Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2863-179/2015 pagal pareiškėjos A. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. V., A. K. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolio S. V. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0127/07/01274, Nr. 0127/08/06480, Nr. 0127/08/06481, Nr. 0127/08/06547, Nr. 0127/11/00461 dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. K.. 2015-05-27 antstolio kontoroje buvo gautas skolininko sutuoktinės A. K. skundas, kuriuo ji nesutinka su 2015-04-20 antstolio S. V. turto arešto aktu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas A. K. priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad vykdomieji dokumentai yra išduoti 2007 m., kai A. K. su A. K. nebuvo santuokoje ir kartu negyveno. Visi skoliniai įsipareigojimai yra A. K. asmeniniai įsipareigojimai. 2015-04-14 A. K. ir A. K. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurios 3.2. punkte numatyta, kad bet koks kilnojamas ir nekilnojamasis turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo, lieka bendrąją sutuoktinių nuosavybe, turtas įgytas po šios sutarties sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. 3.3. punkte numatyta, kad 3.2. punkte nustatytas turtinis režimas taikomas bet kokiam sutuoktinių turtui, t. y. nekilnojamiesiems, kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms, vertybiniams popieriams ir bet kokiam kitam turtui. Skunde taip pat nurodoma, kad A. K. nėra bendraturtė kartu su A. K. 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šis butas yra A. K. asmeninė nuosavybė, ji nuosavybę įgijo dovanojimo sutartimi. Tai matyti iš Registro centrinio duomenų banko išrašo, kuriame nurodyta, kad minėtas butas yra A. K. asmeninė nuosavybė, todėl pareiškėjos nuomone, turto arešto aktas naikintinas, kaip sudarytas neteisėtai.

Antstolis S. V. 2015-05-27 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, nurodė, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad areštuotas butas yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi 2015-04-14 sudaryta povedybine sutartimi šį butą ji pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktiniai A. K. ir A. K. santuoką įregistravo 2009-11- 07. A. K. įgijo butą 2010-06-08, t.y. butas buvo įgytas santuokos metu iki 2015-04-14 povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktiniai A. K. ir A. K. 2015-04-14 sudarė povedybinę sutartį, kurioje susitarė, kad bet koks kilnojamas ir nekilnojamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki šios povedybinės sutarties sudarymo, lieka bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe (povedybinės sutarties 3.2 p.). Atsižvelgiant į šį povedybinėje sutartyje numatytą nuosavybės pasikeitimą ir buvo areštuota skolininko A. K. nuosavybė, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, išieškotojams buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio S. V. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0127/07/01274, Nr. 0127/08/06480, Nr. 0127/08/06481, Nr. 0127/08/06547, Nr. 0127111100461 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. K., išieškotojai - valstybė, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „SNORO lizingas“. Antstolis iš Vedybų sutarčių registro išrašo nustatęs, kad skolininkas A. K. ir A. K. 2015-04-14 sudarė vedybinę sutartį, 2015-04-20 turto arešto aktu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Pareiškėja A. K. skundžia pastarąjį antstolio procesinį dokumentą, motyvuodama tuo, kad skolininko A. K. skolos yra asmeninės, nes atsirado iki santuokos sudarymo, todėl jų išieškojimas negali būti nukreiptas į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, įgytą 2010-06-08 dovanojimo sutarties pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, konstatavo, kad antstolis, areštuodamas butą, kuris A. K. ir A. K. 2015-04-14 povedybine sutartimi priskirtas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, todėl panaikinti 2015-04-20 surašyto turto arešto nėra pagrindo. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

Pagal esamą teisinį reglamentavimą asmeninė skolininko (fizinio asmens) prievolė vykdymo procese pirmiausia yra išieškoma iš turto, kuris yra asmeninė jo nuosavybė, tuo atveju, jeigu turto nerasta ar nepakanka gali būti vykdomas išieškojimas iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str., CPK 666 str.). Skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatoma vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, t. y. jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.); jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Taigi, pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Pažymėtina, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 str.), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktiniai, norėdami netaikyti tokio turtinio teisinio režimo, turi teisę sudaryti vedybų sutartį (CK 3.101 str.) ir pasirinkti kitus turto teisinio režimo variantus (CK 3.104 str.). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pagrindinis vedybų sutarties tikslas – turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas (2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013). CK 3.101 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenumatyta kitaip ir gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, jei įregistruota vedybų sutarčių registre (CK 3.102 str. 2 d., 3.103 str. 3 d.).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2015-04-14 sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis yra įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, sutarties sudarymo faktas 2015-04-15 išviešintas, todėl šios sutarties nuostatos gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis, taip pat ir vykdymo procese. Remiantis A. K. ir A. K. sudarytos vedybų sutarties 3.2. punkto nuostatomis, sutuoktiniai šia sutartimi nustatė, kad bet koks kilnojamas ir nekilnojamais turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki šios povedybinės sutarties sudarymo, lieka bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, turtas įgytas po šios sutarties sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Šios sutarties 3.3. punkte šalys sutarė, kad šios sutarties 3.2. punkte nustatytas turtinis režimas taikomas bet kokiam sutuoktinių turtui, t.y. nekilnojamiesiems, kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms, vertybiniams popieriams ir bet kokiam kitam turtui. Taigi, iš 2015-04-14 sudarytos povedybinės sutarties sąlygų matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pasirinko ne kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės, bet bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto, įgyto po santuokos sudarymo, režimą iki šio sutarties sudarymo (povedybinės sutarties 3.2 punktas, CK 3.104 str. 1 d. 2 p.). Kaip patvirtina bylos duomenys, A. K. ir A. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), o ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), A. K. įgytas 2010-06-08 dovanojimo sutarties pagrindu, t.y. po santuokos sudarymo, iki povedybinės sutarties sudarymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiam butui taikomas povedybinės sutarties 3.2 punkte nustatytas teisinis turto rėžimas - jis tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo šios sutarties nuostatos vertinti priešingai. Byloje nėra duomenų, jog minėta povedybinės sutarties nuostata yra nuginčyta ir/ar pripažinta negaliojančia, todėl turi būti taikoma. Pažymėtina, kad įstatyme, apibrėžiančiame sutarties laisvės principo turinį, nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 1, 4 dalys). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju povedybinės sutarties sąlygų (jos dalies) pripažinimas negaliojančiomis CK 3.105 straipsnyje numatytais vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindais ar CK pirmojoje knygoje nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 3.108 str. 1 d., 2 d.), nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad povedybine sutartimi sutuoktinių turto, įgyto po santuokos sudarymo, priskyrimas bendrajai jungtinei nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į skolininko asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog antstolis, 2015-04-20 turto arešto aktu areštavęs butą, kuris A. K. ir A. K. 2015-04-14 povedybine sutartimi priskirtas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, ir pasiūlęs išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir CPK 677 straipsnio nuostatų nepažeidė, dėl ko naikinti šio turto arešto akto pagrindo nėra.

Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjos prie atskirojo skundo pateiktas 2015-06-11 šalių susitarimas papildyti vedybų (povedybinę) sutartį, kuriuo šalys susitarė papildyti 2015-04-14 vedybų (povedybinės) sutarties 3.2 punktą taip: „sutuoktiniai šia sutartimi nustatė, kad bet koks kilnojamas ir nekilnojamais turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki šios povedybinės sutarties sudarymo, lieka bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, išskyrus padovanotą ir paveldėtą turtą, turtas įgytas po šios sutarties sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė“. Kaip minėta, vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti vedybų sutarčių registre, kurį tvarko hipotekos įstaigos, šio registro nuostatų nustatyta tvarka (CK 3.103 str. 2 d.). Nustatyta, jog iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, 2015-06-11 A. K. ir A. K. susitarimas papildyti vedybų (povedybinę) sutartį nėra įregistruotas vedybų sutarčių registre, todėl jis negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Be to, vedybų sutarties pakeitimas neturi grįžtamosios galios (CK 3.103 str. 2 d., 3.106 str. 2 d.).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.