- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2-9428-918/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04274-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Atsakovas
- D. A.
- Ieškovas
- S. D. H.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Infa.lt“
- Advokatai
- Kristina Čeredničenkaitė
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. H. ieškinį atsakovei D. A. teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą bei tokių duomenų paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo VšĮ „Infa.lt“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovas S. D. H. ieškiniu įpareigoti atsakovę D. A., ne vėliau, kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis per „VšĮ“ valdomą visuomenės informavimo priemonę - internetinį naujienų portalą www.infa.lt, pagrindiniame puslapyje paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS: 2018-12-09 per internetinį naujienų portalą www.infa.lt aš, D. A., publikacijoje „D. A.: Kaip buvo sugriauta mano šeima [2]“ apie S. D. H. paskelbiau teiginius: „Už to [kalbama apie tai, kad globos namai (duomenys neskelbtini) D. A. neišduoda leidimo paimti vaikų savaitgaliui] stovi ponas (duomenys neskelbtini) – S. D. H.“; „<...>Kaip jis pats [kalbama apie Ieškovą] išsireiškia – vaikas nevaldomas, laukinis, tai gal galima šiek tiek padaužyti – šiaip, drausminant, kad nebūtų toks laukinis, būtų labiau valdomas…“, kurie neatitinka tikrovės ir žemina S. D. H. garbę ir orumą.“; priteisti iš atsakovės D. A. ieškovo S. D. H. naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už teisės į privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugą pažeidimą ir tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė pirmojoje publikacijoje paskelbė duomenis apie ieškovo bei jo ir atsakovės bendro nepilnamečio vaiko A. A. H. privatų gyvenimą, vardą, pavardę bei perdavė viešam publikavimui jo atvaizdą. Antrojoje publikacijoje suformulavo ir paskelbė tikrovės neatitinkančius bei ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius, taip pat paskelbė ieškovo teisę į privataus gyvenimo apsaugą pažeidžiančius duomenis, iš kurių akivaizdžiai galima identifikuoti ieškovą, nurodė ieškovo vardą ir pavardę, jo nepilnamečio sūnaus vardą ir pavardę bei atvaizdą, ieškovo užimamas pareigas, šeimyninę padėtį bei šeimyninius santykius, žinias, kaip neva ieškovas apibūdina savo sūnų. Ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį VšĮ „Infa.lt“, kuri paskelbė paneigimą. Ieškovas per savo atstovus 2018-12-21 raštu kreipėsi taip pat ir į atsakovę su prašymu paneigti viešai paskleistus teiginius, neatitinkančius tikrovės bei pažeidžiančius ieškovo garbę ir orumą, taip pat pašalinti teiginius, kurie pažeidė Ieškovo teisė į privatumą. Atsakovė paneigimo nepaskelbė, ieškovo atstovams telefonu nurodė, kad visa paskleista informacija yra teisinga ir toliau bus viešinama. Atsakovė informaciją apie privatų ieškovo gyvenimą, pasinaudodama trečiojo asmens valdomu kanalu paskelbė itin neetišku, žeminančiu būdu. Atsakovė pavaizdavo ieškovą kaip neatsakingą, nerūpestingą, savo nepilnamečio sūnaus nemylintį tėvą, aukojantį santykius su vaiku dėl karjeros, taip pat kaip tėvą, kuris nežinodamas, kaip auklėti savo sūnų, naudoja smurtą prieš jį. Informaciją apie privatų ieškovo gyvenimą atsakovė paskelbė, t. y. perdavė tretiesiems asmenims, neturėdama tam būtino ieškovo sutikimo. Teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti ir skleisti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su atsakovės noru keršyti ieškovui kaip buvusiam partneriui. Ieškovas nėra viešas asmuo: nors ir dirba diplomatinėje tarnyboje, jis yra užsienio pilietis dirbantis (duomenys neskelbtini), jo veikla nėra susijusi su Lietuvos valstybės valdymu, jis nėra Lietuvoje veikiantis politikas, teisėjas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, jis neturi viešojo administravimo įgaliojimų, taip pat neteikia administruojančių viešųjų paslaugų. Viešai skelbti informacijos apie ieškovo privatų gyvenimą nebuvo jokios pagrįstos būtinybės. Atsakovės paskelbti teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio, jais pateikiama vienareikšmiškai suprantamos žinios, o ne subjektyvi jos nuomonė. 2018-12-18, Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimas ir jame išdėstyti tyrimo duomenys patvirtina, kad atsakovė paskelbė tikrovės neatitinkančius teiginius apie ieškovą. Abi publikacijas pamatė dešimtys tūkstančių skaitytojų, jomis per socialinis tinklus pasidalino keli tūkstančiai skaitytojų. Paskleisti tikrovės neatitinkantys ir žeminantys ieškovo garbę ir orumą duomenys, paplito plačiai ir sumenkino ieškovo įvaizdį aplinkinių akyse. Dėl skelbiamos privačios informacijos ieškovas yra priverstas nuolat teisintis, aiškinti privataus savo gyvenimo aplinkybes, neigti apie jį paskleistą melą ir t.t. Tai tiesiogiai daro neigiamą įtaką ieškovo kasdieniniam tiek asmeniniam, tiek dalykiniam gyvenimui. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, tačiau pripažino, kad paskleidė informaciją apie privatų ieškovo gyvenimą neturėdama jo sutikimo, taip pat pripažino, kad paskleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas neturi teisės į privatumą, nes ieškovo asmeninis gyvenimas susijęs su atsakovės ir jų sūnaus gyvenimu. Be to, ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pareigūnas, kuris pasinaudojo savo padėtimi, ir glaudžiais (duomenys neskelbtini) santykiais su Lietuvos Respublika įvairiose srityse, kad paveiktų Lietuvos Respublikos policiją, teismus ir kitas atsakingas institucijas. Ieškovas negali remtis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsniu, nes, atsakovės vertinimu, Lietuvoje šios teisės normos netaikomos. Atsižvelgiant į ieškovo einamas pareigas, jo padarytą poveikį Lietuvos institucijų, policijos ir teismų veiklai, tokią informaciją žinoti yra visuomenės interesas.
3. Dubliku ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, nesutiko su atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovė manipuliuoja informacija, iškreipia faktus, o savo subjektyvias interpretacijas nurodo kaip pagrindą skelbti privačią informaciją bei tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis. Atsiliepime ir jo prieduose pateikta informacija nei loginiu, nei teisiniu, nei semantiniu požiūriu nėra ir negali būti laikoma atsakovės paskelbtų žinių įrodymu, o atsakovės teisiniai argumentai prieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojančiam teisiniam reguliavimui bei teismų praktikai šios kategorijos bylose. Atsakovės subjektyvus teisinio reglamentavimo interpretavimas, bendro vaiko turėjimas nesudaro pagrindo skelbti informaciją apie privatų ieškovo gyvenimą. Ieškovas, nors ir užima pareigas diplomatinėje tarnyboje, nėra viešas asmuo Lietuvoje (kur buvo paskelbta ginčo informacija), o net jeigu ir būtų tokiu laikomas, jo privataus gyvenimo detalės nėra niekuo susijusios su visuomenės interesu žinoti ginčo informaciją. Ginant teisę į privatumą atitikimas tikrovei nėra vertinamas. Atsakovės teismui pateikti dokumentai, susiję su atsakovės šeimos įtraukimu į socialinės rizikos grupę, atsakovės elgesio su nepilnamečiu sūnumi vertinimas, ieškovo pateiktas prašymas Vaiko teisių apsaugos skyriui apriboti atsakovės kaip motinos valdžią jų bendro vaiko atžvilgiu nesusiję su ginčo informacijos turiniu. Nuo ieškinio pateikimo dienos iki šios dienos atsakovė grasina ieškovui, kad paskelbs kitas, jo garbę ir orumą pažeidžiančias publikacijas, nes esą, rašymas yra atsakovės hobis, grasina paduoti ieškovą į teismą, nuolat rašo jam įvairius kaltinimus, įskaitant skundus policijai. Atsakovės dalinis sutikimas su ieškinio reikalavimais - pažymėjimas, kad ginčo informacija žemina ieškovo garbę ir orumą, suponuoja, kad atsakovė iš esmės sutinka ir dėl ieškovui daromos žalos, t.y. iš esmės pripažįsta neturtinės žalos atlyginimą pagrįstu.
4. Tripliku atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad yra įsitikinusi, jog būtent dėl ieškovo Lietuvos teismai ir kitos institucijos netinkamai išnagrinėjo su atsakove susijusias bylas, netinkamai nustatė aplinkybes, susijusias su jos vaikų (jos ir ieškovo biologinio vaiko, įvaikintos dukters, globoto vaiko) auklėjimu, priežiūra, paėmimu iš šeimos ir pan. skundas policijai buvo paduotas 2018 m. lapkričio mėnesį, vaikui ne kartą pasiskundus dėl ieškovo elgesio. Vaikas nebuvo tinkamai apklaustas. Tai, ar ieškovui publikacijomis padaryta žala, atsakovei nerūpi. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pažeidė atsakovės teisę į privatumą, todėl reikia užtikrinti lygiateisiškumo principą ir šios nuostatos netaikyti ieškovui. Atsakovė ieškovo korumpuotu asmeniu nevadino, tik tvirtina, kad ieškovas darė įtaką teismų, policijos, kitų Lietuvos institucijų veiklai ir sprendimams. Šioje byloje teismas turės išspręsti visus nesutapimus ankstesnėse bylose.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovė toliau skleidžia informaciją apie privatų ieškovo gyvenimą, taip pat tikrovės neatitinkančius duomenis, rašydama raštus ieškovo darbdaviui, įvairioms institucijoms. Ieškovas nėra viešas asmuo, atsakovė neturi ieškovo sutikimo skleisti informaciją apie jo privatų gyvenimą. Atsakovė pripažįsta reikšmingas aplinkybes, kad paskleidė žinias apie privatų ieškovo gyvenimą, taip pat kad paskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančias žinias, todėl šių aplinkybių ieškovas neturi įrodinėti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos paskleisti teiginiai, kad atsakovas neteisėtas būdais paveikė valstybines institucijas sprendžiant klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ar kad atsakovui priimtinas sūnaus drausminimas naudojant smurtą. Nepaisant to, kad VšĮ „Infa.lt“ paskelbė tikrovės neatitinkančių teiginių paneigimą, ieškovas nori, kad tokį patį pranešimą paskelbtų ir atsakovė. Neturtinės žalos priteisimas atliktų ir prevencinę funkciją, sulaikytų atsakovę nuo tolesnio pažeidimo darymo.
6. Teismo posėdyje atsakovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad duomenis apie atsakovą ketina skleisti toliau, nes tokiu būdu kovoja prieš ieškovą. Atsakovė turi ryšių įvairiose institucijose (duomenys neskelbtini), todėl toliau rašys raštus apie ieškovą. Atsakovė įsitikinusi, kad ieškovas paveikė Lietuvos institucijas sprendžiant klausimus dėl vaiko, taip pat yra įsitikinusi, kad ieškovas netinkamai auklėja vaiką, todėl viešindama atsakovė bando ginti vaiką. Jos paskleistos publikacijos neabejotinai žemina ieškovo garbę ir orumą, bet ieškovas pats dėl to kaltas.
7. Trečiasis asmuo VšĮ „Infa.lt“ į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį neteikė. Prašo bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant, nes šalys neturi pretenzijų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) VšĮ „Infa.lt“ valdomoje visuomenės informavimo priemonėje interneto tinklalapyje www.infa.lt paskelbta publikacija „D. A.: Kaip buvo sugriauta mano šeima“ (41-45 e. b. l.). Šioje publikacijoje skelbiama nuotrauka, kurioje yra atsakovė ir nepilnamečiai vaikai. Byloje nėra ginčo, kad vienas iš nepilnamečių vaikų, esančių nuotraukoje, yra ieškovo ir atsakovės sūnus. Publikacijoje skelbiamas ieškovo ir atsakovės sūnaus vardas ir pavardė, taip pat atsakovės pavardė. Paskelbtoje publikacijoje yra sakiniai: „Mes su tėvu pasirašėme taikos sutartį, kur yra parašyta, kad vaikas gyvens su tėvu, o išlaikymo sąlygose - man išlaikymą reikia pradėti mokėti tik nuo 2022 metų, nes aš jau esu iki to laiko viską sumokėjusi <...>“, „ Tėvas vaiko neaugino, nelankė, nebendravo, mano sūnus net anglų kalbos nemoka <...>; <...> su tėvu <...> - su realiai jam svetimu žmogumi, su kuriuo susikalba tik per vertėją <...> “.
9. Be to, (duomenys neskelbtini) toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje paskelbta publikacija „D. A.: kaip buvo sugriauta mano šeima (2)“ (38-39 e. b. l.). Šioje publikacijoje yra sakiniai: „ Už to stovi ponas (duomenys neskelbtini) – S. D. H. “;„ <... >Kaip jis pats išsireiškia - vaikas nevaldomas, laukinis, tai gal galima šiek tiek padaužyti - šiaip, drausminant, kad nebūtų toks laukinis, būtų labiau valdomas... “.
10. 2018 m. gruodžio 21 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas paneigti (duomenys neskelbtini) publikacijoje paskelbtus duomenis, taip pat susilaikyti nuo ieškovo garbę ir orumą žeminančios ar privatumą pažeidžiančios informacijos skleidimo (14-17 e. b. l.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė atsisakė paskelbti ieškovo prašomo turinio paneigimą.
Dėl teisės turėti įsitikinimus ir juos laivai reikšti
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis suteikia žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją leidžia riboti įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja žmogaus teisę į saviraiškos laisvę, tačiau ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą. Taigi asmens saviraiškos laisvė ir teisė skleisti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. Teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Tačiau laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Naudojimasis konstitucinėmis teisėmis yra neatsiejamas nuo pareigos gerbti kitą asmenį, socialinę grupę ar tautą (Konstitucijos 25 str., 28 str., 29 str.).
12. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. pvz. EŽTT sprendimą byloje Hertel prieš Šveicariją, sprendimą byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, taip pat Lietuvos A. T. 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013 ir t.t.).
13. Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad nepaisant to, kad atsakovė gali turėti tam tikrus įsitikinimus, taip pat kad atsakovė turi teisę reikšti savo įsitikinimus bei nuomonę dėl įvairių jai aktualių klausimų, tačiau šia savo teise atsakovė privalo naudotis nepažeisdama kitų asmenų teisių ir laisvių. Pabrėžtina, kad atsakovės saviraiškos laisvė negali paneigti kito asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, taip pat negali žeminti kito asmens garbės ir orumo.
Dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo
14. Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Nurodyta teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą nurodyta, kad valstybė turi pozityvią pareigą saugoti asmenis nuo nepagrįsto kišimosi į jų privatų gyvenimą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. sausio 28 d. ,sprendimas byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę (Peck v. the United Kingdom, no. 44647/98, judgement of 28 January 2003). Taigi, tiek Konstitucija, tiek Konvencija, tiek šalies įstatymai, kiti norminiai aktai saugo ir gina žmogaus teisę į privatų gyvenimą. Šios teisės apsauga, gynimo būdai nustatyti CK 2.23 straipsnyje. Žmogaus teisė į privatų gyvenimą apima draudimą rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Įstatymas taip pat nustato, kad draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos atskleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją gauti.
15. Pagal CK 2.23straipsnio 4 dalį privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
16. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovės paskelbtose publikacijose yra skelbiami duomenys apie ieškovo privatų gyvenimą: iš publikacijų turinio aišku, kad yra kalbama būtent apie ieškovą, nurodyti jo vardas, pavardė, darbovietė, atskleidžiamos šeimyninio gyvenimo detalės. Dar daugiau, (duomenys neskelbtini) paskelbtoje publikacijoje yra atskleidžiamos taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, sąlygos, nors, LITEKO duomenimis, byla, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis, buvo išnagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose, o bylos medžiaga yra nevieša.
17. Byloje kilo ginčas, ar atsakovė turi teisę skelbti duomenis apie ieškovo privatų gyvenimą. Atsakovė savo tariamą teisę skelbti duomenis apie ieškovą motyvuoja tuo, kad ieškovas, atsakovės vertinimu, yra viešas asmuo.
18. Viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 45 punktą). Teisės doktrinoje išskiriamos dvi viešųjų asmenų grupės: 1) ex officio viešieji asmenys, t. y. dėl savo einamų pareigų, veiklos ir visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys; 2) trumpalaikiai viešieji asmenys, kurie sulaukia visuomenės dėmesio dėl tam tikro įvykio ar poelgio (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-92-330/2016).
19. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). 2012 m. vasario 7 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas išaiškino tai, kad iš esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu, kad galėtų būti laikomas visuomenės veikėju (viešuoju asmeniu) (žr. pvz. EŽTT sprendimus bylose A. S. AG prieš Vokietiją, Von Hannover prieš Vokietiją). EŽTT dėl asmens žinomumo visuomenėje yra pažymėjęs, kad pareiškėjo visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, reikėtų skirti privačius asmenis ir asmenis, veikiančius viešoje erdvėje, tokius kaip politikos ar visuomenės veikėjai. Asmens žinomumo kriterijus analizuojamas kartu su publikacijos temos aspektu. Reikia skirti iš esmės publikacijas apie asmens privataus gyvenimo detales ir publikacijas apie faktus, kurie gali prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, kuri, pavyzdžiui, yra susijusi su politikų veikla šiems atliekant oficialias savo funkcijas (žr. pvz. EŽTT sprendimus bylose Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją, Von Hannover prieš Vokietiją (Nr. 2)).
20. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje nurodyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
21. Nepaisant to, kad ieškovas dirba diplomatinėje tarnyboje, tačiau Lietuvoje jis nėra visuomenei žinomas asmuo. Dar daugiau, byloje nėra pateikta duomenų, kokias tiksliai pareigas užima ieškovas, taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas teikia kokias nors viešąsias administravimo paslaugas. Pažymėtina, kad vien tai, jog asmuo dirba diplomatinėje tarnyboje, savaime nereiškia, kad asmuo gali būti laikomas viešuoju asmeniu. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei būtų pateikta įrodymų, kad ieškovas gali būti laikomas viešuoju asmeniu, turėtų būti įvertinta tai, kiek paskelbta informacija apie jo privatų gyvenimą yra ar gali būti susijusi su jo profesine veikla. Byloje nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų pagrindas spręsti, kad visuomenė turi kokį nors interesą žinoti apie ieškovo privataus gyvenimo detales.
22. Konstatuotina, kad atsakovė neįrodė esant pakankamą pagrindą jai skleisti duomenis apie ieškovo privatų gyvenimą, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovės publikacijose duomenys apie jo privatų gyvenimą paskelbti neteisėtai, yra pagrįsti. Apibendrinant, pripažintina, kad atsakovė publikacijose neteisėtai paskleidė duomenis apie ieškovo privatų gyvenimą, taigi pažeidė ieškovo privataus gyvenimo neliečiamumą.
Dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę ir orumą žeminančių teiginių paskleidimo
23. Ieškovas savo ieškiniu siekia apginti savo kaip asmens neturtines teises ir interesus. Neturtinės teisės ir interesai, kaip ir turtinės teisės bei interesai, gali būti ginami įvairiais asmens teisių gynimo būdais. Atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas. Minėta, kad asmens garbė ir orumas CK 2.24 straipsnio pagrindu ginami tik nustačius tam tikrų aplinkybių visumą. Tik esant šioms aplinkybėms yra galimas CK 2.24 straipsnio taikymas. Asmens neturtinės teisės ir interesai, įskaitant asmens garbę ir orumą, gali būti ginami ir kitais teisiniais pagrindais, pvz., pagal CK 2.23 straipsnį, arba taikant civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, kitais pagrindais.
24. CK 2.24 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia.
26. Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktiką).
27. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
28. Pagal kasacinio teismo praktiką žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
29. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad duomenys apie ieškovą buvo paskleisti: nėra ginčo, kad publikacijose ieškovas yra aiškiai įvardijamas, publikacijos paskelbtos interneto tinklalapyje www.infa.lt. Pastebėtina, kad atsakovės parengtos publikacijos nurodytame tinklalapyje iki šiol yra prieinamos, tačiau iš jų jau yra pašalinti tam tikri duomenys apie ieškovą. Pažymėtina, kad vien tai, kad trečiasis asmuo šiuo metu yra pašalinęs tam tikrus ieškovą identifikuojančius duomenis, nepaneigia, fakto, kad duomenys apie ieškovą buvo paskleisti.
30. Atsakovė neginčija, kad jos publikacijoje paskelbti teiginiai „Už to stovi ponas (duomenys neskelbtini) – S. D. H.“; „<...>Kaip jis pats išsireiškia – vaikas nevaldomas, laukinis, tai gal galima šiek tiek padaužyti – šiaip, drausminant, kad nebūtų toks laukinis, būtų labiau valdomas…“ yra konstatuojamojo pobūdžio ir negali būti įvertinta kaip atsakovės nuomonė. Įvertinus kontekstą, kuriame šios frazės buvo suformuluotos, matyti, kad nurodytus teiginius atsakovė išreiškė įsitikinusi, ne kaip abejonę, o kaip tariamai tikrą faktą, kuris neva yra aiškus. Šie teiginiai publikacijas skaitantiems asmenims galėjo sukurti pagrindą patikėti, kad ieškovas neaiškiais, galimai neteisėtais, būdais, darė poveikį įvairioms institucijoms, įskaitant Lietuvos policiją, teismus, sprendžiant su vaiko gyvenamąją vieta susijusius klausimus, taip pat kad ieškovas yra linkęs vaiką drausminti smurtaudamas prieš jį (t. y. publikacijos skaitytojams iš atsakovės teiginių galėjo susidaryti įspūdis, kad ieškovas yra linkęs nusikalsti ar net nusikaltęs asmuo).
31. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) publikacijoje išsakytiems teiginiams Už to stovi ponas (duomenys neskelbtini) – S. D. H.“; „<...>Kaip jis pats išsireiškia – vaikas nevaldomas, laukinis, tai gal galima šiek tiek padaužyti – šiaip, drausminant, kad nebūtų toks laukinis, būtų labiau valdomas…“ turėjo faktinį pagrindą. 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. A. pareiškimą dėl smurto prieš nepilnametį A. A. H. (21-29 e. b. l.). Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad šis nutarimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas. Dar daugiau, akivaizdu, kad abiejų publikacijų skelbimo metu šis dokumentas nebuvo priimtas. Iš nutarimo turinio matyti, kad atsakovė į prokuratūrą dėl tariamo smurto kreipėsi 2018-11-30. Vien tai, kad atsakovė buvo kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nepatvirtina ieškovės teiginių teisingumo
32. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, kad šios frazės atitinka tikrovę, o tai, kad šios frazės yra įžeidžios, žeminančios ieškovo garbę ir orumą pripažįsta atsakovė, todėl šios aplinkybės laikytinos nustatytomis (CPK 182 str. 5 p., 268 str. 5 d.).
Dėl paneigimo
33. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę interneto portale paskelbti ieškovo nurodyto turinio paneigimą. Ieškovas pateikė duomenis (32 e. b. l.), kad ieškovo reikalavimu (34-37 e. b. l.), adresuotu visuomenės informavimo priemonės - interneto tinklalapio www.infa.lt valdytojui, paskelbtas paneigimas, jog publikacijoje „D. A.: Kaip buvo sugriauta mano šeima [2]“ apie S. D. H. paskelbti teiginiai: „Už to stovi ponas (duomenys neskelbtini) – S. D. H.“; „<...>Kaip jis pats išsireiškia – vaikas nevaldomas, laukinis, tai gal galima šiek tiek padaužyti – šiaip, drausminant, kad nebūtų toks laukinis, būtų labiau valdomas…“ neatitinka tikrovės ir žemina S. D. H. garbę ir orumą. Be to, iš VšĮ „Infa.lt“ elektroninio laiško matyti, kad duomenys, kuriuos prašo paneigti ieškovas, yra iš publikacijos pašalinti 2018 m. gruodžio 28 d. (33 e. b. l.).
34. CK 2.24 str. 1 d. numatyta asmens teisė reikalauti paneigti apie paskleistus tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius teiginius. Šioje byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 9 dienos publikacijoje paskelbti tikrovės neatitinkantys ir ieškovo garbę ir orumą. Ieškovo parengtą paneigimo tekstą paskelbė trečiasis asmuo VšĮ „Infa.lt“, šis paneigimo tekstas savo esme yra identiškas ieškinyje pateiktam paneigimo tekstui.
35. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo garbę ir orumą žeminantys duomenys yra paneigti, taip pat ir pašalinti iš publikacijos, pakartotinis paneigimo teksto, jame vėl kartojant tuos pačius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius (kurie jau yra pašalinti iš publikacijos), neatitiktų paneigimo skelbimu siekiamo tikslo ir neturėtų reikšmės ginant ieškovo pažeistas teises.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl pakartotinio paneigimo paskelbimo atmestinas (CK 2.24 str. 1 d.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
37. Konstatavus neteisėtą duomenų apie ieškovo privatų gyvenimą paskleidimą, taip pat tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę bei orumą žeminančių teiginių paskleidimą, yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013 ir kt). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl CK 1.138 str. nuostatų, pažymima, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas ir ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011).
38. Neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.245-6.249 straipsniai). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
39. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 2.22 str. bei CK 6.250 str. nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimali ir (ar) maksimali riba. Priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nustato teismas ir, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
40. Atsakovė byloje neįrodinėjo tokios savo turtinės padėties, kuri neleistų jai išmokėti prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio, atvirkščiai, atsakovė e kartą teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad neturtinės žalos dydis jai nerūpi. Taikant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti siekiama ne tik kompensacinės funkcijos įgyvendinimo, t.y. kiek įmanoma teisingiau bei adekvačiau kompensuoti nukentėjusiajam padarytą žalą, sušvelninti jo patirtas kančias, neutralizuoti negatyvius išgyvenimus bei neteisėtų veiksmų pasekmes, bet ir prevencinio neturtinės žalos atlyginimo efekto (ypač kai kalbama apie visuomenės informavimo priemonių veikimo srityje padaromus teisės pažeidimus), kurio įgyvendinimo konkrečioje situacijoje sumetimais gali būti pateisinamas ir didesnės, nei įprasta, piniginės kompensacijos už žalą priteisimas. Būtent siekis užkirsti kelią pažeidimų pasikartojimui bei paskatinti žalą padariusį asmenį ateityje elgtis kitaip, sulaikyti nuo būsimų panašių asmeninių neturtinių vertybių pažeidimų pateisina didesnių kompensacijų iš jų priteisimą, ypač jeigu yra nusižengiama tyčia, siekiant komercinės naudos ir/ar tokią naudą realiai gavus. Asmens sulaikymas nuo būsimų pažeidimų, kaip vienas iš žalos, įskaitant neturtinę, atlyginimo tikslų figūruoja tiek Europos deliktų teisės harmonizavimo dokumentuose (pvz., Europos deliktų teisės principuose, PETL 10:101 straipsnio 2 sakinys; SGECC TortLiab 1:102 straipsnis, 6:301 straipsnis), tiek akcentuojamas daugelyje užsienio šalių teisės sistemų (tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje), pabrėžiant, jog priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos asmens garbės ir orumo, atvaizdo, privataus gyvenimo neliečiamumo bei kitų asmeninių neturtinių vertybių pažeidimų bylose, kuomet neleistiną informaciją skleidžia visuomenės informavimo priemonės (jų atstovai), turi sulaikyti pažeidėjus nuo tolesnio informacijos skleidimo, atvaizdo panaudojimo, kad iš neteisėtos veikos nebūtų pelnomasi, kad padaryti pažeidimą neapsimokėtų labiau, negu sumokėti nukentėjusiajam asmeniui priteistą kompensaciją.
41. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, kad duomenys apie ieškovo privatų gyvenimą buvo paskleisti siekiant visuomenei svarbaus ir aktualaus tikslo. Dar daugiau, duomenys apie ieškovo privatų gyvenimą, taip pat ir tikrovės neatitinkantys ir ieškovo garbę ir orumą žeminantys duomenys paskleisti nekorektiškai, neetiškai, sąmoningai ir tyčia atsakovei siekiant sukurti atitinkamą ieškovo, kaip linkusio nuskalsti piktnaudžiaujant padėtimi ar smurtaujant prieš vaiką, asmens įvaizdį. Akivaizdu (to neslepia ir pati atsakovė), duomenys apie ieškovą paskleisti turint tikslą suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę.
42. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė tiek po pažeidimo padarymo, tiek per bylos nagrinėjimo teisme procesą būtų pripažinusi padarytą teisės pažeidimą, atsiprašiusi ieškovo, siekusi publikacijose išsakytų teiginių apie ieškovo privatų gyvenimą ar ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių pašalinimo ar ėmusis kitų teigiamo pobūdžio veiksmų.
43. Nors šioje byloje nenustatyta aplinkybių (ieškovas tokio klausimo nekėlė ir tuo nesirėmė) apie galimai atsakovės gautą komercinę naudą dėl paskelbtų publikacijų, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad pažeidimas buvo daromas tyčia, sąmoningai: atsakovė, skelbdama publikacijas, suvokė, kad skleidžia duomenis apie ieškovo privatų gyvenimą, taip pat suvokė, kad dalis skelbiamos informacijos žemina ieškovo garbę ir orumą. Subjektyvus atsakovės įsitikinimas dėl tariamų ieškovo galimybių paveikti Lietuvos Respublikos institucijų, įskaitant policiją ir teismus, priimamus sprendimus, taip pat atsakovės subjektyvus teisės normų aiškinimas negali atleisti atsakovės nuo atsakomybės ar mažinti ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą.
44. Byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas po publikacijų paskelbimo patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų, kuriuos lėmė būtent atsakovės neteisėti veiksmai, skelbiant duomenis apie ieškovo privatų gyvenimą, taip pat skelbiant tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, skleisdama duomenis apie ieškovo privatų gyvenimą, taip pat skleisdama tikrovės neatitinkančius ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, veikė neteisėtai (CK 6.246 straipsnis). Teismo proceso metu atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos kaltės prezumpciją (CK 6.248 straipsnis), dar daugiau, atsakovė patvirtino, kad publikacijose duomenis apie ieškovą skelbė sąmoningai.
45. Kita vertus, teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, įvertina aplinkybes, kad ieškovas Lietuvoje negyvena, visuomenės informavimo priemonė, kurioje paskelbtos publikacijos, Lietuvoje nėra itin populiari (pirmoji publikacija peržiūrėta 13224 kartų, ja pasidalinta 858 kartus (19 e. b. l.), antroji publikacija peržiūrėta 2048 kartus, pasidalinta 454 kartus (20 e. b. l.)). Byloje nėra pateikta duomenų, ar yra skaičiuojami tik unikalūs vartotojai, ar į publikacijas peržiūrėjusių asmenų skaičių kaip naujai peržiūrėję asmenys yra įtraukiami ir asmenys, publikaciją skaitantys pakartotinai.
46. Iš ieškovo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu spręstina, kad didesnę žalą ieškovui atsakovė padarė ne publikacijomis, o tuo, kad atsakovė rašo įvairius raštus apie ieškovo privatų gyvenimą kitiems asmenims (pavyzdžiui, ieškovo darbdaviui). Pažymėtina kad šioje byloje gali būti vertinama tik žala, kuri padaryta publikacijomis, bet ne bet kokie atsakovės veiksmai, kuriais ji galimai skleidžia informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą ar tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą galimai žeminančius duomenis.
47. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismo analizuotus neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir jų taikymą šioje konkrečioje byloje, į kompensacinės bei prevencinės neturtinės žalos atlyginimo funkcijų įgyvendinimo svarbą, teismas sprendžia, kad 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati padarytam ieškovo neturtinių teisių pažeidimui, jo mastui ir pasekmėms, taip pat pakankamai užtikrina kompensacinio bei prevencinio civilinės atsakomybės už neturtinę žalą efekto pasiekimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Ieškovas šioje byloje patyrė 1698 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 98 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už vieną neturtinį ir vieną turtinį reikalavimą, 1600 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šioje byloje neturtinis reikalavimas patenkintas 50 procentų (teiginiai pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą, tačiau atsisakyta tenkinti reikalavimą dėl įpareigojimo paskelbti paneigimą), o turtinis reikalavimas - 80 procentų, todėl spręstina, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 65 procentais. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, ieškovui iš atsakovo priteistina 1103,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).
49. Teismas šioje byloje patyrė 10,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos tarp šalių turėtų paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 3,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovės ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 6,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) interneto portale www.infa.lt paskelbtoje atsakovės D. A. publikacijoje „D. A.: Kaip buvo sugriauta mano šeima [2]“ paskelbti teiginiai: „Už to stovi ponas (duomenys neskelbtini) – S. D. H.“; „<...>Kaip jis pats išsireiškia – vaikas nevaldomas, laukinis, tai gal galima šiek tiek padaužyti – šiaip, drausminant, kad nebūtų toks laukinis, būtų labiau valdomas…“ – neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo S. D. H. garbę ir orumą.
Priteisti iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo S. D. H., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo S. D. H., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1103,70 Eur (tūkstantis šimtas trys eurai septyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo S. D. H., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 3,67 Eur (trys eurai šešiasdešimt septyni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,81 Eur (šeši eurai aštuoniasdešimt vienas centas) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Išaiškinti, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.