Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovų M. S. ir A. S. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M. S. ir A. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. S., vairavusio M. S. priklausiančią transporto priemonę BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė OPEL ASTRA GCC, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis transporto priemonė BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje yra pateikta 2002 m. kovo 29 d. paslaugų tiekimo sutartis Nr. 1, kurios pagrindu ieškovas ir akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ susitarė, kad bendrovė įsipareigoja atlikti teisės aktuose ieškovo kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir išmokos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui mokėjimą, o ieškovas įsipareigoja bendrovei kompensuoti faktiškai išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims. Akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 1004,09 EUR dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vadovaudamasis tarp akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sudarytos paslaugų teikimo sutarties 2.1.3. p., kompensavo akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ išmokėtą 1004,09 EUR draudimo išmoką. Dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovas su pretenzijomis kreipėsi į atsakovus, tačiau atsakovai nuostolių neatlygino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra nustatyta tvarka įregistruota. Remiantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumoka draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Pagal CK 6.280 straipsnį bei TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad transporto priemonės savininkas eismo įvykio metu buvo atsakovas M. S., o transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo atsakovas A. S. Ieškovas prašo 1004,09 EUR sumą, kaip žalos atlyginimą, priteisti solidariai tiek iš transporto priemonės savininko, tiek iš eismo įvykio metu ją vairavusio atsakovo. Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Atsiliepimo į ieškinį atsakovai nepateikė, ieškovo reikalavimų neginčijo. Duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 1004,09 EUR žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. gegužės 2 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas iš atsakovų solidariai priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 30,00 EUR žyminis mokestis, priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

7,44 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu teismas

nusprendžia:

Priimti atsakovų M. S. ir A. S. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. S. ir A. S. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 1004,09 EUR (vieną tūkstantį keturis eurus devynis euro centus) nuostolių atlyginimą.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. S. ir A. S. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (1004,09 EUR) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. S. ir A. S. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 30,00 EUR (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvienos atsakovo po 15,00 EUR (penkiolika eurų).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. S. ir A. S. valstybės naudai 7,44 EUR (septynis eurus keturiasdešimt keturis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 3,72 EUR (tris eurus septyniasdešimt du euro centus). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovai neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovai sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą