Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir nurodė, kad tą dieną Deltuvos gatvėje įsėdo girti žmonės. Važiuojant taksi automobiliu, jie jo neklausė, jis juos tramdė. Kylant į kalną Vilniaus gatvėje, yra toks kaip kalniukas ir nesimato žmonių. Kai jis stabdė, moteris jau buvo ant važiuojamosios dalies. Jo automobilis slydo, bet vis tiek kliudė moterį. Automobilis Toyota Prius priklauso įmonei, kurioje tuo metu dirbo. Tie jaunuoliai įsibrovė į automobilį, kai moteris išlipinėjo iš automobilio. Visi taksistai pažįsta tuos jaunuolius. Jiems sakė, kad jie automobilyje nevartotų alkoholio, bet po įvykio, kai tie jaunuoliai išlipo iš automobilio, matė, kad jie išmetė į sniegą alkoholio butelį. Pareigūnui sakė, kad užfiksuotų tą išmestą alkoholio butelį, bet atrodo, kad jis to neužfiksavo. Tie jaunuoliai įlipo į automobilį Deltuvos gatvėje, o važiavo iki kaimelio, kur jie gyvena. Tie jaunuoliai turėjo su savimi alkoholio. Keturi jaunuoliai įsėdo į automobilį, jie trukdė vairavimui, dalino vienas kitam butelius, vos ne jam (kaltinamajam) per galvą trankėsi buteliu. Atsisuko jiems pasakyti, kad baigtų taip elgtis. Pravažiavus tiltą, atsisuko į jaunuolius tam, kad juos sutramdytų. Važiuojant į pasižiūrėjo, kad nėra žmonių. Vienoje vietoje toje gatvėje yra toks kaip kalniukas. Jis nusisuko į tuos jaunuolius ir tada atsisukęs pamatė ant kelio tą močiutę. Artėdamas močiutės nematė. Toje vietoje yra pėsčiųjų perėja. Kai jis atsisuko, močiutė jau buvo ant perėjos. Ji buvo dešinėje pusėje, įžengusi ant pėsčiųjų perėjos gal metrą. Jis stabdė, susuko vairą, kad užvažiuotų į salelę. Jam buvo šokas. Ta pėsčiųjų perėja apšviesta, bet ten būna daug įvykių. Įvykio metu buvo slidu, tamsu. Visi jaunuoliai išlipo iš automobilio. Greitąją pagalbą iškvietė žmonės. Jis visą laiką stovėjo prie močiutės, kad niekas prie jos nelįstų. Kai atvažiavo greitoji pagalba, močiutė dar kvėpavo, buvo gyva. Gal po 40 min. po jos išvežimo į ligoninę pareigūnas pasakė, kad ji mirė. Tai yra jo kaltė. Jo manymu, įvykis įvyko todėl, kad jam jaunuoliai trukdė vairuoti. Jį išvedė iš kantrybės. Jis visada dirba naktimis. Važiavo iki 50 km/h. Artėdamas prie perėjos, kažkiek prilėtino greitį. Jei būtų važiavęs 100 km/h greičiu, kaip nurodė liudytojas, išmėtytų žmones. Ten visame kelyje yra kalneliai. Kiek turi teises, nėra gavęs nei vienos baudos už greitį. Nežino, kodėl tiems girtiems jaunuoliams atrodė, kad jis važiavo tokiu greičiu. Sutinka su jam inkriminuotais KET pažeidimais, kuriuos paminėjo prokuroras. Įvykio metu su automobilyje važiavusias keleiviais nebuvo įmanoma susišnekėti. Juos vežė ne pirmą kartą, gal jie buvo narkotikų prisivartoję. Jų vengė, net močiutės, kurią vežė prieš tai, klausė, ar gali pavažiuoti toliau, nes norėjo išvengti kontakto su tais jaunuoliais. Jiems yra vienodai grasinimai policija, nes jie turbūt buvo apsivartoję narkotikų. Yra vežęs ne vieną tokį žmogų, todėl žino, kad tokiu atveju belieka tik kentėti jų užgauliojimus. Įvykio metu atvažiavo visi taksistai tada ir stebėjosi, kad taip atsitiko, nes jis yra pats lėčiausias vairuotojas. Per jį nukentėjusieji prarado mamą. Jis net neturi žodžių kaip jų atsiprašyti. Per teismo paskelbtą pertrauką nekalbėjo su nukentėjusiosiomis. Kai buvo pas tyrėją, ji uždavė klausimą, ar jis nori susiekti su nukentėjusiaisiais. Pasakė, kad norėtų, bet neturėjo telefonų numerių. Teisme koridoriuje nepriėjo, nes negali net pakelti akių. Nukentėjusieji per jį prarado savo mamą. Žino, kad padarė nusikaltimą, bet net negali pasakyti „atsiprašau“. Nemiegodavo naktimis, jam sapnuodavosi tas įvykis, todėl net neįsivaizduoja, kaip nukentėjusieji viską išgyveno. Po įvykio jo gyvenimas pasikeitė, žino, kad turės tai visam gyvenimui. Nežino, koks žmogus turėtų būti, kad pamirštų tokį dalyką. Šiuo metu jis nebevykdo individualios veiklos, nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Nori visų atsiprašyti.

3. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus bei prašė kitų įrodymų netirti, prokuroras tam neprieštaravo, o nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, įrodymų tyrimas po kaltinamojo apklausos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nutrauktas ir, vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis, paskelbta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta:

4.1. Liudyto M. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024 m. sausio 19 d., apie 20 val. 00 min., Ukmergėje, „Vilkmergėlės“ bare kartu su draugais T. P., A. J. ir D. T. nusipirko apie du litrus degtinės. Ketino degtinę išgerti namuose pas draugą A. J.. Būdami Deltuvos gatvėje, jie per „Bolt“ programėlę išsikvietė taksi. Atvažiavo automobilis Toyota Prius. Jis atsisėdo galinėje keleivio vietoje, už vairuotojo. Važiavo į Pivonijos gatvę. Važiuojant jie su draugais tarpusavyje kalbėjosi, alkoholio nevartojo. Neatsimena, ar automobilio salone grojo muzika. Vilniaus gatvėje, ties kuria buvo įrengtas dirbtinis apšvietimas, vairuotojas važiavo greitai, apie 100 km/h greičiu. Apie tai sprendžia „iš nuovokos“, kadangi važiuojant per prieš pėsčiųjų perėją buvusį „defektą“, automobilis taip pašoko į viršų, kad jis net trinktelėjo galvą. Kelionės metu taksi automobilio vairuotojas bijojo, kad jie nepaimtų jo pinigų, kuriuos jis laikė prie bėgių perjungimo svirties. Pastarasis vis žiūrėjo į tą vietą. Jis pats tuo metu kelio nestebėjo, nematė link perėjos artėjančios moters. Važiuojant per pėsčiųjų perėją, pajuto smūgį, po kurio automobilis dar kažkiek pavažiavo į priekį ir buvo sustabdytas. Vairuotojas sušuko, kad partrenkė žmogų. Tada jie visi išlipo iš automobilio. Pamatė ant kelio gulinčią moterį. T. P. patikrino jos pulsą kaklo srityje. Pulsas buvo, ji buvo gyva, tačiau nerodė gyvybės ženklų. Jis paskambino Bendrajam pagalbos centrui, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Atvykę medikai nukentėjusią moterį išvežė ligoninę. Policijos pareigūnai užsirašė jo ir draugų duomenis, blaivumo netikrino. Jo manymu, taksi vairuotojas buvo neatidus, todėl nepastebėjo pėsčiosios. Jis su draugais vairuotojui vairuoti netrukdė (t. 1, b. l. 96-98).

4.2. Liudytojo T. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024 m. sausio 19 d., apie 20 val. 00 min., Ukmergėje, senajame miesto mikrorajone, susitiko su M. D., A. J. ir D. T.. Vytauto gatvėje esančiame bare „Vilniaus alus“ jie nusipirko alkoholio, tačiau neprisimena kiek ir kokio. Buvo blaivūs. Alkoholį ketino išgerti A. J. namuose. Deltuvos gatvėje jie susistabdė taksi automobilį. Jis atsisėdo galinėje dešinėje keleivio vietoje. Jam iš kairės pusės sėdėjo D. T.. Kur sėdėjo kiti draugai, jis neprisimena. Automobilio salone grojo muzika. Važiuodami jie alkoholio nevartojo ir netriukšmavo, tiesiog ramiai kalbėjosi. Sėdėdamas galinėje keleivio vietoje jis kelio nestebėjo. Nors jis pats nevairuoja ir todėl nesiorientuoja judėjimo greičiuose, tačiau, jo manymu, Vilniaus gatve buvo važiuojama vidutiniu, apie 50-60 km/h, greičiu. Prieš jų kelyje buvusią pėsčiųjų perėją buvo „kalniukas“. Važiuojant per „kalniuką“, automobilis pašoko, o važiuojant per pėsčiųjų perėją, jis pajuto smūgį, lyg stuktelėjimą į automobilio priekinės dalies dešinę pusę. Tuo momentu nesuvokė, kas įvyko, nes kelio nestebėjo. Po to automobilį sustabdęs vairuotojas sušuko, kad kažką partrenkė. Visi išlipo iš automobilio. Už automobilio galinės dalies, dešiniajame kelkraštyje, gulėjo moteris. Suprato, kad pėsčioji buvo partrenkta jų automobiliu. Nežino, kuria kryptimi ir kokiu tempu ji ėjo prieš partrenkimą. Kadangi pėsčioji nerodė jokių gyvybės ženklų, jis patikrino moters pulsą kaklo srityje. M. D. telefonu apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Vairuotojas buvo šoko būsenoje. Atvykę medikai nukentėjusiąją ant neštuvų įsikėlė į savo automobilį ir gaivino (t. 1, b. l. 100-102).

4.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Justo Armacko tarnybiniu pranešimu dėl informacijos, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje buvo nustatyta, jog taksi automobiliu kaip keleiviai važiavo A. J., M. D., D. T. ir T. P., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs (nuo jų sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba). Pasiteiravus asmenų, ar jie vartojo alkoholį, visi atsakė teigiamai (t. 1, b. l. 14-15).

4.4. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad eismo įvykis kilo Ukmergėje, Vilniaus gatvės kelyje, apie 11 metrų atstumu už nereguliuojamos Vilniaus ir Antakalnio gatvių važiuojamųjų dalių sankirtos (žiūrint nuo Vytauto g. pusės), ties pastatu Nr. 59 įrengtoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Apie 4 metrų pločio pėsčiųjų perėja pažymėta kelio ženklais ir horizontaliuoju kelio ženklinimu. Visą Vilniaus gatvės kelio važiuojamąją dalį ties perėja sudaro dvi apie 3,7 metrų pločio eismo juostos, t. y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš eismo krypčių. Kelio viduryje, ties perėja, įrengta apie 2,5 metrų pločio saugumo salelė. Apžiūros metu asfaltuota kelio danga buvo šlapia, važiuojamosios dalies pakraščiai ir saugumo salelė buvo apsnigti. Aptariamoje Vilniaus gatvės kelio atkarpoje nustatytas maksimalus leistinas 50 km/h greitis. Ties Vilniaus gatvės kelio važiuojamąja dalimi įrengtas dirbtinis gatvės apšvietimas. Apžiūros metu nustatyta, kad ant vieno iš ties Vilniaus-Antakalnio gatvių sankryža stovinčio apšvietimo stulpo buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Eismo įvykio metu V. K. vairuotas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo Vilniaus gatvės kelio eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Vytauto gatvės pusės, kelio ilgio atžvilgiu – apie 21 metro atstumu už pėsčiųjų perėjos tolimesniojo krašto. Automobilis stovėjo lygiagrečiai kelio išilginės ašies atžvilgiu, priekine dalimi nukeiptas nustatyta eismo kryptimi. Automobilis buvo apgadintas. Pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi transporto priemonės priekinėje dalyje, t. y. buvo apgadinti priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas ir priekinis dešinės pusės sparnas. Kaip nustatyta, automobilio ratų padangos atitiko KET reikalavimus. Tos pačios eismo krypties juostoje, perėjos ribose, buvo rasta megzta kepurė, o apie 5 metrų atstumu už perėjos – apie 1,3 x 0,6 metro dydžio raudonos spalvos, tikėtina kraujo, dėmė. Ties minėta dėme buvo rasta gulinti megzta pirštinė (t. 1, b. l. 19-34, 52-63, 64-69).

4.5. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti ties nereguliuojama Vilniaus-Antakalnio gatvių sankryža įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis fiksuoti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad tamsiu paros metu, nuo dešiniojo šaligatvio į Vilniaus gatvės važiuojamąjį dalį, už sankirtos su Antakalnio gatve (žiūrint eismo kryptimi nuo Vytauto gatvės pusės), įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose, įžengė moteris, t. y. V. D., kuri prieš tai buvo pažiūrėjusi į kairę pusę. Tuo metu vaizdo stebėjimo kameros filmavimo lauke matėsi Vilniaus gatve nuo Vytauto gatvės pusės važiavęs ir prie perėjos artėjęs automobilis su įjungtais priekiniais žibintais. Kelio ilgio atžvilgiu, automobilis tuo momentu dar buvo Vilniaus-Antakalnio gatvių važiuojamųjų dalių sankirtoje. Važiuojamojoje dalyje pėsčioji pradėjo bėgti ristele, netrukus po ko, padariusi apie 3-4 žingsnius, ji perėjoje, eismo juostos (skirtos važiuoti nuo Vytauto gatvės pusės) viduryje, buvo partrenkta minėto jai iš kairės pusės atvažiavusio automobilio. Pėsčioji buvo kliudyta automobilio priekinės dalies dešine puse, po ko, pakilusi į viršų, persivertė per automobilio stogą ir nukrito ant važiuojamosios dalies, kelio ilgio atžvilgiu-už pėsčiųjų perėjos (žiūrint nuo Vytauto gatvės pusės). Automobilis pėsčiosios partrenkimo momentu buvo pasuktas į kairę, iš dalies užvažiavo ant ties perėja kelio viduryje įrengtos apsnigtos saugumo salelės, po ko buvo sustabdytas jau už pėsčiųjų perėjos ribų savo pirminės judėjimo krypties juostoje. Iš sustabdyto automobilio išlipę keturi žmonės nubėgo prie partrenktos pėsčiosios (t. 1, b. l. 88-91).

4.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad V. D. lavono tyrimo metu rasti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas tarpuantakyje, dešinio nosikaulio ir kairio žandinio ančio lūžiai, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir kairio momens srityje, kaktikaulio dešinės pusės ir kairio momens linijiniai lūžiai, nusitęsiantys į kaukolės pamatą, subdurinė kraujosruva (kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, 50 ml), intracerebrinės kraujosruvos (galvos smegenų sumušimas) dešinėje kaktinėje ir smilkininėje bei kairėje smilkininėje ir pakaušinėje skiltyje, kraujo išsiliejimas į šonininius galvos smegenų skilvelius, poodinės kraujosruvos kairio raktikaulio srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, dešiniame kelyje ir nugaros juosmeninės dalies kairėje pusėje, kairio raktikaulio skeveldrinis lūžis, dvigubas krūtinkaulio lūžis, trigubi kairės pusės I-VIII šonkaulių lūžiai, abiejų plaučių intraparenchiminės kraujosruvos (plaučių sumušimas), abiejų gaktikaulių viršutinių šakų lūžiai, kairio šeivikaulio uždaras skeveldrinis lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais-bukais daiktais, neilgai trukus iki mirties (ne daugiau kaip kelių valandų laikotarpyje). Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 6.6.1, 6.6.2, 6.6.11 ir 6.6.15 punktai). V. D. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio 1.1 punkte išvardintais sužalojimais. Šie sužalojimai tiesiogiai sąlygojo mirtį. V. D. ligos įtakos mirčiai neturėjo. V. D. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija rodo, kad pirminis smūgis galėjo būti suduotas į kairio kelio-blauzdos sritį, po ko galėjo sekti kūno užmetimas ant automobilio variklio dangčio ir atsitrenkimas kairio momens sritimi į automobilio stiklą arba stogą, o vėliau kūno nubloškimas priekin, automobilio važiavimo kryptimi ir atsitrenkimas kaktos dešiniąja puse į kietą-buką paviršių. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija rodo, kad nukentėjusioji buvo partrenkta jai esant vertikalioje kūno padėtyje (t. 1, b. l. 44-51).

5. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

8. Taigi, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. tamsiuoju paros metu priartėjęs prie iškart už Vilniaus ir Antakalnio gatvių važiuojamųjų dalių sankirtos ties Vilniaus gatvės pastatu Nr. 59 įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė KET 20, 30 punktų reikalavimus, kadangi nesiėmė būtinų atsargumo priemonių įsitikinant, kad perėjoje nėra pėsčiųjų ar jos ribose į kelio važiuojamąją dalį ketinančių įžengti pėsčiųjų, taip pat jis tuo metu nukreipė savo dėmesį nuo vairavimo į jo vairuotu automobiliu vežtus keleivius, dėl ko nesulėtinęs greičio ir nesustojęs prieš pėsčiųjų perėją jis automobiliu partrenkė laiku nepastebėtą jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į važiuojamąją dalį įžengusią ir pėsčiųjų perėja Vilniaus gatvės kelią kirtusią pėsčiąją V. D., kuri nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė gydymo įstaigoje.

13. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Praeityje V. K. neteistas, jo atžvilgiu nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų, administracine tvarka baustas už nešiurkštaus pobūdžio administracinius nusižengimus – pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1, 2 dalis, 431 straipsnio 1 dalį (iš viso 3 administraciniai nusižengimai), turi galiojančių nuobaudų, šiuo metu nedirba, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi darbinės patirties, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (iki 2024 m. rugpjūčio 27 d.), turi tris vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis, o vienas – mažametis.