Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-151-460/2012

Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-00885-2011-6)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2577-563/2011 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui K. L., trečiasis asmuo A. L., dėl skolos priteisimo iš skolininkės sutuoktinio bei ieškovės (apeliantės) I. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-08 sprendimo už akių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių (CPK 130 str., 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo A. L. (ikisantuokinė pavardė – J.) 2007-01-24 sudarė paskolos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė paskolino A. L. 10 000 Lt, o A. L. įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2008-09-24 (b. l. 8). A. L. laiku negrąžinus paskolos, Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-11-05 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš A. L. 9 800 Lt skolą, 5 procentų metines palūkas ir 75 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovės I. V. naudai (b. l. 7). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo K. L. ir A. L. santuoka sudaryta 2006-11-29 (b. l. 10–11).

Ieškovė nurodo, kad paskola buvo paimta santuokos metu, todėl atsakovas atsakingas už šeimos skolą.

Dėl naujų įrodymų

Ieškovė teismui pateikė naujų įrodymų, teigia, kad jų nebuvo galimybės pateikti anksčiau. Teisėjų kolegija mano, jog siekiant teisingai išspręsti bylą, nauji įrodymai priimtini, nagrinėjant bylą šių įrodymų būtinybė yra neabejotina (CPK 177 str., CPK 314 str.).

Dėl paskolos

Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies – prievolei esant asmeninei (CK 3.112 straipsnis); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai lemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė N. Š. v. K. J. ir kt., bylos Nr. 3K-7-242/2009).

Kai sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinio prievolės grąžinti paskolą pagal sutartį, kurią santuokos metu sudarė vienas iš sutuoktinių, prievolės su kitu sutuoktiniu bendras pobūdis nustatomas taikant CK 3.109 straipsnio ir kitų normų nuostatas. Asmeninėmis laikomos prievolės, kurias sutuoktinis įgyja savarankiškai. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, sąrašas. Prie šių prievolių yra priskiriamos ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovės nurodytame CK 3.109 straipsnyje, konkrečiai CK 3.109 straipsnio 3 dalyje – nustatyta, kada solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, nors pagal savo pobūdį tai galėtų būti tokia prievolė. Taigi, tik nustačius bendruosius solidariosios prievolės atsiradimo pagrindus, nustatytus CK 6.6 straipsnio 1 dalyje (solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimu, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus), svarstytinas CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nurodytų išimčių buvimas, kai, nors ir esant bendriesiems pagrindams, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda. Remiantis bendrosiomis prievolių teisės nuostatomis, solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių išimčių yra įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, iš kurios dispozicijos matyti, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių (jeigu jie susiję su namų ūkio išlaikymu ir pan.) taikoma solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis faktinėmis aplinkybėmis, padarė išvadą, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad trečiojo asmens A. L. santuokos metu prisiimtas skolinis įsipareigojimas būtų susijęs su sutuoktinių bendro turto tvarkymo išlaidomis ar kad paimta paskola buvo panaudota šeimos interesais. Šias išvadas teismas grindė tuo, kad pareiga įrodyti, kad iš 2007-01-24 paskolos sutarties kylanti prievolė yra solidarioji sutuoktinių prievolė, tenka ieškovei, tačiau ji neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Tokį vertinimą, atsižvelgiant į teismo nustatytas paskolos gavimo aplinkybes, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą. Kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybių nustatyti paskolos naudojimo aplinkybių, t. y. sutuoktinių veiksmų, patvirtinančių, kad paskola buvo gauta tenkinant šeimos poreikius. Pabrėžtina, kad jau tą pačią dieną po paskolos gavimo A. L. įsigijo automobilį už 10 000 Lt. Paskolos gavėja sumokėjo lygiai tokią pačią sumą už automobilį, kaip ir gauta paskola (b. l. 8, 43). Be to, ieškovės pateikti duomenys, o būtent įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimai, kuriuose nustatyta, jog nuo 2007-01-24 (tą pačią dieną gauta paskola ir nupirktas automobilis) iki 2008-01-23 už automobilio privalomąjį draudimą įmokas sumokėjo atsakovas (b. l. 54–55). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paskolos gavimas ir panaudojimas buvo bendri sutuoktinių veiksmai pagerinant šeimos poreikius. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskolintos lėšos, kurios panaudotos santuokoje vieno sutuoktinio vardu automobilio pirkimui, kuriuo naudojosi šeima, gali būti vertinamos kaip šeimos interesais gautos lėšos ir bendroji jungtinė nuosavybė, o jų paskolos sutartis – kaip sudaryta šeimos interesais (CK 3.109 str. 3 d., CPK 178 str., CPK 185 str.). Atsižvelgdama į tai, kad Šilalės rajono teismo 2008-11-05 teismo įsakymu 9 800 Lt skola, 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-11-05) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 75 Lt žyminio mokesčio jau yra priteista iš atsakovo sutuoktinės A. L., ginčo suma priteistina iš K. L. solidariai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-08 sprendimas už akių naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas, iš atsakovo solidariai priteistina 9 800 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-11-05) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 75 Lt žyminio mokesčio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovei iš atsakovo priteistina 847 Lt teisinės pagalbos išlaidų, 464,25 Lt (296,25 Lt žyminio mokesčio +168 už skelbimus dienraštyje) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str., CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovei iš atsakovo priteistina 309,35 Lt (296,25 Lt žyminio mokesčio+13,10 Lt „Regitros“ paslaugos) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., CPK 93 str. 1 d.).

Apibendrinant visas ieškovės patirtas išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 620,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-08 sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Iš atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti solidariai ieškovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 800 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-11-05) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 75 Lt žyminio mokesčio.

Iš atsakovo K. L. priteisti I. V. 1 620,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.