Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjusi nuteistojo J. Č. prašymą dėl bausmės sušvelninimo baudžiamojoje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-478/2019 J. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvė atėmimu 11 metų 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. gruodžio 10 d.

Nuteistasis J. Č. kreipėsi į teismą su prašymu peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir sušvelninti bausmę ar kitokiu būdu palengvinti teisinę padėtį. Prašymas grindžiamas nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais.

Prašymas išnagrinėtas nerengiant teismo posėdžio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 3 dalis), kitų prašymų bei atsiliepimų per nustatytą atsiliepimams pateikti terminą negauta (BPK 362 straipsnio 5 dalis).

Nuteistojo prašymas tenkinamas iš dalies.

BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. BPK 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. Č. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą: nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir svetimo turto pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai nuteistojo J. Č. teisinės padėties dėl nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį jokiais aspektais neįtakoja, kadangi pirmiau nurodytu Įstatymu BK 129 straipsnis nebuvo keičiamas. Taigi spręsti klausimą dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės švelninimo nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis J. Č. buvo nuteistas ir dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendyje nustatytų aplinkybių, J. Č., veikdamas bendrininkų grupėje su kitu nuteistuoju, atvirai pagrobė svetimą turtą – ne mažiau kaip 15 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną. J. Č. veika buvo kvalifikuota pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atsižvelgiant į tai, kad jo veikoje buvo nustatytas veiką kvalifikuojantis požymis – atvirai pagrobė svetimą turtą, kurį nustačius pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Taigi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi nauja BK 190 straipsnio, nustatančio turto vertės išaiškinimą, redakcija, pagal kurią skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (straipsnio 1 dalis), nuteistojo teisinės padėties nelengvina. Tačiau palyginus veikos padarymo metu ir šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas bausmes, matyti, kad naujoji baudžiamojo įstatymo redakcija lengvina nuteistojo padėtį tuo aspektu, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta švelnesnė (trumpesnio termino) laisvės atėmimo bausmė (iki 4 metų laisvės atėmimo), taip pat numatyta nauja alternatyvi bausmė – viešieji darbai.

Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, J. Č. padaryta nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kadangi naujojoje BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelnesnė bausmė.

2021 m. sausio 8 d. nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo paskirta didesnė, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Įvertinus 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendyje nustatytas bausmės individualizavimui ir jos skyrimui aktualias aplinkybes (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, teisiamas penktą kartą, yra recidyvistas, nusikalto nepraėjus nei mėnesiui po ankstesnės bausmės atlikimo, neišnykus teistumui, nedirbantis), J. Č. nuosprendžiu paskirta bausmė sušvelnintina, atsižvelgiant į BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumo ir maksimumo ribas, ir skirtina didesnė, nei sankcijoje numatytas vidurkis, bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrintina su pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirtina 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atskirai pažymėtina, kad nors pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius naująją BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė sušvelnėjo, galutinei subendrintai bausmei tai įtakos neturi. BK 178 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai), o esant tokioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas numato bausmių bendrinimą apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Patikrinus duomenis teismų informacinėje sistemoje Liteko nustatyta, kad po šio Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio priėmimo, J. Č. atžvilgiu buvo priimtas vėlesnis Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis, kuriuo J. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, taikant visišką bausmių sudėjimą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 7 metai 5 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo ir J. Č. paskirta subendrinta 8 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio peržiūrėjimo 2023 m. liepos 7 d. buvo gautas nuteistojo J. Č. prašymas, dėl kurio 2023 m. liepos 11 d. priimta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjo nutartis kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką dėl nuteistojo J. Č. prašymo, dėl bausmės peržiūrėjimo (pakeitimo) perdavimo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2023 m. liepos 21 d. rezoliucija (byla Nr. 1T-87-1020/2023) J. Č. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismui. Nuteistasis J. Č. prašymą peržiūrėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį ir švelninti bausmę, grindžiamas nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais.

Kaip nurodyta pirmiau, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu J. Č. buvo pripažintas kaltu dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Įstatymu BK 259 straipsnis nebuvo keičiamas, todėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai nuteistojo J. Č. teisinės padėties dėl nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį neįtakoja (nusikalstamumo nepanaikina, bausmės nešvelnina, kitokiu būdu teisinės padėties nelengvina).Taigi spręsti klausimą dėl veikos perkvalifikavimo ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės švelninimo nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo keisti (sušvelninti) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu nuteistajam skirtą galutinę subendrintą bausmę. Nors J. Č. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sąlygojo švelnesnės bausmės, nei buvo skirta Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, paskyrimą, galutinei subendrintai 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei tai įtakos neturi, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skirta bausmė buvo bendrinama būtent su Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – 11 metų 6 mėnesiais laisvės atėmimo (neatlikta šios bausmės dalimi), kuri, kaip jau minėta, nuteistajam pritaikius jo teisinę padėti švelninančias Įstatymo nuostatas (perkvalifikavus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir už šį nusikaltimą skyrus švelnesnę bausmę), išliko nepakitusi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. Č. prašymą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu nustatytą J. Č. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti J. Č. 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtą ir šia nutartimi pakeista 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę – 11 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Nuteistojo J. Č. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos (nuteistajam – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.