- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-1199-565/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06909-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis V. M. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti mirusį skolininką V. S. (V. S.) jo teisių ir pareigų perėmėja Valstybine mokesčių inspekcija. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-1773-600/2009 dėl 62,27 Eur skolos išieškojimo iš skolininko valstybės naudai. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, skolininkas 2013 m. rugsėjo 14 d. mirė. 2017 m. sausio 12 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas, kad 2016 m. gruodžio 13 d. jai buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino ir pakeitė vykdymo procese skolininką V. S. į skolininkę Valstybinę mokesčių inspekciją.
3. Teismas nustatė, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-1773-600/2009 dėl 62,27 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. S. valstybės naudai. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, skolininkas 2013 m. rugsėjo 14 d. mirė. 2017 m. sausio 12 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas, kad 2016 m. gruodžio 13 d. jai buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
4. Teismas nurodė, kad areštavus skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir šį faktą išviešinus viešame Turto areštų registre, buvo pasiektas CK 5.63 str. nuostatų tikslas, t. y. sudaryta galimybė informuoti skolininko įpėdinius apie skolininko skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą.
5. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vykdymo proceso metu įvyko teisių perėmimas sprendimu (vykdomuoju įrašu) nustatyto teisinio santykio šaliai pasitraukus iš bylos, ir pasitraukusiosios šalies subjektinėms teisėms perėjus kitam asmeniui, todėl teismas skolininką V. S. vykdymo procese pakeitė skolininke Valstybine mokesčių inspekcija.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir atmesti antstolio prašymą pakeisti skolininką V. S. vykdymo procese į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
6.1. 2013 m. rugsėjo 14 d. mirus skolininkui ir nei vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, jam priklausantį turtą paveldėjo valstybė. Pagal CK 5.62 str. 3 d. būtent valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Tačiau šiuo atveju antstolio prašyme skolininke vykdymo procese nurodyta ne Lietuvos Respublika, o VMI prie FM. Valstybei tapus palikėjo turtinių teisių ir prievolių perėmėja, būtent ji, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, atsako už palikėjo skolas (CK 5.62 str. 3 d.).
6.3. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar skolininko kreditoriai laikėsi CK 5.63 str. reikalavimų, o tik nepagrįstai konstatavo, kad antstolio prašymas yra pagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad skolininko kreditoriai AB DNB bankas ir N. A. būtų atlikę CK 5.63 str. 1 d. numatytus veiksmus. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustačius, kad kreditoriai nustatytais terminais CK 5.63 str. 1 d. nurodytam subjektui nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas. Taip pat teismas neteisingai nurodė, kad antstoliui areštavus skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo sudarytos galimybės informuoti įpėdinius apie skolininko skolą. Skolininko turtą sudaro piniginės lėšos, esančios UAB „Aviva Lietuva“ pensijų kaupimo sąskaitoje (187,47 Eur), automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kito privalomai registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto skolininko vardu nėra.
6.5. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi neinformavo VMI apie gautą prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese į VMI ir apie įvyksiantį teismo posėdį rašytine. Todėl suinteresuotas asmuo VMI negalėjo išreikšti savo pozicijos šiuo klausimu.
7. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio/atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo/nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo/nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.). Atskirasis skundas atmetamas.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-1773-600/2009 dėl 62,27 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. S. valstybės naudai. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, skolininkas 2013 m. rugsėjo 14 d. mirė. Antstolių kontoroje 2017 m. sausio 12 d. buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas, kad 2016 m. gruodžio 13 d. buvo išduotas skolininko palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
10. Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 2, 43 ir 51 p. nustatyta, kad Mokesčių inspekcija priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis, be kita ko, valstybės paveldėtą turtą; kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei; Mokesčių inspekcija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybės paveldėtą turtą, juo disponuoja. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas formaliai neteisingai nurodė, jog skolininkas V. S. vykdymo procese turi būti keistinas į skolininkę Valstybinę mokesčių inspekciją, kadangi tinkamas skolininkas šiuo atveju yra valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos. Todėl skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis atitinkamai tikslinama.
11. Suinteresuoto asmens teigimu, nėra byloje duomenų, kad skolininko kreditoriai AB DNB bankas ir N. A. nustatytais terminais būtų atlikę CK 5.63 str. 1 d. numatytus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog CK 5.63 str. 1 d. normos, numatančios palikėjo kreditoriams teisę per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Dėl šios priežasties, kadangi valstybė negali pasirinkti palikimo priėmimo būdo ir negali atsisakyti jo priimti, CK 5.63 str. 1 d. norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012). Todėl nors CK 5.63 str. nenustato išimčių tuo atveju, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 str. 1 d. nustatytas 3 mėn. terminas, kai palikimą priima valstybė, netaikytinas (Vilniaus apygardos teismo 2014-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-872-611/2014).
12. Taip pat pažymėtina, kad vykdomoji byla Nr. 240/10/1067/2010 yra pradėta pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-1773-600/2009 dėl 62,27 Eur (215 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko valstybės naudai, t. y. už žyminį mokestį, kuris mokėtinas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi šioje byloje susiklosčius situacijai, kai palikėjo kreditorius ir palikėjo įpėdinis yra tas pats asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija (t. y. atsakomybė už CK 5.63 str. 1 d. numatytų veiksmų įgyvendinimą tenka būtent pačiam suinteresuotam asmeniui ir konstatuotina, kad jis kaip kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles), taip pat atsižvelgus į aplinkybę, kad šiuo atveju CK 5.63 str. 1 d. norma neturi teisinės reikšmės, darytina išvada, kad suinteresuoto asmens argumentas, jog šiuo atveju kreditoriui nesilaikius CK 5.63 str. reikalavimų, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas, yra atmestinas.
13. Suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas, neinformavęs VMI apie gautą pareiškėjo prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese į VMI, skundžiama nutartimi nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. teismo sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Su tokiu argumentu nesutiktina, kadangi prašymai dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nagrinėjami ypatinga teisena pagal CPK 593 str. nustatytas taisykles, t. y. teismas privalo išnagrinėti tokį prašymą ne vėliau kaip per 7 d. nuo jų priėmimo dienos (CPK 593 str. 2 d.) ir šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 str. 3 d.) .
14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutartis iš esmės paliktina nepakeista, patikslinant nutarties rezoliucinės dalies antrąją pastraipą, kad miręs skolininkas V. S. vykdomojoje byloje Nr. 240/10/1067/2010 keičiamas į skolininkę valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinės dalies antrą pastraipą ir ją išdėstant taip:
„Pakeisti vykdymo procese pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-11 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-1773-600/2009 dėl 62,27 Eur skolos, skolininką V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (V. S.), į skolininkę valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752“.