- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-1027-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03217-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- B. N.
- Suinteresuotas asmuo
- D. M.
- Kategorijos
- 2.6.9.3Pilnamečių asmenų globa ir rūpyba
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.9.3.2Oficialūs rašytiniai įrodymai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.4.4.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.4.9Bylų dėl vaiko globos ir rūpybos nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos B. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4469-650/2015, iškeltoje pagal pareiškėjos B. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja B. N. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti jai veiksnaus asmens rūpybą ir rūpintoja paskirti D. M.. Nurodė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyrius nuo 2013 06 11 jai neterminuotai nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. Pažymėjo, kad jai yra diagnozuota diabetinė angiopatija, polineuropatija, cukrinis diabetas II t., galvos smegenų smulkiųjų kraujagyslių liga, sinkopės epizodai, konorarinė širdies liga, stabili krūtinės angina, lėtinis širdies nepakankamumas, pirminė arterinė hipertenzija II laipsnio, hipertenzinė kardiomiopatija, skrandžio erozijos, lėtinė cervikotorakalgija, stuburo osteochondrozė, kelių osteoartrozė, klubų osteoartrozė, kairio klubo endoprotezas, dislipidemija. 2015 m. vasario mėnesį buvo diagnozuotas insultas, dėl ko jos sveikatos būklė ir galimybė pasirūpinti savimi dar labiau sumažėjo. Paaiškino, kad negali pati savimi pasirūpinti, savęs apsitarnauti, gali tik pati pavalgyti, nueiti į tualetą, tačiau pasigaminti maisto, apsitvarkyti buityje negali, taigi savarankiškai negali tenkinti savo fiziologinių bei buitinių poreikių. Taip pat nurodė, kad ja rūpinasi, slaugo, užtikrina jos fiziologinius, buitinius ir kitus poreikius suinteresuotasis asmuo pareiškėjos dukra D. M., kuri yra atsakinga, rūpestinga, gero būdo, sutinka būti rūpintoja. Pareiškėjos sutuoktinis yra miręs. Atsižvelgiant į tai, kad dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.279 straipsniu, prašė jai nustatyti veiksnaus asmens rūpyba ir rūpintoja paskirti jos dukrą D. M..
Pareiškėjos B. N. vaikai G. S. ir N. N. pateikė teismui sutikimus, kad neprieštarauja, jog mamos rūpintoja būtų paskirta jų sesuo D. M.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015-07-02 nutartimi pareiškėjos B. N. pareiškimą nustatyti jai rūpybą ir paskirti rūpintoja D. M. atmetė, nepriteisė bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas remdamasis pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimais, institucijos atstovės paaiškinimais, institucijos išvada, byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais nustatė, kad pareiškėjai B. N. nuo 2013-06-11 neterminuotai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, pareiškėja serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, ir byloje esantys medicininiai duomenys rodo, kad 2015-02-13 skubos tvarka pareiškėja buvo hospitalizuota dėl galimo išeminio insulto bei kitų lydinčių ligų, nuo 2015-02-27 iki 2015-03-05 gydėsi Klaipėdos universitetinės ligoninės insultų skyriuje, ir išrašant iš šios ligoninės konstatuota, kad ligonės būklė pagerėjo, ligonė vaikšto su vaikštyne, kad židininės neurologinės patologijos nenustatyta, ligonė gali tęsti tolimesnį gydymą reabilitacijos centre dėl atraminio aparato ligos. Teismas taip pat nurodė, kad 2015-05-13 Nr. SPS – 230 (25.3) išvadoje yra konstatuota, jog B. N. gyvena nuosavo namo viename kambaryje, D. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), pareiškėją lanko tik savaitgaliais, nes pareiškėja nenori vykti iš namų, kol jai leidžia sveikata. Iš 2015-05-12 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto Nr. SA (26)-132 (7.6) teismas nustatė, kad pareiškėja B. N. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena viena, jai yra reikalinga pagalba buityje, turi individualią įmonę, nuo 2015-04-04 iki 2015-05-03 yra įsigijusi verslo liudijimą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 metais aktyviai naudojasi savo teise kreiptis į teismą. Šiaulių apylinkės teisme pagal pareiškėjos ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4690-907/2015 buvo pradėta byla dėl išlaikymo priteisimo, tačiau ieškinys grąžintas pareiškėjai (ieškovei), taip pat pagal pareiškėjos ieškinį pradėta civilinė byla Nr. 2-4688-650/2015 dėl skolos priteisimo, ieškinys taip pat grąžintas pareiškėjai (ieškovei), yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-575-776/2015 pagal pareiškėjos ieškinį dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, 2014-12-15 Šiaulių apylinkės teisme gauta byla, Kelių policijos biurui surašius protokolą, dėl B. N. administracinėn atsakomybėn patraukimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, kad LR ATPK 127 straipsnis reglamentuoja atsakomybę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusį turto sugadinimą, o tai įrodo, jog pareiškėja turėjo teisę vairuoti automobilį ir šia teise aktyviai naudojosi. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas sutiko su išvadą teikiančios institucijos išvada byloje, kad dėl sveikatos būklės pareiškėjai gali būti reikalinga pagalba buityje, tačiau remdamasis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis sprendė, jog pareiškėjai gali būti paskirta materialinė pagalba buityje jai teikiant socialines paslaugas. Remdamasis byloje pateiktų duomenų visumą teismas konstatavo, jog pareiškėja dėl savo sveikatos būklės gali savarankiškai įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, gyvena viena, gali rūpintis pati savimi, yra aktyvi, jos sveikatos būklė leidžia jai įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, jai gali būti paskirtos socialinės paslaugos, todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo jai nustatyti rūpybą. Netenkinęs prašymo dėl rūpybos nustatymo, teismas netenkino ir pareiškėjos prašymo dėl rūpintojo paskyrimo. Teismas papildomai nurodė, kad net ir tenkinus prašymą dėl rūpybos nustatymo, D. M. negalėtų būti skirtina pareiškėjos rūpintoja, kadangi ji neatitinka bendrųjų reikalavimų keliamų rūpintojui (globėjui). Teismas pažymėjo, kad remdamasis įtariamų, kaltinamų ir nuteistų asmenų registro duomenimis nustatė, kad D. M. paleista lygtinai nuo laisvės atėmimo bausmės nuo 2014-08-11, jai dar nėra pasibaigęs lygtinio paleidimo laikas, jos judėjimo laisvė yra apribota, t.y. ji be priežiūrą vykdančios institucijos žinios negali išvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad šios aplinkybės suinteresuotam asmeniui gali trukdyti tinkamai vykdant rūpintojo pareigas, t.y. lydint pareiškėją į sveikatos ar reabilitacijos įstaigas kituose rajonuose, o taip pat neatitinka aukštos rūpintojo moralės standartų. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės D. M. būtų kliūtis paskirti ją pareiškėjos rūpintoja (LR CK 3.242 straipsnio 3 dalis), todėl laikė, kad pareiškimas negali būti tenkintinas ir dėl rūpintojo paskyrimo.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti pareiškėjai B. N. veiksnaus asmens rūpybą ir pareiškėjos B. N. rūpintoja paskirti suinteresuotąjį asmenį D. M.. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas neturėdamas specialių žinių, nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjos sveikatos būklės tinkamumo įgyvendinti teises bei vykdyti pareigas: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyrius nuo 2013 06 11 neterminuotai pareiškėjai B. N. nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, pareiškėjai yra diagnozuota diabetinė angiopatija, polineuropatija, cukrinis diabetas II t, galvos smegenų smulkiųjų kraujagyslių liga, sinkopės epizodai, konorarinė širdies liga, stabili krūtinės angina, lėtinis širdies nepakankamumas, pirminė arterinė hipertenzija II laipsnio, hipertenzinė kardiomiopatija, skrandžio erozijos, lėtinė cervikotorakalgija, stuburo osteochondrozė, kelių osteoartrozė, klubų osteoartrozė, kairio klubo endoprotezas, dislipidemija. 2015 m. vasario mėnesį jai buvo diagnozuotas insultas. Be to pareiškėja yra 80 metų amžiaus. Todėl tiek dėl savo ligų, tiek dėl garbaus amžiaus sukeliamos būklės, pareiškėja negali tinkamai įgyvendinti savo teisių bei vykdyti pareigų.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad suinteresuotas asmuo D. M. neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų rūpintojui, todėl, net ir tenkinus pareiškėjos prašymą dėl rūpybos nustatymo, D. M. negalėtų būti skiriama pareiškėjos rūpintoja. Nagrinėjamu atveju nors suinteresuotas asmuo D. M. ir yra teista už nusikalstamos veikos padarymą, tačiau vien šis faktas negali būti kliūtimi skirti ją pareiškėjos rūpintoja. D. M. yra pareiškėjos dukra, jas sieja glaudus dvasinis ir emocinis ryšys. D. M., net ir nesant teismo nutarties paskirti ją pareiškėjos rūpintoja, rūpinasi pareiškėja, ir, kiek įmanoma, padeda jai įgyvendinti savo teises. Tas faktas, kad D. M. gyvena (duomenys neskelbtini) ir per visą lygtinio paleidimo laikotarpį negali išvykti iš namų nuo 22 iki 6 val., nėra kliūtis vykdyti rūpintojo pareigas, kadangi ji, gavusi Probacijos tarnybos sutikimą, gali keisti gyvenamąją vietą ir tai yra padaryta: šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini). LR CK 3.242 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant rūpintoją, atsižvelgiama prašomo paskirti rūpintoju asmens santykius su asmeniu, kuriam nustatoma rūpyba, į rūpintojo pageidavimą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į glaudžius pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens D. M. santykius, visišką jų pasitikėjimą viena kita bei tai, kad nė vienas kitas artimasis pareiškėjos giminaitis nesutinka būti paskirtas rūpintoju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl veiksnaus asmens rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.
Pagal LR CK 3.297 straipsnio 1 dalį, LR CPK 509 straipsnio 1 dalį veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją. Veiksnaus asmens pareiškime turi būti nurodyti rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo motyvai. Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, paveda globos ir rūpybos institucijai pateikti teismui bylai išnagrinėti būtinus duomenis. Globos ir rūpybos institucija pateikia teismui išvadą dėl rūpintojo paskyrimo reikalingumo bei dėl rūpintojo, kuris galėtų prižiūrėti ir tinkamai atstovauti veiksnaus asmens interesams, kandidatūros (LR CPK 506 straipsnis). Taigi įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos ir rūpybos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl rūpybos reikalingumo ir siūlomos rūpintojo kandidatūros. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (LR CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri rūpintojų veiklą. Tačiau tik teismas sprendžia dėl rūpybos reikalingumo ir nurodyto kandidato paskyrimo rūpintoju.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai B. N. nuo 2013-06-11 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus neterminuotai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pateikti medicininiai išrašai patvirtina, kad pareiškėja serga įvairiomis ligomis - diabetine angiopatija, polineuropatija, II tipo cukriniu diabetu, galvos smegenų smulkiųjų kraujagyslių liga, konorarine širdies liga, stabilia krūtinės angina, lėtiniu širdies nepakankamumu, II laipsnio pirmine arterinė hipertenzija, hipertenzine kardiomiopatija, skrandžio erozija, lėtine cervikotorakalgija, stuburo osteochondroze, kelių osteoartroze, klubų osteoartroze, dislipidemija ir kt.). 2015-02-13 pareiškėja buvo hospitalizuota dėl lėtinės galvos smegenų išemijos, vazgovaginės sinkopės bei kitų lydinčių ligų. Nuo 2015-02-27 iki 2015-03-05 pareiškėja gydėsi Klaipėdos universitetinės ligoninės insultų skyriuje, ir išrašant iš šios ligoninės konstatuota, kad ligonės būklė pagerėjo, ligonė vaikšto su vaikštyne ir vieno asmens pagalba po skyrių bei po palatą, židininės neurologinės patologijos nenustatyta, ligonė gali tęsti tolimesnį gydymą reabilitacijos centre dėl atraminio aparato ligos. Iš byloje pateiktos 2015-05-13 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus išvados į pateiktą pareiškimą dėl veiksnaus asmens rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo matyti, kad minėta institucija atsižvelgusi į pareiškėjos pareiškimą, jos sveikatos būklę bei galimybes savimi pasirūpinti, Klaipėdos miesto socialinės paramos centro pateiktą tyrimo aktą, B. N. išsakytą pageidavimą, pateiktą sutikimą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių kaimiškosios seniūnijos pateiktą buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą bei išsakytą nuomonę apie rūpybos B. N. reikalingumą, nurodė, jog neprieštarauja, kad B. N. būtų nustatyta rūpybą, o jos rūpintoja paskirta dukra D. M., kuri šiuo metu mamą prižiūri. 2015-07-02 teismo posėdžio metu institucijos atstovė patvirtino, kad pareiškėjos sveikatos būklė pablogėjo po 2015 m. vasarį ištikusio insulto bei sūnaus mirties. Taip pat atstovė nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus darbuotojai lankėsi pas pareiškėją ir įsitikino, jog namų aplinkoje pareiškėja tvarkosi labai sunkiai, viena negali pasirūpinti savimi. Pažymėjo, kad tiesiogiai įvertinę pareiškėjos būklę, palaiko pareiškėjos pareiškimą, prašo jai nustatyti rūpybą (2015-07-02 teismo posėdžio garso įrašas). 2015-06-23 teismo posėdžio metu pati pareiškėja paaiškino, kad jai yra labai pablogėjusi sveikata, jai sunku vaikščioti, negali stovėti prie viryklės, kad pasigamintų maisto, kad jau reikalinga nuolatinė priežiūra (2015-06-02 teismo posėdžio garso įrašas).
Įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas dėl poreikio nustatyti pareiškėjai rūpybą padarė priešingas oficialiuose rašytiniuose įrodymuose bei globos ir rūpybos institucijos nurodytoms aplinkybėms išvadas, tačiau nepateikė jokių objektyvių argumentų kokiais duomenimis remiantis priėmė tokį procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos 2014-12-15 administraciniu teisės pažeidimu, verslo liudijimo įsigijimu bei aktyviu naudojimosi teise kreiptis į teismą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl rūpybos reikalingumo, kadangi neįrodo jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos sveikatos būkle bei galimybe pasirūpinti savimi kreipimosi į teismą laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog pareiškėja 2014 metais turėjo teisę vairuoti automobilį ir šia teise naudojosi, įvertinus tai, kad pareiškėjos sveikatos būklė pablogėjo po 2015 m. vasario mėnesio ištikusio insulto, neįrodo, kad pareiškėja šiuo metu gali savarankiškai tenkinti savo fiziologinius bei buitinius poreikius.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas (LR CPK 185 straipsnis), pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl būtinumo nustatyti pareiškėjai rūpybą, bei atsisakant remtis oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytoms aplinkybėms, globos ir rūpybos institucijos pateikta išvada, teismas turėjo pareigą papildomai aiškintis faktines bylos aplinkybes - įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių pateikti papildomus duomenis, aiškintis ar socialinių paslaugų teikimas gali patenkinti pareiškėjos būtinus poreikius reikalinga apimtimi, skirti ekspertizę. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti aktyvus, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (LR CPK 443 straipsnio 8 dalis). Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą dėl rūpybos pareiškėjai B. N. nustatymo ir rūpintojos paskyrimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėdamas iš naujo pirmosios instancijos teismas turi visapusiškai išsiaiškinti faktines aplinkybes dėl pareiškėjos poreikio į rūpybą, taip pat papildomai įvertinti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl suinteresuoto asmens D. M. gyvenamosios vietos pasikeitimo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų susijusių su rūpintojos paskyrimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4469-650/2015 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.