Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2023-06-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-452-667/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-06-02
Bylos Nr.
II-452-667/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00310-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius (pirm.)
Pareiškėjas
Š. R.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-452-667/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00310-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. birželio 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant pareiškėjui Š. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. kovo 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5692-2023 (ROIK: 22179679703).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. vasario 2 d. Š. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad Š. R. 2022 m. rugpjūčio 31 d. 12.12 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)vairavo automobilį BMW 520D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.5 punktą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. kovo 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5692-2023 (ROIK: 22179679703) Š. R. už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 60 eurų bauda.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Š. R., nesutikdamas su Institucijos 2023 m. kovo 27 d. nutarimu, pateikė skundą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini), kur stovėjo jo paliktas automobilis, pagal Kauno miesto savivaldybės planus nėra jokio suprojektuoto šaligatvio, taip pat automobilis nestovi ant žalios vejos ar kurioj nors kitoj vietoj, kur būtų draudžiama stovėti. Todėl tokiam stovėjimo būdui nereikia stovėjimo būdo nurodančio kelio ženklo, nes automobilis stovi už kelio ribų, kurios pagrindas yra betonas. Šaligatvis pagal Kauno rajono savivaldybės planus driekiasi tik lygiagrečiai (duomenys neskelbtini). Viskas aiškiai atsispindi jo pridėtose nuotraukose, jo pastatytas automobilis pažymėtas raudonu tašku. Šio kiemo automobilio pastatymas yra labai komplikuotas. Nors stovėjimo vietos yra bendro naudojimo, tačiau gyventojai piktybiškai užstato automobilius arba piktybiškai juos subraižo, todėl automobiliai yra statomi ant betono dangos. Buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybę ir išsiaiškinta, kad šioje vietoje yra nužeminti gatvės bortai, kurie leidžia automobiliui užvažiuoti ant betoninės dangos ir joje statyti mašinas, nes ši vieta nėra šaligatvis. Mano, kad pareigūnas, nustatinėdamas pažeidimą, nesivadovavo ANK 569 straipsniu, nesurinko pakankamai įrodymų, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, todėl nepagrįstai jam surašė protokolą, todėl prašo jį anuliuoti.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Institucija nurodė, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nurodoma kad sustoti ir stovėti draudžiama: „ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose“. Pažeidimo fotonuotraukose matoma, kad pareiškėjo valdoma transporto priemonė stovi pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tai yra stovi ant šaligatvio, ši vieta nėra skirta transporto priemonių sustojimui ir stovėjimui ir nepažymėta kelio ženklu Nr. 528 stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta). Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Pastarųjų taisyklių 150 punkte nustatyta, visa eilė draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t. t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Remiantis byloje esančiomis fotonuotraukomis, taip pat patikslinus aplinkybes, nustatyta, kad pareiškėjo vairuojama transporto priemonė buvo palikta stovėti vietoje, kuri nėra skirta transporto priemonių sustojimui ir stovėjimui. Vieta, kur stovėjo automobilis, yra techniškai atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies. Ši vieta nėra skirta automobilių eismui ar jų stovėjimui. Automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, pavyzdžiui, šaligatvio, vejos, yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą ir teikdamas, kad jis nepadarė administracinio pažeidimo, pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Pareiškėjo skundo argumentai vertintini kritiškai ir nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo. Institucijos nuomone, Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti Š. R. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, administracinę nuobaudą- 60 Eur piniginę baudą, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašo teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-5692-2023 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas Š. R. skundą palaikė jame išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų Nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Ši norma yra blanketinė.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas už Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto, reglamentuojančio automobilių sustojimo ir stovėjimo taisykles, nuostatų pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas draudžia transporto priemonių vairuotojams sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Pareiškėjo vertinimu, vieta, kurioje buvo pastatytas jo automobilis, nelaikomas šaligatviu ar veja, nurodytoje vietoje jokių draudžiančių ženklų statyti automobilį nebuvo, todėl, jo įsitikinimu, jokio administracinio nusižengimo jis nepadarė.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAK įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje išaiškinta, kad šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Pagal Kelių eismo taisyklių 3.7 papunktį kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad kelio dalis, kurioje stovi apelianto transporto priemonė, yra prie važiuojamosios kelio (įvažiavimo/išvažiavimo iš kiemo) dalies ir atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies borteliais, kas neabejotinai atitinka šaligatvio sąvokos apibrėžimą. Byloje esančios fotonuotraukos yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą ir tuo pačiu šaligatvio požymių nustatymą. Apelianto automobilio stovėjimo vieta yra šalia važiuojamosios kelio dalies ir atskirta aiškiai nuotraukose matomu borteliu bei su skirtinga nei važiuojamoji kelio dalis danga. Kelio dalies (šaligatvio) danga nėra esminis kriterijus vertinant vietos atitikimą šaligatvio požymiams. Šiuo atveju matomas dangų atskyrimas borteliu turėjo apeliantui suponuoti pakankamai aiškią išvadą, kad tai yra šaligatvis, skirtas vaikščioti pėstiesiems, o ne jo valdomam automobiliui parkuoti. Kelių eismo taisyklių 150.5 papunktyje numatytų išimčių (kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose) nenustatyta.

Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad vieta, kurioje stovėjo apelianto automobilis, atlieka šaligatvio funkciją, t. y. ja vaikšto žmonės, ir eismo dalyviai privalo laikytis galiojančių Kelių eismo taisyklių nuostatų.

Teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad ginčo zonoje nėra nei draudžiančių, nei numatančių, jog čia pėsčiųjų zona kelio ženklų, pažymint, kad pagal Kelių eismo taisyklių 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti SEAK įstatymą, mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymima, jog vien teritorijos, kurioje statomas automobilis, atskyrimas borteliu, yra pakankamas pagrindas vairuotojui suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui. Šiuo atveju apeliantas, privalėdamas išmanyti SEAK įstatymą, o būtent minėto įstatymo 2 straipsnio 67 dalį, turėjo įžvelgti, jog net ir nesant jokių kelio ženklų, jis užvažiavo automobiliu ant šaligatvio ir pastatė automobilį tam neskirtoje vietoje (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. AN2-119-519/2022, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. AN2-65-919/2023).

Taigi automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji kelio dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos (šaligatvio) yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Šiuo atveju pareiškėjo automobilis stovėjo tam neskirtoje vietoje, t. y. Kelių eismo taisyklių draudžiančioje vietoje.

Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad apeliantas ant šaligatvio paliko stovėti automobilį, veikdamas būtinojo reikalingumo ar kitomis jo poelgį pateisinančiomis (objektyviomis) aplinkybėmis. Pastebėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nėra svarbu, kokioje konkrečiai neleistinoje vietoje stovėjo automobilis, tačiau svarbiausia tai, kad jis stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis byloje Nr. AN2-275-851/2017).

Pareiškėjo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga, teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pareiškėjui paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Konstatavus, jog administracinis nusižengimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai, atsižvelgus į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Š. R. skundas netenkinamas, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. kovo 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5692-2023 (ROIK: 22179679703) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

Š. R. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. kovo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5692-2023 (ROIK: 22179679703) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius