- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-1328-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28518-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Agronta“
- Atsakovas
- D. S. S., V. M.
- Kategorijos
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Agronta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Agronta“ ieškinį atsakovei D. S. S. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo bei atsakovės D. S. S. priešieškinį ieškovei UAB „Agronta“ ir atsakovui V. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „Agronta“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. S. S. 6 537,48 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. balandžio mėn. ieškovė (rangovė) ir atsakovė (užsakovė) susitarė, kad ieškovė atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliks apdailos darbus. Šalys susitarė, kad bendra darbų vertė yra 19 606,82 Eur. Ieškovė darbus pradėjo 2018 m. gegužės 10 d. Ieškovei atlikus didžiąją dalį darbų, atsakovė 2018 m. liepos 15 d. pareikalavo, kad ieškovės darbuotojai išeitų iš buto, ieškovės darbuotojų į butą nebeįleido ir darbų pabaigti nebeleido. 2018 m. liepos 23 d. ieškovė, atstovaujama vadovo V. M., kreipėsi į atsakovę, prašydama priimti iki 2018 m. liepos 14 d. atliktus darbus, tačiau atsakovė darbus priimti atsisakė, teigdama, kad jie atlikti nekokybiškai, tačiau konkrečių darbų trūkumų nenurodė. 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė vienašališkai pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir pateikė atsakovei 2018 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą ARG Nr. 2018/08/16-21 bendrai 12 419,98 Eur sumai. Atsižvelgdama į 2019 m. liepos 3 d. teismo ekspertizės aktą, kuriame ieškovės atlikti darbai buvo įvertinti 8 873,48 Eur suma, o taip pat įskaičiusi atsakovės atliktą 2 300 Eur mokėjimą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 573,48 Eur.
3. Atsakovė D. S. S. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės ir atsakovo pagal priešieškinį V. M. solidariai 16 158 Eur turtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, jog 2018 m. balandžio 13 d. su ieškovu, tiksliau su atsakovu V. M., pradėjo derybas dėl 52 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos darbų atlikimo. Atsakovas V. M. įsipareigojo iki 2018 m. liepos 1 d. atlikti buto apdailos darbus. Atsakove? pasitike?jo atsakovu V. M. ir aktyviai nekontroliavo atliekamu? darbu?, bet, pastebe?jusi, kad darbininkai is? Ukrainos darbus atlieka nekokybiškai, prade?jo reikšti pretenzijas. Atsakovas V. M. nepateikė atsakovei jokių dokumentų, patvirtinančių remonto darbams reikalingų medžiagų įsigijimą, už darbus reikalavo atsiskaityti tik grynais pinigais tik su juo asmeniškai. Supratusi, kad yra atsakovo V. M. apgaudinėjama, atsakovė pareikalavo nutraukti darbus. Atsakovė patyrė šiuos nuostolius: už nekokybiškai atliktus apdailos darbus sumoke?jo 3 930 Eur (2 300 Eur sumoke?jo banko pavedimu ir 1 630 Eur sumokėjo grynais pinigais), turėjo 5 425 Eur is?laidas pirkti medžiagams, kurios apdailos darbų atlikimo metu buvo sugadintos, 6 830 Eur atsakove? sumoke?jo uz? nekokybis?kai atliktų darbu? demontavimą ir pas?alinima?.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovės UAB „Agronta“ ieškinį atmetė, o atsakovės D. S. S. priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 13 855 Eur nuostoliams atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
5.1. rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės ir atsakovės. Byloje yra ieškovės išrašytos sąskaitos už atliktus apdailos darbus, be to, pati atsakovė 2018-05-23 ir 2018-06-23 bankiniais pavedimais už apdailos darbus yra sumokėjusi ieškovei. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė grynais pinigais yra perdavusi 1 630 Eur sumą atsakovui V. M., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad rangos darbus vykdė ieškovė, todėl ieškovės priešieškinio reikalavimai atsakovui V. M. atmetami;
5.2. tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. balandžio mėnesį tarp jų buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai. Ieškovė yra verslo pagrindais veikiantis juridinis asmuo, be kitų darbų, vykdanti statybos, remonto, apdailos darbus;
5.3. atsakovei darbų atlikimo terminai buvo svarbūs, kadangi tai siejosi su buto apdailai imtu iš banko kreditu bei atsakovei reikalinga įrengta gyvenamąja patalpa. Atsakovė turėjo teisę nutraukti rangos sutartį kaip vartotoja, be to, negaudama aiškios, konkrečios informacijos iš ieškovės, kada darbai bus atlikti;
5.4. ieškovei darbus atlikus itin nekokybiškai, atsakovė turėjo teisę nutraukti rangos sutartį ir neprašyti trūkumų ištaisyti ieškovės (dėl nepasitikėjimo), o tartis su kitu rangovu dėl trūkumų ištaisymo bei reikalauti, kad ieškovė atlygintų patirtus nuostolius. Pripažįstant, kad atsakovės atliktų apdailos darbų trūkumai buvo tikrai akivaizdūs, įvertinus ir teismo eksperto atliktos statybos ekspertizės metu nustatytų darbų trūkumų skaičių ir jų mastą, akivaizdu, kad ieškovės atlikti darbai turi daug trūkumų, nes neatitinka ieškovės pagrįstų lūkesčių. Atsakovė pagrįstai atsisakė ieškovės paslaugų ir jai nekyla pareiga mokėti už darbus;
5.5. byloje nėra ginčo, kad atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei 2 300 Eur banko pavedimais ir davusi grynaisiais 1 630 Eur ieškovės vadovui V. M., t. y. iš viso 3 930 Eur. Atsakovė pateikė įrodymus apie jos pirktas buto apdailai skirtas medžiagas 5 425 Eur sumai, kurios buvo sugadintos dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų ir vėliau kilusios būtinybės pašalinti darbų trūkumus, kartu keičiant ir medžiagas. Atsakovė pateikė į bylą lokalinę sąmatą, kurioje trūkumų pašalinimo darbai po nekokybiškai atliktų apdailos darbų ir vidaus apdailos darbai buvo įvertinti 19 268,44 Eur, tačiau lokalinė sąmata - tai preliminarus skaičiavimas ir nėra galutinė darbų kaina. Teismo ekspertas apskaičiavo, kad trūkumų ištaisymo išlaidos visam butui sudaro 4 523,33 Eur. Eksperto vertinimu, dalis nurodytų darbų trūkumų galėjo būti ištaisyti ir nedemontuojant padarytų darbų, dalies nurodytų trūkumų ekspertas negalėjo patvirtinti dėl nepakankamų duomenų, todėl kai kurių nurodytų sumų trūkumų ištaisymui ekspertas nurodė negalintis patikrinti. Įvertinus atsakovės pateiktus įrodymus apie V. K. įmonės sudarytą darbų vertės sąmatą, taip pat realiai sumokėtas sumas šiai įmonei, kartu atsižvelgiant į ekspertizės metu konstatuotus faktus, teismas bendrą nuostolių atlyginimo sumą mažina iki 13 855 Eur, kuriuos sudaro ieškovei sumokėti 3 930 Eur, 5425 Eur atsakovės išlaidos už atsakovės pirktas ir ieškovės sugadintas medžiagas ir 4 500 Eur trūkumų šalinimo darbų išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovė UAB „Agronta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės D. S. S. priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. CK 6.334 straipsnis reglamentuoja pirkėjo teisių gynimo būdus, kai jam parduodamas netinkamos kokybės daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas vartojimo pirkimo-pardavimo teisinius klausimus, konstatavo, kad pirkėjas, remdamasis CPK 6.334 straipsnio 1 dalies ir 6.363 straipsnio nuostatomis, manydamas, kad jam perduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, turi teisę ginti savo pažeistas teises ne visais, o tik vienu iš nustatytų būdų; ši išlyga įtvirtinta siekiant išlaikyti pardavėjo ir pirkėjo teisių proporciją. Teismas, konstatavęs, kad pasirinktas pirkėjo teisių gynybos būdas jau yra įgyvendintas, turėtų atmesti pirkėjo reikalavimą jo teises ginti kitu alternatyviu gynybos būdu. Įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas, įvertinęs ginčo šalių interesus, gali atsisakyti taikyti pasirinktą teisių gynimo būdą, jeigu jis būtų neproporcingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019);
6.2. teismas nepagrįstai ieškovės atžvilgiu pritaikė kelis atsakovės teisių gynimo būdus: 1) sutarties nutraukimą, nuostolių atlyginimą ir sumokėtos kainos grąžinimą (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.), 2) darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimą (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.) bei 3) darbų kainos sumažinimą, nagrinėjamu atveju, visišką kainos nemokėjimą (CK 6.334 str. 1 d. 2 p.). Atsakovės teisių gynimo būdus teismas pagrindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis - netinkama ieškovės atliktų darbų kokybe. Net jei ieškovė rangos darbus atliko netinkamai, atsakovė negali būti kartu atleista nuo kainos už rangos darbus mokėjimo (t. y. reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo), gauti nuostolių atlyginimą bei darbų trūkumų pašalinimo išlaidų kompensavimą. Tokiu atveju atsakovė nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita bei būtų visiškai pažeista atsakovės ir ieškovės teisių proporcija. Be to, teismas pripažino, kad ieškovės atlikti darbai nėra beverčiai, kadangi, pašalinus jų trūkumus (visiškai jų nedemontuojant), atsakovė galėtų naudotis ieškovės sukurtu darbų rezultatu. Todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už jos atliktų darbų dalį;
6.3. teismas, iš dalies tenkindamas atsakovės priešieškinį bei priteisdamas jai 4 500 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, vadovavosi ekspertizės aktu, kita vertus, atmesdamas ieškovės ieškinį, visiškai nepasisakė dėl 2019 m. liepos 3 d. statybos ekspertizės akto išvadų toje dalyje, kurioje buvo nurodyta ieškovės atliktų darbų apimtis ir vertė, taip pat nepasisakė dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už šioje išvadoje nurodytus ieškovės atliktus darbus. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma, kad ieškovės atliktų buto koridoriaus sienų, grindų, lubų remonto ir elektros instaliacijos darbų vertė, kurią galima patikrinti, yra 954,69 Eur, kita dalis darbų, kurių patikrinti negalima - 564,36 Eur, taigi iš viso – 1 519,05 Eur (2.2.4 atsakymas į teismo užduotą m klausimą). Miegamojo kambario darbų vertė – 1 510,15 Eur (729,63 Eur yra darbų, kuriuos galima patikrinti, vertė ir 780,52 Eur yra darbų, kurių patikrinti negalima, vertė (2.3.4 atsakymas į teismo užduotą s klausimą)). Svetainės / virtuvės darbų vertė yra 3 788,89 Eur (2 105,4 Eur yra darbų, kuriuos galima patikrinti, vertė ir 1 683,49 Eur yra darbų, kurių negalima patikrinti, vertė (2.4.4 atsakymas į teismo užduotą y klausimą)). Vonios kambario darbų vertė 2 055,39 Eur (1 779,91 Eur yra darbų, kuriuos galima patikrinti, vertė ir 275,48 Eur yra darbų, kurių negalima patikrinti, vertė (2.5.4 atsakymas į teismo užduotą ee klausimą)). Ekspertizės akte nurodoma, kad ieškovės atliktų darbų rinkos vertė yra 8 873,48 Eur, todėl negali būti laikoma, kad ieškovės atlikti darbai yra beverčiai, ir už jų atlikimą atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti. Didžiąją dalį darbų ieškovė atliko tinkamai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 573,48 Eur (atėmus iš atsakovės gautas pinigines sumas) už atliktus darbus yra pagrįstas. Ta aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti;
6.4. atsakovė į bylą pateikė V. K. įmonės parengtą 2018 m. rugsėjo 23 d. darbų sąmatą, pagal kurią ieškovės atliktiems darbams demontuoti ir naujiems darbams atlikti atsakovei tektų sumokėti 19 268,44 Eur, iš šios sumos 6 803 Eur yra numatyti už ieškovės atliktų darbų demontavimą, nors į bylą atsakovė pateikė įrodymus, kad faktiškai už demontavimo darbus yra sumokėjusi 5 014,27 Eur. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrįsta bei eksperto pripažinta būtina demontuoti visus ieškovės atliktus darbus (nors tokios išvados ekspertas nebuvo pateikęs), ši atsakovės sumokėta suma kelis kartus viršija rinkos kainą, mokamą už tokio paties pobūdžio demontavimo darbus. Teismas vietoje atsakovės prašytų 6 803 Eur už ieškovės darbų demontavimą atsakovei priteisė 4 500 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, t. y. peržengė priešieškinio ribas, nes priteisė atsakovei tai, ko ji neprašė;
6.5. ekspertizės metu nustatyta, kad ne visi darbai yra atlikti bute pagal pateiktą sąmatą, be to, ekspertas nustatė, kad ne visus demontavimo darbus buvo būtina atlikti. Ekspertizės akto išvadų c punkte nurodoma, kad dalis ieškovės darbų nebuvo demontuota: nedemontuoti darbai yra grindų plytelių klijavimas visame bute, nedemontuotas dušo latakas. Taigi, iš esmės atsakovė naudojasi šių ieškovės atliktų darbų rezultatu. Ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.1.3 atsakyme į teismo užduotą c klausimą nurodoma, kad dalies tariamai atsakovės atliktų darbų atlikimo fakto ekspertas patvirtinti negali, kadangi darbų patvirtinimui įrodymų nėra, nėra užfiksuota ir trūkumų jiems, nėra loginio pagrindo darbų atlikimui. Be to, kaip patvirtino ekspertas 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdyje, dalis medžiagų nebuvo sugadinta (unitazas, dangtis, durelės kt.). Eksperto skaičiavimu, visų ieškovės bute atliktų darbų trūkumų ištaisymas kainuotų 4 523,33 Eur (ekspertizės akto 7 sąmata). Teismas atsakovei priteisė 4 500 Eur trūkumų šalinimo darbų išlaidas, t. y. priteisė 23,33 Eur mažiau, nei buvo apskaičiavęs ekspertas. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl teismas vertino, kad būtent šia, bet ne didesne suma, būtų teisinga sumažinti eksperto paskaičiuotą ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo vertę;
6.6. ieškovė, turėdama neginčijamą teisę reikalauti priteisti 8 873,48 Eur už atliktus darbus (pagal ekspertizės aktą), geranoriškai patikslintu ieškiniu sumažino savo reikalavimo dydį atsakovės priešieškiniu reikalauta priteisti 2 300 Eur suma, todėl šiuo atveju neteisinga bei nesąžininga atsakovės naudai iš ieškovės priteisti minėtą sumą, kadangi tai taip pat reikštų atsakovės nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita. Teismas atsakovei leido pasinaudoti dviem teisių gynybos būdais, kurie yra taikomi alternatyviai, o ne kartu. Ieškovė savo reikalavimo nemažino 1 630 Eur grynųjų pinigų suma, nes ji buvo sumokėta už ieškovės perkamas prekes, dėl kurių sugadinimo atsakovė reikalavimų nebuvo pareiškusi. Ieškovės panaudotos medžiagos taip ir liko buto sudėtine dalimi, todėl ieškovė neturi pareigos 1 630 Eur grąžinti atsakovei;
6.7. šalys nebuvo sutarusios dėl tikslaus darbų atlikimo termino, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis buvo vilkinimas ar nebuvo dedamos pastangos darbus pabaigti sparčiau. Darbai turėjo būti atlikti per kelis mėnesius, tačiau jokio susitarimo dėl konkretaus termino tarp šalių nebuvo. Tai, kad atsakovei darbų atlikimo terminai buvo svarbūs, kadangi tai siejosi su buto apdailai imtu iš banko kreditu, savaime nereiškia, kad buvo sutarta dėl konkretaus termino. Net jeigu atsakovė ir manė, kad darbai turi būti atliekami iki 2018 m. liepos 1 d., ji pati aiškiai išreiškė valią pratęsti darbų atlikimo terminą. Tai pagrindžia tiek pačios atsakovės į bylą pateikti duomenys apie dar 2018 m. liepos pirmojoje pusėje pirktas statybines medžiagas (pvz., UAB „EPTS“ sąskaita-faktūra 362,47 Eur sumai), tiek aplinkybės, kad ieškovė darbus tęsė iki 2018 m. liepos 15 d. Akivaizdu, kad abi šalys išreiškė valią tęsti darbus po 2018 m. liepos 1 d., be to, 2018 m. liepos 15 d., kai užsakovė nutraukė sutartį, ieškovė buvo numačiusi darbus pabaigti jau kitą savaitę. Šių aplinkybių teismas tinkamai bei visapusiškai neįvertino.
Atsiliepimas
7. Atsakovė D. S. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. nuo pat apdailos darbų atlikimo pradžios ieškovė elgėsi netinkamai: nekokybiškai atliko darbus, pirko pačias pigiausias apdailai reikalingas medžiagas, darbus vykdė ne kvalifikuoti darbininkai, kaip buvo žadėta, o žmonės, atvykę iš Ukrainos, kurie neturėjo jokios tokių darbų patirties. Matydama, jog pinigai imami, medžiagos perkamos netinkamos kokybės, darbininkai darbus atlieka visiškai netinkamai ir atsakovei daroma reali žala, atsakovė pareikalavo ieškovės nutraukti darbus, grąžinti sumokėtus pinigus, atlyginti jai padarytą žalą ir palikti butą, juolab, kad iškilo būtinumas ieškovės atliktus darbus demontuoti ir buto apdailą atlikti iš naujo;
7.2. nėra pagrindo ieškovei priteisti nei pradiniu ieškiniu prašytų priteisti 12 419,98 Eur, nei vėliau prašytų priteisti 6 573,48 Eur. Ieškovei darbus atlikus itin nekokybiškai, atsakovė turėjo teisę nutraukti rangos sutartį, neprašyti trūkumų ištaisyti ieškovės, tartis su kitu rangovu dėl trūkumų ištaisymo bei reikalauti iš ieškovės atlyginti nuostolius;
7.3. teismas eksperto išvadą vertino visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais. Vertinant ekspertizės aktą, lygiateisiškumo ir objektyvumo principai nebuvo pažeisti. Ieškovės teiginys, neva teismas atsižvelgė išimtinai tik į atsakovės teisme teiktus paaiškinimus bei jai palankius įrodymus ir nevertino ekspertizės akto bei ieškovės teiktų ir / ar jai palankių byloje surinktų įrodymų, neturi jokio pagrindo. Teismas išklausė abi ginčo šalis, abiem šalims suteikė teisę pateikti įrodymus, juos ištyrė, nustatė ir įvertino abiejų pusių įrodymų tikrumą bei svarbą;
7.4. tiek ieškovė, tiek atsakovas V. M. nuo pat susitarimo dėl apdailos darbų atlikimo atsakovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir negarbingai: pateikė apdailos darbų sąmatą kitos įmonės vardu, vengė atsiskaitymo per banką, vietoje žadėtų kvalifikuotų darbininkų pasitelkė nekvalifikuotus asmenis, dėl kurių veiksmų atsakovė patyrė nuostolių, o, atsakovei pareiškus raštišką pretenziją, kreipėsi su ieškiniu į teismą, nepagrįstai reikalaudami priteisti skolą už nekokybiškai atliktus darbus. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pareikštais reikalavimais atsakovė nesąžiningu būdu siekia pasipelnyti ieškovės sąskaita. Be to, ieškovės veikla yra sustabdyta, kas leidžia daryti prielaidą, jog tokiu būdu sąmoningai siekiama išvengti galimo skolos išieškojimo;
7.5. atsakovė įrodė, kad jai darbų atlikimo terminai buvo svarbūs, kadangi tai siejosi su buto apdailai imtu iš banko kreditu bei atsakovei reikalinga gyvenamąja patalpa. Nuo balandžio mėnesio iki liepos mėnesio, atsakovei stebint, kokiais tempais vyksta darbai, taip pat, kad darbai atliekami nekokybiškai, atsakovė turėjo teisę nutraukti rangos sutartį. Nagrinėjamu atveju proporcingumo principas pažeistas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. balandžio mėn. sudarė žodinę rangos sutartį (toliau – taip pat ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti apdailos darbus atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2018 m. liepos 15 d. Sutartį vienašališkai nutraukė, motyvuodama nekokybiškai atliekamais darbais ir darbų atlikimo termino pažeidimu. Ieškovė už atliktus darbus pagal Sutartį, nurodytus atliktų darbų akte Nr. 2018/07/17-D1, 2018 m. rugpjūčio 16 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą 12 419,98 Eur sumai.
11. Tarp ieškovės, kuri yra verslininkė (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalis), ir atsakovės, kuri yra vartotoja (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis), sudaryta Sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo rangos sutartis. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 2 dalis).
12. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ekspertizės akte nurodyta, jog ieškovės atliktų darbų vertė yra 8 873,48 Eur, todėl negali būti laikoma, kad už jų atlikimą atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti. Didžiąją dalį darbų ieškovė atliko tinkamai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 573,48 Eur (atėmus iš atsakovės gautas pinigines sumas) už atliktus darbus yra pagrįstas. Ta aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė kelis CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus gynybos būdus: 1) sutarties nutraukimą, nuostolių atlyginimą ir sumokėtos kainos grąžinimą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2) darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei 3) darbų kainos sumažinimą, nagrinėjamu atveju – visišką kainos nemokėjimą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nors Lietuvos Aukščiausioje Teismo praktikoje nurodyta, kad pirkėjas savo teises gali ginti tik vienu pasirinktu CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisių gynimo būdu. Šie ieškovės apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.
13. Nors 2019 m. liepos 3 d. statybos ekspertizės akte (toliau – taip pat ir Ekspertizės aktas) nurodyta, kad bendra ieškovės atliktų darbų vertė yra 8 873,48 Eur, tačiau darbų, kurių kiekius ir apimtis ekspertas galėjo išmatuoti (nustatyti) ekspertinės apžiūros metu, vertė yra 5 569,63 Eur (koridoriuje – 954,69 Eur, Ekspertizės akto atsakymas į m klausimą; miegamajame – 729,63 Eur, atsakymas į s klausimą; svetainėje / virtuvėje – 2 105,40 Eur, atsakymas į y klausimą; vonios kambaryje – 1 779,91 Eur, atsakymas į ee klausimą).
14. Tuo tarpu darbų, kurių vertės ekspertas negalėjo nustatyti išmatuodamas darbų kiekius ir apimtis ekspertinės apžiūros metu, vertė Ekspertizės akte nurodyta 3 303,85 Eur (koridoriuje – 564,36 Eur, Ekspertizės akto atsakymas į m klausimą; miegamajame – 780,52 Eur, atsakymas į s klausimą; svetainėje / virtuvėje – 1 683,49 Eur, atsakymas į y klausimą; vonios kambaryje – 275,48 Eur, atsakymas į ee klausimą). Šių darbų vertės ekspertas negalėjo nustatyti, nes jų mato vienetas ieškovės atliktus darbus įforminančiame dokumente – atliktų darbų akte Nr. 2018/07/17-D1, yra neinformatyvus, pagal atliktų darbų akto informaciją patikrinti darbų kiekio nėra įmanoma, o dalis šių darbų ekspertizės metu jau buvo demontuota / perdaryta. Todėl ekspertas šių darbų vertę perrašė pagal atliktų darbų akto Nr. 2018/07/17-D1 duomenis (Ekspertizės akto atsakymo į a klausimą aprašomoji dalis, atsakymų į m, s, y, ee klausimus aprašomosios dalys).
15. Tačiau vadovautis atliktų darbų akto Nr. Nr. 2018/07/17-D1 duomenimis dėl darbų, kurių vertės ekspertas negalėjo nustatyti, nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, šių darbų mato vienetas atliktų darbų akte Nr. 2018/07/17-D yra neinformatyvus, todėl ekspertizės metu nustatyti tikslių šių darbų kiekių, apimčių ir, atitinkamai, vertės, nebuvo galimybės. Pažymėtina, kad pagal CK 6.674 straipsnio nuostatas rangovas iki sutarties sudarymo privalo pateikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Be to, atliktų darbų akte Nr. 2018/07/17-D nurodytų darbų kiekių, apimčių ir vertės nepagrįstumą patvirtina ta aplinkybė, kad šiame akte nurodytų darbų vertė yra 12 419,98 Eur, o Ekspertizės akte nustatyta, kad ieškovės atliktų darbų vertė galėtų būti daugiausia 8 873,48 Eur, t. y. žymiai mažesnė, nei atliktų darbų akte Nr. 2018/07/17-D nurodė atlikusi ieškovė ir prašė priteisti pradiniu ieškiniu. Ieškovė jokių prieštaravimų dėl šios eksperto išvados nereiškė ir po Ekspertizės akto pateikimo patikslintu ieškiniu už atliktus darbus iš atsakovės prašė priteisti jau ne atliktų darbų akte Nr. Nr. 2018/07/17-D nurodytą 12 419,98 Eur sumą, o Ekspertizės akte nustatytą 8 873,48 Eur sumą.
16. Taigi, byloje įrodyta ieškovės atliktų darbų vertė yra 5 569,63 Eur.
17. Ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad didelę dalį darbų ieškovė atliko nekokybiškai: koridoriaus sienos nekokybiškai išklijuotos stiklo audiniu, nekokybiškai išvedžiota elektros instaliacija koridoriaus sienose ir lubose, negrąžintas išorės durų raktas (cilindro keitimas), miegamojo sienos nekokybiškai išklijuotos stiklo audiniu, nekokybiškai išvedžiota elektros instaliacija miegamojo lubose, nekokybiškai nudažytos miegamojo lubos, nekokybiškai išklotos miegamojo grindų laminato lentelės, svetainės/ virtuvės sienos nekokybiškai išklijuotos stiklo audiniu, nekokybiškai išvedžiota elektros instaliacija svetainės / virtuvės sienose ir lubose, neteisingai įterptas dažymo kampas į lubų gipso konstrukciją, nekokybiškai nudažytos lubos, nekokybiškai įrengta elektros instaliacija vonios kambario lubose ir sienose, ne pagal projektą / brėžinį įrengtos vonios kambario pakabinamos gipso kartono lubos, netinkamai parinkti plytelių kampų profiliai vonios kambaryje, neišvesti visi numatyti šviestuvų vonios kambario lubose kabeliai, vonios kambario plytelių siūlės užglaistytos nekokybiškai, virš durų angos plytelės paliktos nesutrumpintos, neatliktas dušo kabinos kraštų sandarinimas, ties dušu nėra hidroizoliacijos, nekokybiškai nudažytos lubos, nekokybiškai apdailintos sandūros su sienomis (Ekspertizės akto atsakymai į l, r, x, dd klausimus).
18. Dalies ieškovės atliktų darbų kokybės / trūkumų fakto ekspertas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti dėl duomenų trūkumo ekspertui pateiktose atsakovės ir antstolio atliktose fotofiksacijose ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
19. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.
20. Nesant įrodymų, kokius konkrečius darbus ieškovė atliko kokybiškai ir kokia yra šių darbų vertė (vadovautis ieškovės atliktų darbų akte Nr. 2018/07/17-D nurodyta darbų verte nėra pagrindo dėl nutarties 15 punkte nurodytų aplinkybių), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti atlyginimą už atliktus apdailos darbus.
21. Pagal CK 6.680 straipsnį jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
22. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą gynybos būdą – atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Nutarties 17 punkte nurodytų ieškovės nekokybiškai atliktų apdailos darbų apimtis leidžia daryti išvadą, kad netinkamos kokybės apdailos darbų atlikimas buvo esminis Sutarties pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto teisių gynimo būdo – kad pardavėjas (šiuo atveju – rangovas, t. y. ieškovė) neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus, nes nutarties 17 punkte nurodytų ieškovės nekokybiškai atliktų apdailos darbų apimtis sudarė teismui ir ieškovei pagrindą abejoti, kad ieškovė darbų trūkumus ištaisys tinkamai.
23. Tai, kad užsakovas, rangovui netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, pasinaudojo vienu iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų gynybos būdų, nepanaikina užsakovo teisės reikalauti atlyginti netinkamu sutarties vykdymu padarytus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės pasitelktas rangovas ištaisė ieškovės atliktų apdailos darbų trūkumus. Dalis apdailos darbų trūkumų galėjo būti ištaisyti tik iš pradžių demontavus atliktus darbus ir po to darbus atliekant iš naujo. Ekspertizės akto atsakymuose į n, t, z, ff klausimus nurodyta, kad nedemontuojant neįmanoma ištaisyti šių apdailos darbų trūkumų: nekokybiškai stiklo audiniu išklijuotų sienų koridoriuje, miegamajame ir virtuvėje / svetainėje, nekokybiškai išvedžiotos elektros instaliacijos sienose ir lubose koridoriuje, miegamajame, virtuvėje / svetainėje ir vonios kambaryje, negrąžinto išorės durų rakto (cilindro keitimas), nekokybiškai išklotų grindų laminato lentelių miegamajame, į gipso kartoną įterpto dažymo kampo miegamajame, ne pagal projektą / brėžinius įrengtų pakabinamų gipso kartono lubų vonios kambaryje, netinkamai parinktų plytelių kampų profilių vonios kambaryje, virš vonios kambario durų paliktų nesutrumpintų plytelių, hidroizoliacijos trūkumo ties dušu.
25. Atsakovės išlaidos nekokybiškai atliktiems darbams demontuoti laikomos atsakovės nuostoliais, nes atsakovė darbų, kurie buvo demontuoti, rezultatu nepasinaudojo, o nekokybiškai atliktų darbų trūkumai galėjo būti pašalinti tik šiuos darbus demontavus ir atlikus iš naujo. Taigi, atsakovė dėl ieškovės netinkamai atliktų apdailos darbų turėjo papildomas išlaidas šių darbų demontavimui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
26. Atsakovė pateikė rangovo V. K. 2018 m. spalio 18 d. sudarytą atliktų griovimo darbų aktą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad buvo atlikti 5 014,27 Eur vertės ieškovės atliktų apdailos darbų demontavimo darbai, atsakovė šią suma V. K. sumokėjo (el. bylos 2 t., 52-54 b.l.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės sumokėtą sumą už ieškovės atliktų apdailos darbų demontavimą, eksperto išvadą, kad ne visi atliktų griovimo darbų akte Nr. 1 nurodyti demontavimo darbai buvo atlikti (nedemontuoti darbai yra grindų plytelės ir dušo latakas), o dalies darbų demontavimo / nedemontavimo fakto ekspertas negalėjo nustatyti dėl duomenų trūkumo (Ekspertizės akto atsakymas į c klausimą), priteisė atsakovės naudai 4 500 Eur.
27. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad 5 014,27 Eur suma už atliktų griovimo darbų akte Nr. 1 nurodytus darbus žymiai viršija rinkos kainą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Ieškovė apeliaciniame skunde vertina V. K. prekybos įmonės 2018 m. rugsėjo 3 d. lokalinėje sąmatoje nurodytas ieškovės atliktų darbų demontavimo kainas. Tačiau pagal bylos duomenis, atsakovė už ieškovės atliktų darbų demontavimo darbus su V. K. atsiskaitė pagal 2018 m. spalio 18 d. sudarytą atliktų griovimo darbų aktą Nr. 1. Todėl dėl V. K. prekybos įmonės 2018 m. rugsėjo 3 d. lokalinėje sąmatoje nurodytų ieškovės atliktų darbų demontavimo kainų nepasisakoma.
28. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už priešieškinio ribų ir atsakovei vietoje prašytų 6 803 Eur už ieškovės atliktų darbų demontavimą priteisė 4 500 Eur, kurie Ekspertizės akte nurodyta kaip apdailos darbų trūkumų pašalinimo išlaidos.
29. Pirmosios instancijos teismo sprendime paminėta aplinkybė, kad ekspertas nustatė, jog ieškovės atliktų apdailos darbų trūkumų ištaisymo kaina būtų 4 523,33 Eur. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų negalima daryti išvados, kad teismas atsakovei priteisė dalį – 4 500 Eur, eksperto nustatytos 4 523,33 Eur trūkumų ištaisymo kainos, sumažinęs ją 23,33 Eur. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas vertino atsakovės realiai patirtas išlaidas už ieškovės nekokybiškai atliktų apdailos darbų demontavimą pagal V. K. 2018 m. spalio 18 d. sudarytą atliktų griovimo darbų aktą Nr. 1, eksperto nustatytas aplinkybes, kad dalis apdailos darbų trūkumų gali būti pašalinta tik darbus iš pradžių demontuojant, kad ne visi atliktų griovimo darbų akte Nr. 1 nurodyti demontavimo darbai buvo atlikti (nedemontuoti darbai yra grindų plytelės ir dušo latakas), o dalies darbų demontavimo / nedemontavimo fakto ekspertas negalėjo nustatyti dėl duomenų trūkumo, ir atsakovės priešieškiniu prašomą priteisti 6 830 Eur sumą uz? nekokybis?kai atliktų darbu? demontavimą ir pas?alinima? sumažino iki 4 500 Eur. Tai, kad ši suma pirmosios instancijos teismo sprendime įvardinta kaip trūkumų šalinimo darbų išlaidų dalis, savaime nepatvirtina, kad ši suma yra eksperto nustatytos 4 523,33 Eur trūkumų ištaisymo kainos dalis, o ne ieškovės nekokybiškai atliktų apdailos darbų demontavimo kainos dalis.
30. Atsakovė teikė įrodymus, kad už 5 425 Eur įsigijo buto apdailai reikalingas medžiagas. Pirmosios instancijos teismas visą šią sumą priteisė iš ieškovės atsakovės naudai kaip atsakovės patirtus nuostolius, apsiribodamas teiginiu, kad šios medžiagos buvo sugadintos dėl nekokybiškai atliktų apdailos darbų ir vėliau kilusios būtinybės pašalinti darbų trūkumus, kartu keičiant ir medžiagas. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais.
31. Atsakovė nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad visos 5 425 Eur vertės atsakovės įsigytos buto apdailos medžiagos buvo sugadintos dėl ieškovės nekokybiškai atliktų buto apdailos darbų ar negalėjo būti išsaugotos demontuojant nekokybiškai atliktus buto apdailos darbus.
32. Tuo tarpu ieškovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė konkrečias aplinkybes, kurias grindė byloje esančiais įrodymais, tarp jų – Ekspertizės akte nustatytomis aplinkybėmis, kad dalis atsakovės įsigytų buto apdailos medžiagų nebuvo sugadintos / demontuotos. Nei Ekspertizės akto išvados, nei kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų ar nekokybiškai atliktų darbų demontavimo metu buvo sugadinta / negalėjo būti išsaugota LED įranga ir profiliai, 148,60 Eur sumai ir 362,47 Eur sumai, unitazas, unitazo sėdynė, dušo durys, dušo latakas, praustuvas, unitazo rėmas, 1 043 Eur sumai ir 478 Eur sumai, plytelės ir jų klijavimui reikalinga įranga, 381,03 Eur sumai, 117,72 Eur sumai, 999,94 Eur sumai ir 1 380,96 Eur sumai (Ekspertizės akte nustatyta, kad grindų plytelės demontuotos nebuvo, o iš atsakovės pateiktų plytelių ir jų priedų įsigijimo dokumentų nėra galimybės nustatyti, kad pagal šiuos dokumentus buvo įsigytos ne grindų plytelės). Be to, nėra aišku, kaip su ieškovės nekokybiškai atliktais buto apdailos darbais yra susiję atsakovės mokėjimai D. B. 70 Eur sumai ir 115 Eur sumai.
33. Tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad 325,88 Eur išlaidos laminato įsigijimas nėra atsakovės nuostoliai. Ekspertizės akte nustatyta, kad miegamajame nekokybiškai išklotos grindų laminato lentelės ir šis trūkumas gali būti pašalintas tik demontuojant grindų laminato lenteles. Atsakovė 2019 m. vasario 19 d. prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo nurodė, kad papildomas 5,04 m² laminato kiekis buvo įsigytas, nes ieškovė, atlikdama darbus, daug laminato tiesiog supjaustė gabaliukais, kurie negalėjo būti pakartotinai panaudoti. Kad ieškovė laminato dangą suklojo iš per mažų gabalų, nurodyta ir Ekspertizės akte (Ekspertizės akto atsakymo į r klausimą aprašomoji dalis).
34. Atsižvelgiant į nutarties 30-33 punktuose nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo 5 096,72 Eur atsakovės išlaidų buto apdailos medžiagoms įsigyti pripažinti atsakovės nuotoliais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje, kaip priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, keičiamas, iš ieškovės atsakovės naudai priteistą 5 425 Eur sumą mažinant iki 328,28 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
35. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos ieškovės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 919,24 Eur bylinėjimosi išlaidas (279 Eur žyminis mokestis (el. b. 1 t., 24 b.l.), 2 057 Eur už advokato pagalbą (2020 m. sausio 22 d. prašymas DOK-7443 ir su juo pateikti įrodymai), 181,50 Eur už advokato pagalbą (2020 m. sausio 22 d. pateikti įrodymai, DOK-17637), 181,50 Eur už advokato pagalbą (2020 m. sausio 29 d. prašymas DOK-22664 ir su juo pateikti įrodymai), 1 401 Eur ekspertizės išlaidoms apmokėti ir 98,24 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta grąžinti ieškovei 21,76 Eur iš 120 Eur ieškovės sumokėto užstato eksperto dalyvavimui teismo posėdyje apmokėti)). Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 917,86 Eur bylinėjimosi išlaidas.
37. Atsižvelgiant į ieškiniu ir priešieškiniu reiškiamų reikalavimų sumas, į tai, kad ieškinys buvo atmestas, o priešieiškinys patenkintas iš dalies, paskirstant bylinėjimosi išlaidas vertinama, kad byla 30 proc. išspręsta ieškovės naudai ir 70 proc. – atsakovės naudai.
38. Todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 1 175,77 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis, o iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 2 742,50 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93, 98 straipsniai). Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos 1 566,73 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
39. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 460 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 1 842,35 Eur išlaidas už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamas 114,68 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už patenkintą 5 096,72 Eur dydžio apeliacinio skundo reikalavimų dalį. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą paskirstomos pagal nutarties 37 punkte nurodytas proporcijas, taigi, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 552,70 Eur šių išlaidų dalis.
40. Atsakovė nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą, kurio aritmetinės klaidos ištaisytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi, pakeisti: iš ieškovės UAB „Agronta“ atsakovės D. S. S. naudai priteistą 13 855 Eur nuostolių atlyginimo sumą sumažinti iki 8 758,28 Eur, taip pat iš ieškovės UAB „Agronta“ atsakovės D. S. S. naudai priteistą 3 091,95 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1 566,73 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš atsakovės D. S. S. ieškovės UAB „Agronta“ naudai priteisti 667,38 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.