Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio tyrėja 2024 m. gegužės 16 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Ž. V. už tai, kad jis 2024 m. gegužės 16 d., 16.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę kalbėdamas telefonu, laikydamas jį rankomis, nenaudodamas laisvų rankų įrangos, taip pat vairavo transporto priemonę ir įvažiavo į sankryžą degant (šviečiant) draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Taip pat už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 20 ir 73.11 punktų reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-6347-2024 Ž. V. už padarytą administracinė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 70 (septyniasdešimties) eurų dydžio bauda, už padarytą administracinė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 70 (septyniasdešimties) eurų dydžio bauda, už padarytą administracinė nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Ž. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 30-ANR N-6347-2024 ir bylą dalyje dėl Ž. V. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukė nenustačius jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių ir pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paskyrus 70 Eur baudą bei pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį paskyrus 70 Eur baudą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Ž. V. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 70 Eur baudą, likusią nutarimo dalį paliko nepakeistą. Taip pat priteista iš valstybės lėšų Ž. V. 300 (tris šimtai) Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 sausio 3 d. nutartį ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje – dalyje dėl Ž. V. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, taikant ANK 617 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Ž. V. paskirti galutinę administracinę nuobaudą už ANK 417 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytus nusižengimus. Taip pat nepriteisti iš valstybės lėšų Ž. V. 300 (trijų šimtų) Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

4.1. Skunde nurodoma, kad pagal administracinėje byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad Ž. V., jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nepateikė Norvegijoje išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, dėl ko pareigūnai jam surašė protokolą dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo. Ž. V. dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo ir protokolo skiltyje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ jis ranka įrašė, kad su administraciniais nusižengimais sutinka. 2024 m. gegužės 30 d. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, administracinės bylos nagrinėjime nedalyvavo, prašymų ir paaiškinimų nepateikė. Ž. V. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, numatytomis ANK 577 straipsnyje, nepasinaudojo, Norvegijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo duomenų Institucijai iki administracinės bylos nagrinėjimo pradžios nepateikė. Kadangi Ž. V. į administracinės bylos nagrinėjimą neatvyko ir nepateikė galiojančio Norvegijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, tai nekėlė abejonių, kad jis nusižengimo padarymo dieną neturėjo teisės vairuoti. Institucijos manymu, turėdamas galiojantį vairuotojo pažymėjimą, Ž. V. būtų jį pateikęs bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu ir administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis ANK 617 straipsnio 3 dalimi, būtų buvęs perkvalifikuotas į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, t. y. jog policijos pareigūnui pareikalavus nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir tokiu būdu pažeidė KET 16 punkto reikalavimus.

4.2. Skunde pažymima, kad Ž. V. nepagrįstai teigia, kad neprivalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo tikrinančiam policijos pareigūnui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Pažymima, kad klaidingai vertinama įstatymo nuostata, kadangi ši įstatymo norma nurodo, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, kurie turi Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. KET 16 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, SEAKĮ 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taigi kiti asmenys, kurie turi kitose valstybėse išduotą vairuotojo pažymėjimą, privalo jį pateikti tikrinančiam policijos pareigūnui.

4.3. Be to, skunde nurodoma, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio, apylinkės teismas turėjo vertinti ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) ir jose nurodytus kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį, administracinio nusižengimo teisenos trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių poreikį ir kt. Šiuo atveju Ž. V. atstovo prašyme subendrintas skirtingų su atstovavimu susijusių išlaidų išvardijimas neleidžia įvertinti jų individualaus turinio apimties, būtinumo, pagrįstumo. Nors Ž. V. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija rekomenduotino dydžio, tačiau vien tai nesuteikia teisės priteisti visų faktiškai patirtų išlaidų atlyginimą. Pažymima, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas 2024 m. gegužės 30 d. Ž. V. nedalyvaujant, skundą dėl nutarimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams pateikė 2024 m. spalio 2 d., t. y. tik po 4 mėnesių nuo nutarimo priėmimo, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo pradėtas nagrinėti tik po Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties priėmimo, t. y. daugiau kaip po 5 mėnesių nuo tada, kai Institucija priėmė nutarimą. Protokole Ž. V. buvo pasirašęs, kad su nusižengimais sutinka, protokolą pasirašė, bylos nagrinėjimo data ir laikas jam buvo žinomi. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad byloje nebuvo užfiksuoti duomenys, remiantis kuriais būtų galima konstatuoti administracinio nusižengimo faktą ir keisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą, tačiau akivaizdu, kad Ž. V. su administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 424 straipsnio 3 dalyje sutiko, o tai yra pagrindas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Jei Ž. V. teismui būtų pateikęs skundą, nepraleisdamas ANK 623 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino, pareigūnai būtų įvertinę skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus papildomus dokumentus, būtų ėmėsi papildomų įrodymų rinkimo byloje, kad būtų galima konstatuoti administracinio nusižengimo faktą ir keisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą, t. y. BODY kamerų įrašų išėmimo, tačiau, praleidus skundo padavimo terminą ir pateikus skundą po 4 mėnesių nuo nutarimo priėmimo, nebuvo galimybės pateikti policijos pareigūnų BODY įrašų, nes buvo pasibaigęs BODY įrašų saugojimo terminas. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“, 9 punktu, policijos patruliams vykdant savo funkcijas užfiksuoti vaizdo duomenys saugomi 60 dienų. Institucijos manymu, visos minėtos faktinės bylos aplinkybės ir byloje surinkti duomenys nesudarė pagrindo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. priimtą nutarimą Nr. 30-ANR_N-6347-2024 dalyje dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo.

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovas advokatas Arūnas Ivancius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Nurodoma, kad Institucija nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą neapklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, neišreikalavo iš valstybinių registrų jokios informacijos apie administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išduotus vairuotojo pažymėjimus, iš esmės jokio tyrimo administracinio nusižengimo byloje neatliko ir įrodinėjimo pareigą perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl Institucijos nutarimas dalyje dėl Ž. V. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo priimtas neįvertinus ar asmuo yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Apeliaciniame skunde neįrodinėjama, kad Ž. V. 2024 m. gegužės 16 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje pagal Norvegijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, todėl neaišku kokiu pagrindu reiškiamas nesutikimas su apylinkės teismo nutarties dalimi dėl bylos nutraukimo dalyje dėl Ž. V. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

5.2. Teigiama, kad Institucija neįvykdė pareigos tinkamai pranešti Ž. V. apie priimtą 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas, kad skundas dėl nutarimo buvo paduotas tik po keturių mėnesių nuo nutarimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vien žyma apie dokumento išsiuntimą dar nepatvirtina paties išsiuntimo, o tuo labiau jo gavimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024, 18 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu. Dėl ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymo pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024, 22 punkte.

5.3. Pažymima, kad apygardos teismas pagrįstai priteisė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nurodoma, kad 2024 m. spalio 25 d. Klaipėdos apygardos teismui buvo paduotas atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutarties, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo patenkintas. 2024 m. spalio 02 d. Klaipėdos apylinkės teismui buvo paduotas skundas dėl Institucijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuris Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 03 d. nutartimi buvo iš dalies patenkintas. Rekomendacijose numatyta, kad administracinių nusižengimų bylose rekomenduojamas maksimalus atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių); už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą dydis yra – 0,4, už atskirojo skundo parengimą dydis yra – 0,4. Apskaičiavimui naudojamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) teisinių paslaugų suteikimo metu buvo 2196,40 Eur, todėl maksimalus atlygintinų išlaidų dydis šioje administracinio nusižengimo byloje yra – 1757,12 Eur (2196,4 Eur x 0,4 x 2). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-118-489/2019, 2K-41-648/2022 Nr. 2AT-29-594/2024 26 punktas). Ž. V. atstovo skundai buvo teikiami dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, inkriminavimo ir būtent tai lėmė, kad Ž. V. patyrė atitinkamas proceso išlaidas. Kadangi 2025 m. sausio 03 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas bylą dalyje dėl Ž. V. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukė nenustačius jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. V. priteisė iš valstybės lėšų 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria administracinio nusižengimo byla dalyje dėl Ž. V. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukta. Nurodoma, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis ANK 617 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti perkvalifikuotas į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nurodoma, jog nepagrįstai buvo Ž. V. naudai buvo priteistos jo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

7. Pažymėtina, kad ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tai reiškia, kad institucija (jos pareigūnas), taip pat teismas, tirdami ir nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, privalo objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti administracinėn atsakomybėn tik kaltus asmenis. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis ir susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad nagrinėjamu atveju tirdama administracinio nusižengimo priimdama nutarimą Institucija tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir neįvertino visų duomenų, o apylinkės teismas, įvertinęs surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, pagrįstai konstatavo, kad Ž. V. teismui pateikus administracinio nusižengimo fiksavimo momentu galiojusį vairuotojo pažymėjimą, išduotą pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalies reikalavimus, ir byloje nesant jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad teisės vairuoti transporto priemones Ž. V. neturėjo ar ji buvo sustabdyta, nėra jokio pagrindo teigti, kad Ž. V. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, požymiai.

10. ANK 424 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokole buvo suformuluotas kaltinimas, jog Ž. V. 2024 m. gegužės 16 d., 16.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturint teisės jos vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės ir tokiu būdu jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.

12. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, šiuo atveju nėra ginčijama aplinkybė, jog Ž. V. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti. Tačiau prašoma perkvalifikuoti administracinį nusižengimą į ANK 417 straipsnio 7 dalį, kur numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, t. y. prašoma pripažinti Ž. V. kaltu už tai, jog policijos pareigūnui pareikalavus nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir tokiu būdu pažeidė KET 16 punkto reikalavimus.

13. ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi, ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta galimybė pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą tik tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, bet ne atvirkščiai. ANK įvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.

14. ANK 617 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos taip pat nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis nusižengimo aplinkybėmis, pripažinti asmenį padariusiu administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto nusižengimo aprašymo turinį, be kita ko, ir nuorodas į blanketines normas, kurių nuostatų pažeidimas suponuoja administracinės atsakomybės kilimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama tik pagal tokį administracinio nusižengimo aprašymą, pagal kurį jam perduota medžiaga (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-322-493/2019).

15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nebuvo užfiksuotos jokios aplinkybės, susijusios su Ž. V. turėtų dokumentų tikrinimu ir jų (ne)pateikimu. Nagrinėjamu atveju pakeitus protokole Ž. V. suformuluotą kaltinimą iš vairavimo transporto priemonės, neturint teisės jos vairuoti, ir tokiu būdu pažeidus KET 14 punkto reikalavimą, į kaltinimą, jog jis policijos pareigūnui pareikalavus nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir tokiu būdu pažeidė KET 16 punkto reikalavimą, būtų esmingai pakeistos faktinės administracinio nusižengimo aplinkybės, taip pat pakeistos nuorodos į KET punktus, kurių pažeidimas suponuoja administracinės atsakomybės kilimą. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti tai, kad nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. Pakeitus protokole suformuluotą kaltinimą kaip to prašo Institucija, būtų pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. Todėl apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą dalyje dėl administracinės atsakomybės taikymo Ž. V. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukė.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutartis šioje dalyje teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

17. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nurodoma, jog nepagrįstai Ž. V. buvo priteistos jo patirtos 300 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Taip pat Klaipėdos apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovo advokato Arūno Ivanciaus 2025 m. vasario 25 d. prašymas priteisti 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų.

18. ANK 666 straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

19. Nagrinėjamu atveju buvo iš dalies patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovo advokato Arūno Ivanciaus skundas ir administracinio nusižengimo byla dalyje dėl Ž. V. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo nutraukta nenustačius jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą, nagrinėjamos bylos apimtį ir sudėtingumą, suteiktos Ž. V. teisinės pagalbos pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, prašymą dėl patirtų 300 Eur administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo apylinkės teisme išlaidų atlyginimo tenkino.

20. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad skundas apylinkės teismui pateiktas tik praėjus 4 mėnesiams po priimto nutarimo, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas nepriteisti advokato išlaidų. Kaip teisingai pažymėta ir apeliaciniame skunde, sprendžiant dėl išlaidų dydžio pagrįstumo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numatytus kriterijus. Ž. V. patirtos 300 Eur advokato išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas rengė skundą teismui, taip pat dalyvavo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, jog advokato išlaidos yra akivaizdžiai neproporcingos ar per didelės, todėl apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 300 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

21. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teisme gautas prašymas priteisti 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-118-489/2019, 2K-41-648/2022 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Ž. V. turėjo teisę pateikti atsiliepimą kaip proceso dalyvis, jis neinicijavo apeliacinio proceso, turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, jos nėra nepagrįstai didelės ar neproporcingos, todėl Ž. V. patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš valstybės lėšų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutartį.

Priteisti Ž. V. iš valstybės 200 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.