žinojo tiek, kiek pasakojo O. L., kad kaltinamasis ją skriausdavo, buvo sumušęs, kad jie buvo sugyventiniai.

2013 m. rugsėjo 25 d. jam paskambino O. L. ir pakvietė į svečius. Jis atvažiavo vakare, apie 21–22 val., ten buvo O. L. ir buvęs pastarosios vyras G. L.. Jis (V. S.) atsivežė du plastikinius butelius alaus, jie sėdėjo kambaryje ir trise gėrė. Kai jau buvo nugėrę pusantro butelio, O. L. išgirdo, kad kažkas virtuvėje subarškėjo, ir nuėjo pažiūrėti. Po kiek laiko išgirdo, kad virtuvėje O. L. ginčijasi su G. T., atpažino pastarąjį iš balso. O. L. varė G. T. lauk, paskui pastarieji atėjo į kambarį ir ginčijosi toliau. G. T. atrodė blaivus. Ant stalo stovėjo pusė butelio alaus, kaltinamasis jį išgėrė. Jis nesuprato, dėl ko kaltinamasis su nukentėjusiąja ginčijosi – G. T. liepė O. L. atsiimti kažkokį pareiškimą, O. L. sakė, kad neatsiims, kad neatleis. G. T. prašė O. L., kad ši gyventų su juo, bet O. L. nesutiko, tada G. T. pasakė, kad tada ji negyvens nė su vienu, kad ją nužudys, ir pasiėmė koridoriuje buvusį kirvį. Kaltinamasis su tuo kirviu vaikščiojo po kambarį, kirvį laikė iškėlęs į viršų, sakė, kad jį (V. S.) pirmą nukirs, G. L. antrą, o po to O. L.. Jis kalbino kaltinamąjį, sakė, kad už tai ilgam pasodins, bet G. T. sakė, kad jis vis tiek sės. Jiems bekalbant, kaltinamasis apsiramino, padėjo kirvį koridoriuje, paskui vėl pradėjo ginčytis su O. L.. G. L. kažkam skambino, G. T. atėmė iš pastarojo telefoną. Kai G. T. kirvį pasidėjo koridoriuje, jis (V. S.) kirvį paėmė, nunešė į virtuvę ir pastatė prie dujinės, kad G. T. nebematytų ir nebeimtų. Iš kaltinamojo žodžių jis patikėjo, kad grasinimas nužudyti gali būti realus, jis išsigando. Kaltinamasis su nukentėjusiąja toliau ginčijosi kambaryje, paskui jis su G. T. išėjo į prieškambarį parūkyti, dar pasišnekėjo, kaltinamasis jau ranką buvo padėjęs ant durų rankenos, lyg norėtų išeiti, ir pasakė, kad, kai baigs remontus, jį ir O. L. nušaus. Tuo metu O. L. skambino į policiją, G. T. puolė į kambarį, norėjo iš nukentėjusiosios atimti telefoną, nukentėjusioji išsisuko ir nubėgo į kambarį pas vaikus, kaltinamasis – iš paskos. Jis matė, kaip kaltinamasis iš virtuvės pasiėmė kirvį. Jis (V. S.) irgi ėjo iš paskos ir išgirdo vaikų klyksmą. Įėjęs į vaikų kambarį, pamatė, kaip jaunesnioji O. L. dukra R. L. stūmė G. T. lauk iš kambario, o O. L. jau gulėjo ant grindų, matėsi kraujas. Kirvis tuo metu buvo G. T. rankoje, jis suėmė už to kirvio, kaltinamasis atleido pirštus, ir jis kirvį paėmė. G. T. tik sumurmėjo apie tai, ką padarė, ir išbėgo pro duris, mano, kaltinamasis pats išsigando to, ką padarė. Tada vaikai paskambino į policiją, į greitąją, o jis O. L. stabdė kraujavimą, nukentėjusiajai buvo sužalotas viršugalvis. Atvažiavo greitoji, policija, O. L. išvežė į ligoninę, jis važiavo kartu. Važiuojant į ligoninę, O. L. buvo sąmoninga, kalbėjo telefonu su motina, dukromis. Jis mano, kad O. L. su kaltinamuoju telefonu nekalbėjo, pastarasis jai skambino kelis kartus, bet nukentėjusioji neatsiliepė.

Jis negirdėjo, kad kaltinamasis, eidamas su kirviu paskui nukentėjusiąją į vaikų kambarį, pastarajai grasintų. Mano, kad G. T. ant nukentėjusiosios O. L. pyko dėl jos parašytų pareiškimų dėl G. T. elgesio, o ant jo galėjo pykti už tai, kad jis su O. L. gyveno tuo metu, kai kaltinamasis atliko arešto bausmę. Nežino, gal G. T. tikrai norėjo nužudyti O. L., suduodamas kirviu į galvą. Jis nematė, kada ir kaip kaltinamasis sudavė O. L., gal vaikai sutrukdė ją nužudyti, matė, kad O. L. dukra R. L. stūmė G. T. lauk iš kambario, vyresnioji irgi buvo kambaryje prie lango.

Jis apie mėnesį laiko gyveno su O. L.. Įvykio metu, 2013 m. rugsėjo 25 d., jau negyveno kartu, kai G. T. grįžo atlikęs bausmę, jo su O. L. ryšiai nutrūko, jis grįžo į savo namus. Apie tai, kad G. T. smurtaudavo, jam sakė O. L., ir iki to įvykio jis yra matęs ant nukentėjusiosios kūno mėlynių, išrautą plaukų kuokštą. Yra matęs, kad G. T. stumdo O. L., tą vakarą irgi pastarąją pastūmė taip, kad ši, užkliuvusi už stalo, nugriuvo. Įvykio dieną iš G. T. priekaištų O. L. dėl svetimų vyrų, neištikimybės jis negirdėjo. Kaltinamasis tik prašė O. L., kad ši atsiimtų pareiškimus, tada jis paliks sudėtus langus, plytas, nuo pastarosios atstos. O. L. sakė, kad pareiškimų vis tiek neatsiims. Jis negirdėjo, kad nukentėjusioji grasintų kaltinamajam G. T. pastarąjį sužlugdyti.

Buvo taip, kad O. L. su G. T. buvo išėję į koridorių parūkyti. O. L., atsisėdusi ant slenksčio, rūkė, o G. T. pasiėmė kirvį ir kilnojo jį sėdinčiai O. L. virš galvos, lyg matuotų, kaip suduoti. Tai pamatęs, jis paprašė, kad kaltinamasis padėtų kirvį. Tada kaltinamasis kirvį padėjo, o jis kirvį paėmė ir padėjo virtuvėje prie dujinės viryklės.

Nepilnametė liudytoja I. L., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad jos mama yra O. L.. Viskas įvyko 2013 m. rudenį, rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neprisimena. Buvo beveik jau naktis, apie 22–23 valanda. G. T., patėvis, davė su kirviu mamai per galvą. Sudavė vieną smūgį su buka kirvio puse. Viskas įvyko jos ir sesės kambaryje. Jos gyvena, (duomenys neskelbtini). Ji su sese R. jau beveik miegojo, kai mama atbėgo pas jas į kambarį, o G. su kirviu iš paskos. Pastarasis vijosi mamą. G. tą dieną jau buvo išsikraustęs, susirinkęs daiktus. Po to G. atvažiavo vakare, nežino, kada tiksliai, nes ji jau miegojo. Tarp mamos ir G. įvyko konfliktas, atėjusi į jų kambarį mama nieko nesakė. Viskas įvyko greitai. Jos su sese išsigando. G. truputį buvo išgėręs, beveik blaivus. Prieš tai girdėjo, kad mama ir G. konfliktavo žodžiais, šūkavo, G. balsas vyravo. Girdėjo, kaip G. sakė, kad negyvens nė su vienu, nužudys. Mama į kambarį įėjo greitais žingsniais, išsigandusi buvo. G. rankoje, tačiau nežino, kurioje, laikė kirvį, kuriuo mamai davė į galvą, į viršugalvį. G. aukštesnis už mamą. Mama nukrito, o G. norėjo mamą pribaigti ir tempė už plaukų į virtuvę. Ji laikė mamą už kojų, kad G. pastarosios neištemtų. Sesė tuo metu bandė G. atitraukti nuo mamos. G. viena ranka mamą tempė, o kitoje rankoje laikė kirvį. Mama tuo metu buvo su sąmone, bet nereagavo. Gedas tuo metu tempė mamą ir grasino, kad „dabaigs“. Anksčiau G. yra smurtavęs prieš mamą, su pagaliu buvo tvojęs mamai, smaugęs. Tai vykdavo dažnokai, G. tai darydavo blaivas. Ji tiksliai nežino, kodėl G. mamą mušdavo. Pastarieji apsipykdavo, kad mama valgyti neduoda ar dar dėl kokių priežasčių. Mama su G. gyveno gal 5–6 metus. Nelabai G. buvo šeimos narys – dažnai išvažiuodavo, po to grįždavo. G. tempė mamą už plaukų, ji laikė mamai už kojų, o sesė bandė G. atitraukti. Sesuo G. atitraukė, atėmė iš kirvį, ir G. pabėgo iš namų. Tada ji iškvietė greitąją savo telefonu, skambino numeriu 112. Po įvykio kirvį išsivežė policininkai. R. atėmė kirvį iš G., paslėpė, kad G. nerastų. Kai atvažiavo policininkai, R. parodė, kur buvo kirvis. Namuose tada buvo V. S. ir jos tėtis G. L.. V. S. yra draugas, jos dėdė (1 t., 80–82 b. l.).

Nepilnametė liudytoja R. L., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad rudenį mama su G. T. susipyko ir G. trenkė mamai su kirviu per galvą. Tai buvo 2013 metais, rudenį, kada tiksliai nepamena, gal spalio ar lapkričio mėnesį. Tada buvo jau naktis, gal 22–23 valanda, ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini), jau miegojo. Tada namuose buvo tėtis G. L. ir pažįstamas V. S.. Jie buvo į svečius atėję. Ji atsikėlė, nes išgirdo triukšmą. G. T. buvo išėjęs truputį į lauką, mama iškvietė policiją, nes G. pradėjo šūkauti, rėkauti. Mama sakė, kad G. buvo ją pastūmęs, kad mama trenkė šoną ir nugarą į stalo kampą. Mama iškvietė policiją ir G. tai išgirdo. Tada mama atėjo pas jas į kambarį ir jis (G. T.) trenkė mamai su kirviu. Po to dar kartą norėjo trenkti, bet ji sulaikė, jį nuramino, nuvedė į kambario galą, atėmė kirvį. Dar V. jai padėjo atimti kirvį. Po to G. pabėgo, atvažiavo greitoji, nes sesė ją iškvietė. Ji matė, kaip G. sudavė kirviu mamai į galvą, buvo vienas smūgis į viršugalvį. G. sudavė bukuoju kirvio galu. Kai jis sudavė kirviu mamai, kiek ji pamena, nieko nesakė. Jis norėjo dar mamai suduoti, bet ji G. sulaikė. Kai mamai sudavė, pastaroji sakė, kad labai skauda. Po to, kai mama nugriuvo, susiėmė už gavos, ji pamatė daug kraujo, mamai dar labiau pablogėjo. Kai mama nukrito, G. žiūrėjo, ji iškart G. ėmė raminti, o po to jis pabėgo. Jos sesuo tuo metu buvo kambaryje, sėdėjo ant lovos. G. bandė nusitempti mamą už rankų ir už plaukų. Kai tempė už plaukų, sesė sulaikė mamą už kojų, kad nebetemptų. V. kambaryje turbūt atsirado, kai ji sušuko ir pradėjo G. raminti, Mama, V. ir tėtis gėrė, po to G. atvažiavo ir kartu su jais gėrė. G., pasiėmęs bambalį, iš jo gėrė. Jis atvažiavo gal apie 22 valandą. G. kartu su mama gyveno 6–7 metus. Kai buvo tas įvykis, G. nelabai gyveno kartu. Jai atrodo, kad G. galėjo mamą nužudyti, jei ji nebūtų G. sustabdžiusi, pastarasis būtų užmušęs mamą. Kirvis buvo jų, jį laikydavo prie krosnies kampe. G. žinojo, kad ten kirvis yra padėtas (1 t., 83–85 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio D. A. ir Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos kinologų būrio vyresniojo patrulio Ž. M. tarnybinių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog atvykę į įvykio vietą Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, pareigūnai nustatė, kad G. T. į namą įlindo pro išstumtą langą ir po žodinio konflikto kirviu sudavė O. L. per galvą. O. L. rasta gulinti ant žemės praskelta galva, matyti kraujo dėmė. G. T. buvo pasišalinęs (1 t., 8–10 b. l.).

Išraše iš policijos duomenų bazės ir iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautame garso įraše užfiksuota, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. 23.16 val. Šiaulių AVPK Šiaulių r. PK O. L. Bendrajam pagalbos centrui telefonu pranešė, kad jos sugyventinis G. T. įlipo pro langą, ją pastūmė ir rankoje turi kirvį (1 t., 11–16, 114–117 b. l.).

Specialisto išvadose Nr. G 1561/13(04) ir Nr. pG 133/13-1646(04) nurodyta, kad O. L. padarytas atviras įspaustinis dešinio momenkaulio lūžis su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas vienmomentiškai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, kietu aštriu daiktu paveikus dešinę momens sritį. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. O. L. padaryti kūno sužalojimai pavojingi jos gyvybei (1 t., 95–96, 98 b. l.).

Daiktų atpažinimo metu nukentėjusioji O. L. atpažino kirvį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, kuriuo 2013 m. rugsėjo 25 d. G. T. jai smūgiavo į galvą (1 t., 102–103 b. l.).

Daiktų atpažinimo metu liudytojas V. S. atpažino kirvį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, kuriuo 2013 m. rugsėjo 25 d. G. T. smūgiavo O. L. į galvą (1 t., 106–107 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – tiesiogiai įvykį mačiusių nepilnamečių liudytojų I. L. ir R. L. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo V. S. parodymais, G. T. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis – neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku nurodytoje vietoje kaltinamasis G. T. konflikto metu užpuolė nukentėjusiąją O. L. ir pastarajai sudavė smūgį kirviu į galvą. Ir pats kaltinamasis G. T. pripažįsta, kad sudavė smūgį O. L. kirviu, nors teigia, jog to momento, kada ir kur nukentėjusiajai sudavė, neprisimena. Kaltinamojo G. T. veiksmais nukentėjusiajai O. L. buvo padarytas, kaip konstatuota specialisto išvadose, atviras įspaustinis dešinio momenkaulio lūžis su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu – pavojingas gyvybei sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi akivaizdu, kad tarp kaltinamojo G. T. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nekyla abejonių dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių.

Neneigdamas savo kaltės dėl nukentėjusiosios O. L. sužalojimo, kaltinamasis G. T. teigia, jog nužudyti nukentėjusiosios nenorėjo ir dėl pasikėsinimo nužudyti savo kaltės nepripažįsta. Spręsdamas apie kaltinamojo G. T. tyčios turinį, o tai yra ypač svarbu atribojant pasikėsinimą nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo kaip panaudoto smurto padarinių, teismas atsižvelgia į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kaltinamojo elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytą dieną kaltinamasis G. T. atvyko pas nukentėjusiąją, pro langą įlipo į nukentėjusiosios namo vidų. Iš nukentėjusiosios O. L., pastarosios dukterų nepilnamečių liudytojų I. L. ir R. L., taip pat tuo metu nukentėjusiosios namuose buvusio liudytojo V. S. parodymų matyti, kad atvykus kaltinamajam G. T. tarp pastarojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kaltinamasis triukšmavo, nukentėjusioji O. L. net skambino į policiją dėl kaltinamojo elgesio – tai patvirtina iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautas garso įrašas. Liudytojų V. S. ir I. L. teigimu, G. T. sakė, kad nukentėjusioji negyvens nė su vienu, kad pastarąją nužudys, o liudytojas V. S. dar paaiškino, kad grasindamas kaltinamasis vaikščiojo su kirviu rankoje. Taip pat ir nukentėjusioji O. L. nurodė prisimenanti, kad įvykio dieną G. T. grasino nužudyti visus. Be to, pats kaltinamasis neneigia, kad supykęs svetainėje galėjo pasakyti, kad juos visus nužudys. Šios bylos aplinkybės rodo buvus konkretų kaltinamojo G. T. tikslą nužudyti nukentėjusiąją O. L., ir vėlesni kaltinamojo veiksmai tai tik patvirtina, t. y. visiškai atskleidžia tikrąjį kaltinamojo G. T. tyčios turinį – tiesioginę apibrėžtą tyčią atimti gyvybę nukentėjusiajai. Taip teismui spręsti duoda pagrindą bylos faktinės aplinkybės. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. T., nuėjęs paskui nukentėjusiąją O. L. į pastarosios dukterų kambarį, smogė kirviu nukentėjusiajai būtent į galvą – gyvybiškai itin svarbią žmogaus kūno dalį. Po to, nugriuvus nukentėjusiajai, liudytojų I. L. ir R. L. aiškinimu, kaltinamasis, sakydamas, jog „dabaigs“, bandė išsitempti nukentėjusiąją į kitą patalpą. Nusikaltimui daryti kaltinamasis G. T. panaudojo kirvį, t. y. įrankį, kuris nors ir nėra pritaikytas specialiai kūno sužalojimams padaryti, tačiau yra pavojingas gyvybei juo smūgiuojant į gyvybiškai svarbius žmogaus kūno organus. Be to, nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimo įrankį – kirvį – paėmė ne atsitiktinai, o specialiai susirado – išsigandęs ankstesnių kaltinamojo grasinimų kirviu liudytojas V. S. kirvį buvo nunešęs į virtuvę ir pastatęs prie viryklės, kad G. T., kaip nurodė V. S., jo (kirvio) nebematytų ir nebeimtų. Pažymėtina dar ir tai, kad kaltinamasis smogė nukentėjusiajai kirviu į galvą priėjęs prie pastarosios iš nugaros, ir smūgis buvo stiprus, nes nukentėjusiajai lūžo galvos kaulas. Toks kryptingas kaltinamojo G. T. elgesys rodo jo nusikalstamų ketinimų realumą.

Tai, kas aptarta, nekelia abejonių, kad kaltinamasis G. T., kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, jog tokiais veiksmais gali atimti gyvybę nukentėjusiajai O. L., ir to siekė.

Nustatydamas kaltinamojo G. T. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę teismas atsižvelgia ir į tai, kad po nukentėjusiosios sužalojimo kaltinamasis G. T. nesiėmė jokių veiksmų tikslu suteikti pagalbą nukentėjusiajai ir pasišalino iš įvykio vietos. Ši aplinkybė kartu su visuma jau anksčiau aptartų bylos duomenų paneigia kaltinamojo G. T. aiškinimą, kad jis nenorėjo nužudyti O. L.. Atkreipiamas dėmesys, kad teigdamas, jog nesiekė nukentėjusiosios mirties, kaltinamasis G. T. kartu nurodo, kad jis taip buvo išvestas iš kantrybės, jog tuo metu nebesuvokė, ką daro, o dabar supranta, kad, suduodamas kirviu į galvą, galėjo nukentėjusiąją nužudyti.

Kaltinamasis G. T. savo veiksmais sukėlė realią grėsmę nukentėjusiosios O. L. gyvybei, tačiau nusikaltimo nebaigė – nenužudė nukentėjusiosios – dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Remiantis liudytojų I. L. ir R. L. parodymais, po to, kai kaltinamasis G. T. sudavė kirviu O. L. į galvą ir pastaroji nugriuvo, kaltinamajam tempiant nukentėjusiąją iš kambario į virtuvę, minėtos liudytojos, siekdamos apginti nukentėjusiąją – I. L. laikydama O. L. už kojų, o R. L. ramindama kaltinamąjį ir atimdama kirvį – nutraukė G. T. nusikalstamus veiksmus, taip sutrukdydamos užbaigti nusikaltimą, t. y. nužudyti nukentėjusiąją. Liudytojas V. S. patvirtino, kad įėjęs į vaikų kambarį, matė, kaip jaunesnioji O. L. dukra R. L. stūmė iš kambario G. T., kurio rankoje tebebuvo kirvis, o O. L. gulėjo ant grindų.

Dėl to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. T. nagrinėjamo įvykio metu veikė tiesiogine apibrėžta tyčia atimti gyvybę O. L. ir pasikėsino ją nužudyti, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaltinamojo G. T. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d., požymius.

Išanalizavęs bylos duomenų visumą, teismas mano, kad kaltinamojo G. T. padarytos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo nužudyti – paskatos buvo dėl konflikto su nukentėjusiąja O. L. kilęs jo pyktis.

Be kitų jau aptartų byloje nustatytų aplinkybių, kaltinime nurodyta ir tai, kad kaltinamasis G. T. buvo užsimojęs kirviu antrą kartą. Teismas pašalina iš kaltinimo šią aplinkybę, kadangi jos nepatvirtina ištirti bylos duomenys. Vien nepilnametės liudytojos R. L. aiškinimą, kad G. T. dar kartą norėjo trenkti, negalima laikyti neabejotinu įrodymu, kad kaltinamasis buvo užsimojęs kirviu antrą kartą. Be to, kaltinime nurodyta, kad G. T. sudavė smūgį kirviu nukentėjusiajai sakydamas: „Negyvensi nė su vienu, nužudysiu“. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad tokius žodžius kaltinamasis pasakė ne betarpiškai prieš smurto pavartojimą, kaip reiktų suprasti iš kaltinimo formuluotės, o anksčiau svetainėje vykusio konflikto metu, dėl to suformuluotas kaltinimas nėra tikslus ir nevisiškai atitinka faktines bylos aplinkybes. Todėl ir ši aplinkybė – kaltinime nurodyta kaltinamojo pasakyta frazė – šalinama iš kaltinimo.

Bausmės skyrimas, civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo G. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis G. T. pripažino, kad jo veiksmais buvo sunkiai sužalota O. L., ir dėl to gailisi, tačiau tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo, nes kaltinamasis savo kaltės dėl pasikėsinimo nužudyti nukentėjusiąją nepripažino, o tokia kaltinamojo pozicija eliminuoja prisipažinimą pagal BK 59 str. 1 d. 2 p.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-57/2013 nurodyta, G. T. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, dėl psichikos būklės galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. G. T. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali teisingai įvertinti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, dalyvauti atliekant kitus proceso veiksmus, dalyvauti teismo procese. G. T. dėl dabartinės psichikos būklės nėra pavojingas visuomenei, jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t., 39-41 b. l.). Esant tokiai ekspertų išvadai, teismas sprendžia, kad kaltinamasis G. T. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas, todėl turi būti baudžiamas už padarytą veiką.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam G. T. teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Nustatydamas kaltinamajam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertina kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis G. T. veikdamas tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti labai sunkų tyčinį nusikaltimą (11 str. 6 d.), jo kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė, anksčiau jis teistas už tyčinius nusikaltimus (1 t., 165–193 b. l.), taip pat ir už smurtą prie nukentėjusiąją O. L. ir, neišnykus teistumui, praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, vėl nusikalto, dėl to jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), ir tai neigiamai apibūdina G. T. asmenį, byloja apie jo pavojingumą visuomenei, liudija apie tai, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų, ir leidžia teismui daryti išvadą, kad anksčiau taikytos bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė, tai jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, kaltinamasis G. T. baustas administracine tvarka (2 t., 1–11 b. l.), nedirba (2 t., 18, 20 b. l.), buvo registruotas darbo biržoje (2 t., 19 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjos charakterizuojamas kaip konfliktiškas, emocionalus, agresyvus, greitai sukeliantis konfliktiškas situacijas, asmuo (2 t., 13 b. l.), o Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pažymoje nurodyta, kad tarp O. L. ir G. T. dažnai kildavo konfliktai, O. L. buvo kreipusis į policiją dėl G. T. smurtavimo (1 t., 119–120 b. l.).

Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, buvimą, minėtus neigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kartu įvertinęs aplinkybę, kad nusikaltimas nebuvo baigtas, teismas sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo G. T. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikaltimą paskyrus jam, kaip recidyvistui (BK 56 str. 1 d.), terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 129 str. 1 d. sankcijoje nustatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis – 11 m.).

Remdamasis tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę teismas kaltinamajam skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. L. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., 29 b. l.) ir pripažinta civiline ieškove dėl 60000 Lt neturtinės ir 22,46 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nustačius, kad tarp kaltinamojo G. T. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, turi būti sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiosios O. L. civilinio ieškinio patenkinimo (BPK 115 str.).

Byloje esantys nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. L. pateikti receptai vaistams (1 t., 30 b. l.) pagrindžia prašomos priteisti turtinės žalos sumą, todėl civilinis ieškinys dėl šių turėtų išlaidų atlyginimo tenkinamas visiškai.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamasis G. T. iki sulaikymo nedirbo ir nekilnojamojo turto neturi (2 t., 16–17 b. l.), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sužalojimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai O. L. priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertina tai, kad sveikatos sužalojimas jai buvo padarytas tyčiniais brutaliais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiosios sveikatai padarytas sužalojimas yra sunkus, pavojingas gyvybei, turintis ilgalaikių išliekamųjų fizinių padarinių, apribojantis jos galimybę pasirinkti norimą dirbti darbą – O. L. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (2 t., 113 b. l.). Be to, neabejotina, kad nukentėjusioji patyrė ir iki šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus dėl labai pablogėjusios jos gyvenimo kokybės, nes, kaip ji pati teigia, nuo kaltinamojo suduoto smūgio jai skilo kaukolė, galvoje yra įdėtos 4 plokštelės ir ji turi labai saugoti galvą, po operacijos sutriko širdies darbas, pakilo kraujo spaudimas, nuolat svaigsta galva, pykina, sutriko miegas, visą laiką jaučia baimę, labai sutriko atmintis, o iki įvykio ji neturėjo jokių sveikatos problemų, niekada neskaudėdavo galvos, sirgdavo labai retai.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. L. patirtas fizinis skausmas ir dvasiniai sukrėtimai bei išgyvenimai pagrįstai jos įvertinti 60000 Lt neturtinės žalos dydžio suma, t. y. pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra per didelis, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl tenkinamas visiškai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius prašo priteisti iš kaltinamojo G. T. 5264,42 Lt (2 t., 97–98 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.290 str. 3 d.), nes dėl patirtų sužalojimų, padarytų kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, nukentėjusioji O. L. neteko 50 proc. darbingumo, jai buvo paskirta ligos pašalpa ir nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2014 m. vasario 17 d. priskaičiuota 5264,42 Lt draudimo išmokų (1 t., 53–54 b. l., 2 t., 99–100 b. l.).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., 37–38 b. l.) taip pat yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (BPK 115 str.), kadangi O. L., nukentėjusios nuo kaltinamojo G. T. padaryto tyčinio nusikaltimo, gydymas kainavo 5986,48 Lt (1 t., 39 b. l.).

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. spalio 30 d. sprendimu (1 t., 25 b. l.) antrinei teisinei pagalbai teikti nukentėjusiajai O. L. paskirta advokatė J. Šlapaitienė. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad advokato užmokestis yra 390 Lt (2 t., 118 b. l.). Šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – kirvis, kaip nusikaltimo įrankis, marškinėliai, kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK (1 t., 112 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Laikmenos su garso įrašais paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką G. T. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. balandžio 28 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. T. palikti tą pačią – suėmimą.

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. L. 22,46 Lt turtinės ir 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 5264,42 Lt draudimo išmokų;

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 5986,48 Lt O. L. gydymo išlaidų;

valstybei 390 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kirvį ir marškinėlius – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Laikmenas su garso įrašais palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam G. T. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.