Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-07-17 · Administracinė byla Nr. I2-7005-1066/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-07-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-17
Bylos Nr.
I2-7005-1066/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03655-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gediminas Užubalis, Vita Valeckaitė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-7005-1066/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03655-2023-9Procesinio sprendimo kategorija: 8.6.4; 8.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitos Valeckaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama: i) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir jos duomenys įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir Sprendimas); ii) įpareigoti atsakovą iš naujo persvarstyti jos prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2. Savo skundo reikalavimus pareiškėja grindžia tokiais argumentais:

2.1. Migracijos departamento 2023 m. kovo 16 d. pranešime apie priimtą Sprendimą, nurodytas vienas įstatymo pagrindas – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalis (užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai).

2.2. Pareiškėja nėra gavusi Sprendimo ir nėra susipažinusi nei su jo turiniu, nei su jį pagrindžiančiais duomenimis, tačiau pareiškėja įsitikinusi, kad jokių duomenų apie jos grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ar viešajai tvarkai nėra ir negali būti. Todėl manytina, kad Sprendimas buvo priimtas formaliai ir deklaratyviai.

2.3. Pareiškėja turi nuolatinį virėjos darbą Lietuvos įmonėje, taip pat Lietuvoje ji turi savo šeimą, t. y. jos vyras gyvena Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai ji nekelia grėsmės Lietuvos valstybei. Dėl šių pagrindų ji siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2.4. Sprendimo motyvai, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui yra niekiniai. Ji yra eilinis žmogus, kuris jau dvejus metus dirba Lietuvoje bei moka mokesčius, nepadaręs jokių nusikaltimų ar administracinės teisės pažeidimų.

2.5. Administracinės teisės prasme jokie politiniai, religiniai, opoziciniai ar antidemokratiniai motyvai nėra įrodymas/rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjos teisėtas buvimas ir tolesnis laikinas gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėja vertina, kad surinkta apie ją informacija yra šmeižtas.

2.6. Pareiškėjos gimtajame mieste Donecke vyksta karo veiksmai, todėl jos deportavimas į Donecką prieštarauja ius cogens tarptautinės teisės normoms.

2.7. Siejant pareiškėjos grėsmę su dabartiniais kariniais veiksmais Ukrainoje pažymėtina, kad šie veiksmai iš naujo prasidėjo 2022 m. vasario 24 d. ir nėra įrodymų, kad pareiškėjos elgesys minėtus veiksmus kaip nors paskatino ar kitaip įtakojo. Taigi naujai iškilusių aplinkybių kontekste turi būti naujai vertinama informacija apie ankstesnius pareiškėjos veiksmus ar buvusias jos politines pažiūras. Buvusi informacija, kiek ji yra teisinga ar ne, šiuo metu jau yra pasenusi, nes naujausi įvykiai gali visiškai pakeisti individualius įsitikinimus. Taigi pablogėjus situacijai ir dėl saugumo pareiškėja turėjo išvykti į saugesnę šalį, t. y. į Lietuvą. Atitinkamai ji negali sąmoningai ir tikslingai siekti pakenkti Lietuvos valstybei, nes ji bando įsikurti Lietuvos Respublikoje, kadangi Lietuvoje jai ir jos šeimai yra saugiau.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 15 d. Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metams (60 mėnesių), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metams (36 mėnesių).

3.2. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2023 m. sausio 23 d. rašte Nr. 18-854 (toliau – ir Išvada) nurodo, kad užsienietis išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prie Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai jeigu atsakydamas į 11 klausimą pažymi, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos rėžimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Pareiškėja, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Motyvuojamoji dalis

3.3. ĮUTP 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

Pagal ĮUTP 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka.

3.4. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punktu nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

3.5. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šios užsienietės šeimyniniai, ekonominiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjai nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punktu, į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesių (3 metus).

3.6. Pareiškėjos skundo teiginiai yra nepagrįsti. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui.

Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

3.7. Remiantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais – grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pozicija, lojalumas Rusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.

3.8. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į jos individualią situaciją. Iš Sprendimo turinio matyti, kad nors esminis ginčijamo Sprendimo pagrindas ir yra Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą (įvertino pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje trukmę, jos socialinius ir ekonominis ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjos individualios situacijos.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

4.1. Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento pateiktą klausimyną (toliau – ir Klausimynas), kuriuo klausiama užsieniečio nuomonės, kam priklauso Krymas (nėra klausiama apie faktinę situaciją), nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Tai rodo, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose 2022–2023 m. grėsmių vertinimo ataskaitose.

4.2. Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama, kad: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“

Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir ne išprovokuotas karas Europoje, įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms. 2022 m. rugsėjo 15 d. rezoliucijoje Nr. XIV- 1416 „Dėl Rusijos Federacijos organizuojamų neteisėtų referendumų Ukrainoje nepripažinimo“, Seimas primena, kad 2014 m. Rusijos Federacija įvykdė Krymo aneksiją, organizuodama neteisėtą referendumą, ir tvirtai remia Ukrainos teritorijos vientisumą ir Ukrainos Konstitucijoje nustatytą ir tarptautiniu mastu pripažintą jos sienų neliečiamybę.

4.3. Pareiškėja VSD vertinimu pripažinta kaip galinti kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl jos asmeniniai interesai ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.

Teismas konstatuoja:

5. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

6.1. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Lietuvoje nuo 2021 m. birželio 12 d. iki 2022 m. gegužės 2 d. ji dirbo UAB „Neragauta Azija“, o nuo 2022 m. gegužės 4 d. yra įdarbinta UAB „Saldi kava“.

6.2. Pareiškėja turėjo Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. gegužės 2 d.

6.3. Pareiškėja savo gyvenamąją̨ vietą nuo 2022 m. gegužės 11 d. deklaruoja Lietuvos Respublikoje Vilniuje, Verkių g. 43-13.

6.4. Pareiškėjai 2022 m. gegužės 3 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais pagrindais.

6.5. Pareiškėja 2023 m. sausio 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

6.6. Pareiškėja raštu atsakė į Klausimyne pateiktus klausimus ir pasirašytą Klausimyną pateikė Migracijos departamentui. Pareiškėja atsakydama į Klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai) pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai.

6.7. VSD atliko pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui vertinimą ir 2023 m. sausio 23 d. surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėja deklaruodama, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

6.8. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos atžvilgiu, kuriuo nusprendė neleisti pareiškėjai pakeisti darbdavio ar darbo funkcijos Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 104.2 punkte nustatytu pagrindu.

6.9. Pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu.

6.10. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 15 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metams (60 mėnesių), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metams (36 mėnesių). Šiame Sprendime Migracijos departamentas rėmėsi tuo, kad:

6.10.1. Nenustatė pareiškėjos šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, duomenų Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

6.10.2. Konstatavo, kad pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas manyti, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog jos asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

6.10.3. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjai nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, NAS taisyklių 4, 6, 15 ir 20 punktus, perspėjimas iki 2026 m. kovo 15 d. įtrauktinas į Šengeno informacinę sistemą.

6.11. Pareiškėja pateikė skundą teismui dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja neskundžia teismui Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta neleisti jai pakeisti darbdavio ar darbo funkcijos, tad minėtų sprendimų patikra nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

7. Ginčo santykių teisinis reguliavimas ir teismų praktika:

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

ĮUTP 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Pagal ĮUTP 4 straipsnio 2 dalį užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį – užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos policijos departamentas arba VSAT.

ĮUTP 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad priimant migracijos kontrolės sprendimus privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

8. Šiuo atveju Migracijos departamentas vadovavosi VSD Išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas iš esmės rėmėsi tuo, kad pareiškėja nurodydama, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai ir tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsakovas rėmėsi tuo, kad pareiškėja 2023 m. sausio 12 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, tačiau nustačius jos keliamą grėsmę valstybės saugumui, 2023 m. kovo 13 d. priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) neleisti pareiškėjai pakeisti darbdavio ar darbo funkcijos bei pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas tuo pačiu pagrindu – pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Taip pat atsakovas rėmėsi tuo, kad pareiškėjos nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas skundžiamame Sprendime vadovavosi VSD 2023 m. sausio 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta Išvada, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nes Klausimyne ties 11 klausimu pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Migracijos departamentas iš esmės nevertino pareiškėjos šeiminių ryšių Lietuvoje.

Pažymėtina ir tai, kad ties Klausimyno 10 klausimu pareiškėja pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmais Ukrainos teritorijoje.

9. Pažymėtina, jog LVAT teisėjų kolegija 2023 m. birželio 14 d. sprendime (47 punktas) administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023 nurodė, jog Migracijos departamentas vertindamas ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į Sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik Valstybės saugumo departamento išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (jo šeima, jo darbas, jo gyvenimo trukmė Lietuvoje, jo padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to ir išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali.

Taip pat EŽTT yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimą gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

10. Nagrinėjamu atveju užsieniečio apsigyvenimo Lietuvoje santykių teisiniam kvalifikavimui reikšmingos ne tik Įstatymo normos, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatos ir EŽTT praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos, nes pareiškėja teikia argumentą ir dėl jo šeiminių ryšių, t. y. kad Lietuvoje gyvena su savo vyru. Taip pat pareiškėja deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pagal EŽTT praktiką Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr. EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93, ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr. EŽTT 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 54273/00; 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99). Kita vertus, teisė į šeimos gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar tokie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje bei proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., EŽTT 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Mehemi prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 25017/94). Pagal EŽTT praktiką, reikia vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes, nustatyti, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas nustatant apribojimus užsieniečiui sutuoktiniui gyventi valstybėje (žr., pvz., EŽTT 2001 m. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 54273, 1997 m. sprendimas byloje Boujlifa prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 25404/94) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2967/2014).

11. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjos nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Tokia aplinkybė konstatuota remiantis tuo, kad minėtų duomenų Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Tuo tarpu pareiškėja skunde nurodo, kad gyvena Lietuvoje su savo šeima, t. y. su savo vyru. Taip pat pareiškėja pateikė paaiškinimus, kad Lietuvoje gyvena su Lietuvos piliečiu. Kaip aptarta, pareiškėja turėjo Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021 m. gegužės 28 d., t. y. dar iki karo Ukrainoje. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareiškėja Lietuvoje dirbo nuo 2021 m. birželio mėn., turėdama vizą, o 2022 m. gegužės 3 d. pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Taigi visiškai reali galimybė, kad pareiškėjos šeiminių ryšių situacija nuo prašymo suteikti leidimą laikinai gyventi galėjo būti iš esmės pasikeitusi. Nepaisant to, Migracijos departamentas visiškai netikrino šių aplinkybių ir nevertino galimų pareiškėjos šeiminių ryšių.

Analogiškos praktikos laikosi ir LVAT, vertindamas Migracijos departamento užsieniečiui pritaikytų priemonių proporcingumo šeiminių ryšių aspektu visapusišką ir objektyvių įvertinimo pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1714-415/2023).

Taip pat atsakovas nevertino uždraudimo atvykti proporcingumo pareiškėjos galimai keliamos grėsmės Lietuvos valstybei atžvilgiu, ypač aplinkybių, kad nėra duomenų apie pareiškėjos padarytus pažeidimus/nusižengimus laikotarpiu gyvenant Lietuvoje.

Pažymėtina, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Migracijos departamente 2023 m. gegužės 10 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa. Tačiau ginčijamas Sprendimas priimtas 2023 m. kovo 15 d., tad apklausa atlikta jau po Sprendimo priėmimo, todėl minėtos apklausos rezultatai įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui neturi.

12. Atsakovui taikytinas ir gero administravimo principas, pagal kurį atsakovas turėjo tinkamai atlikti individualų ir objektyvų pareiškėjo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad geras administravimas, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41str. ir kt.; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), be kita ko, įpareigoja atsakovą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai, administracinio teisinio santykio šalių bendradarbiavimą, teisę būti informuotam ir išklausytam ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-681-624/2017). Šiuo atveju atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neįvertino pareiškėjo situacijai itin svarbių aplinkybių, todėl priimtas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir naikinamas kaip priimtas pažeidžiant esmines procedūras, kurios turėjo užtikrinti objektyvaus ir pagrįsto Sprendimo priėmimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Kadangi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, sudarančių administracinio sprendimo faktinį pagrindą, t. y. ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatų, todėl Sprendimas naikintinas.

14. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo persvarstyti pareiškėjos prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje:

Minėta, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėja nesutikdama su šiuo sprendimu turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog minėtas sprendimas įstatymų nustatyta tvarka būtų apskųstas ir/ar panaikintas. Taip pat patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nenustatyta, jog pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl minėto sprendimo panaikinimo, todėl laikytina, kad jis – galiojantis ir sukeliantis pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes. Atitinkamai pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo persvarstyti jos prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nėra sietinas su ginčijamu Sprendimu, todėl toks reikalavimas šioje byloje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 puntu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. M. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ir pareiškėjos duomenys įtrauktini į Šengeno informacinę sistemą.

Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gediminas UžubalisVita ValeckaitėEglė Žulytė-Janulionienė