Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl kaltinamajam J. Č. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, įgijęs suvirintojo specialybę, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas, kaltinamas tuo, kad:

jis 2017 m. liepos 17 d., laikotarpiu nuo 1.03 val. iki 1.49 val., ties (duomenys neskelbtini), esančiame parke, veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., A. K. tyčia dujų balionėliu papurškus R. M. į akis dujų, po ko nukentėjusysis suklupo bei rankomis užsidengė veidą, tyčia bendrais veiksmais kojomis spyrė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam į galvą bei ne mažiau kaip vieną kartą į šoną, tuo padarė R. M. minkštųjų audinių sumušimus bei poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, pakaušio dešinėje pusėje, kas sukėlė galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju bei voratinkliniu galvos smegenų dangalais, nuo kurios, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui išsiliejusiu krauju, nukentėjusysis 2017 m. liepos 17 d., 10.00 val., įvykio vietoje mirė, taip nužudė R. M..

Tęsiant nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., apieškojęs nukentėjusiojo kelnių kišenes, ištraukė bei atvirai pagrobė svetimą, R. M. priklausantį turtą – ne mažiau kaip 15 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Xpress Music“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokie J. Č. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, požymius.

2017 m. liepos 20 d. 15.00 val. J. Č. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. liepos 21 d. nutartimi J. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 21 d.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. rugsėjo 20 d., 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimis, taip pat Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. balandžio 17 d., 2018 m. liepos 17 d., 2018 m. spalio 16 d., 2019 m. sausio 18 d. ir 2019 m. balandžio 11 d. nutartimis. Paskutinį kartą suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 20 d.

Suėmimo taikymas J. Č. baigiasi 2019 m. liepos 20 d., todėl spręstinas jo tolesnio taikymo tikslingumo klausimas.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu, kaltinamasis ir jo gynėjas prašė suėmimo termino nepratęsti, kardomąją priemonę suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam J. Č. pratęsiama trijų mėnesių laikotarpiui.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri skiriama ir jos terminas pratęsiamas tuomet, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių nurodytų būtinų sąlygų (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) skiriant suėmimą turi būti nustatytas ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo taikymo pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Kardomosios priemonės, tame tarpe ir suėmimas, gali būti skiriamos, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumas – vertinamasis kriterijus, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas neturi pagrindo abejoti šios įstatyminės sąlygos buvimu, kadangi šioje baudžiamojoje byloje suėmimo termino pratęsimui yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių kaltinti J. Č. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Šie faktiniai duomenys tai: įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, liudytojų parodymai, kito kaltinamojo A. K. parodymai, vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti duomenys, daiktiniai įrodymai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija apie elektroninių ryšių srauto įvykius, kita rašytinė bylos medžiaga. Šie paminėti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima teismui nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau paties asmens kaltės klausimo iš esmės nesprendžia.

Kaltinamasis J. Č. teisiamas už dviejų tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Baudžiamasis įstatymas kaltinamajam numato ilgalaikę ir griežtą bausmę – iki 15 metų terminuotą laisvės atėmimą (BK 129 straipsnio 1 dalis).

Teismas suėmimo terminą kaltinamajam pratęsia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, kurie nėra išnykę ar pakitę ir laikytini pakankamais griežčiausios kardomosios priemonės taikymui.

Tai, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, patvirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimas, t. y. įvertinta kaltinamojo šeiminė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas ar neturėjimas, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje ir kitos reikšmingos aplinkybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. Č. yra nevedęs, neturi išlaikytinių, kuriais būtina rūpintis, neturi ir savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, nedirba ir oficialių darbinių santykių nėra turėjęs (6 t., b. l. 88). Duomenų, kad buvo registruotas darbo biržoje, taip pat nėra. Taigi, teismas sprendžia, kad jis nėra saistomas stipriais socialiniais, darbiniais ryšiais. Nustatyta ir tai, jog J. Č. nuo 2013 m. sausio 14 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (6 t., b. l. 13), teismui yra patvirtinęs, kad jis dešimt metų gyveno socializacijos centre. Sulaukęs 18 metų, iš centro išėjo, siekė susitvarkyti dokumentus dėl socialinio būsto ir įsikūrimui skirtų pinigų, tačiau jam nusikaltus ir jį nuteisus realia ketverių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, to padaryti nespėjo. Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos jis buvo paleistas 2017 m. birželio 27 d., o nepraėjus nė mėnesiui galimai padarė šiuo metu jam inkriminuojamus nusikaltimus. Aptartos aplinkybės formuoja teismo išvadą, kad J. Č. paskirtos ankstesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė, šioje byloje galimai padarytos nusikalstamos veikos įvykdytos neužilgo jam išėjus iš laisvės atėmimo įstaigos, veikiant bendrininkų grupėje, padarytas labai sunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas, pasibaigęs žmogaus mirtimi. Visa tai patvirtina formuojamas kaltinamojo antivisuomenines nuostatas bei didėjantį jo pavojingumą visuomenei.

J. Č. inkriminuojami du tyčiniai nusikaltimai. Vienas smurtinis labai sunkus nusikaltimas (BK 129 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 6 dalis) ir vienas turtinio pobūdžio apysunkis nusikaltimas (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Šie nusikaltimai buvo užbaigti ir, kaip minėta, sunkiausias iš jų sukėlė negrįžtamas pasekmes – atimta žmogaus gyvybė, kurią baudžiamasis įstatymas labiausiai saugo bei gina. Pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą numato tik griežtą, ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Išanalizavus ir aptarus BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, nebūdamas susaistytas stipriais socialiniais bei šeiminiais santykiais, neįsipareigojęs jokiais darbiniais santykiais, J. Č. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimas pratęstinas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teismo įsitikinimu, šiuo metu nėra išnykęs ir pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu gali būti skiriamas, jeigu asmuo yra įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje, jis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Abu J. Č. inkriminuojami nusikaltimai patenka į aukščiau nurodytą nusikaltimų kategoriją. Būdamas jauno amžiaus, gim. 1995 m., kaltinamasis anksčiau yra teistas jau keturis kartus. Teismų procesiniais sprendimais paskirtos švelnesnės bausmių rūšys nei laisvės atėmimas nebuvo efektyvios, J. Č. nusikaltimų skaičius didėjo, nusikalstamas elgesys išliko nepakitęs. Teismas pastebi, kad iš esmės visi anksčiau kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, tokiu būdu jis taip gaudavo lėšų pragyvenimui. Be to, kaltinamasis anksčiau yra teistas (6 t., b. l. 30-33) dėl nusikalstamos veikos padarymo, veikiant bendrininkų grupėje su tuo pačiu asmeniu, su kuriuo šiuo metu jam inkriminuojamas bendrininkavimas. Vadinasi, J. Č. draugų ratas irgi nesikeičia, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų jis visiškai nedaro, nepaisant to, jog teismas jo atžvilgiu ilgą laiką buvo itin humaniškas – taikė laisvės apribojimą, bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau parodyto teismo pasitikėjimo kaltinamasis nepateisino, šuo metu jam inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas yra gerokai sunkesnis už ankstesnes jo neteisėtas veikas, kas patvirtina, jog kaltinamasis yra pavojingas ir linkęs nusikalsti.

Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 11 dalimi, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. J. Č. šioje byloje suimtas ir jo laisvė apribota nuo 2017 m. liepos 20 d., t. y. jau du metai laiko, tačiau suėmimo terminas neviršija minėtoje nuostatoje nustatyto termino. Nustatomas trijų mėnesių terminas vertintinas kaip proporcingas ir adekvatus galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir teisminio bylos nagrinėjimo stadijai – atnaujintas įrodymų tyrimas, nutarta papildomai apklausti liudytojus M. Č., K. Č., nukentėjusįjį R. M. ir kaltinamąjį A. K..

Suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Konvencijos 5 straipsnio, Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo (suėmimo) negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą nuosprendžio įvykdymą. E. Ž. Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 123 straipsnio 6 dalimi, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamajam J. Č., gim. (duomenys neskelbtini)., kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 20 d.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.