Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai E. S., jos atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimo, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-4170-2019, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas (toliau – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK) 2019 m. lapkričio 11 d. priėmė nutarimą, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-4170-2019, kuriuo E. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė įspėjimą. E. S. nubausta už tai, kad nepanaudojo savo kaip motinos valdžios, kadangi dėl jos nepilnamečio sūnaus G. S. elgesio, nuo 2014 metų mokslo metų pabaigos iki šių metų rugsėjo mėnesio, Juozo Paukštelio progimnazijoje, Kėdainiuose, klasės draugas J. A. A. patiria patyčias. J. A. A. jaučiasi erzinamas, skaudinamas, jis yra pravardžiuojamas, apkalbinėjamas, ignoruojamas ne tik G. S., bet jo skatinimu ir kitų klasės draugų. J. A. A. tėvai kreipėsi į medikus, kurie rekomendavo dėl patiriamų patyčių sūnų vesti pas paauglių psichiatrą konsultacijoms. Per minėtą laikotarpį patyčių klausimas tarp mokinių spręstas ne kartą, tačiau situacija nesikeitė iki šių metų rugsėjo mėnesio. Apie vaikų nesutarimus tėvai būdavo informuojami.

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjos E. S. skundo ir palikti minėtą 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimą, kai protokolas nesurašomas, nepakeistą. Nurodė, kad pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (b. l. 16).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta E. S. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Paaiškino, kad jokio tyrimo dėl vaikų patyčių nebuvo. Mokykla buvo paprašyta charakteristikų ir buvo surašytas nutarimas. Sūnų G. S. auklėja, kalbasi su juo namuose apie patyčias ir apie smurtą. Sūnus niekada nesiskundė dėl santykių mokykloje ar dėl J. A. A. elgesio. Nuo pirmos klasės nukentėjusieji vis prikaišiojo, kad jos vaikas G. S. yra lyderis. Sūnus mokosi gerai, turi daug draugų, jokių nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi. Nukentėjusieji nuolat skundžiasi, skambina, tačiau žodžio „patyčios“ niekada neminėjo, pasakodavo tik apie vaikų susipykimus ir apsižodžiavimus. Pati yra mačiusi kai vaikai draugiškai išsiskiria eidami namo iš mokyklos, o po kelių valandų skambina V. A. ir sako, kad G. su J. A. A. susimušė. Po tokių kartų pradėjo ignoruoti J. A. A. tėvus ir jų nuolatinius raginimus pasikalbėti su vaiku. Nukentėjusiųjų pareiškime nurodytas aplinkybes vertina kaip šmeižtą. 2019 m. rugsėjo 12 d. jos sūnų mokykloje sustabdė svetimas žmogus, kuris gąsdino jos sūnų, todėl mokykla iškvietė policiją. Ž. R., kuris gąsdino G. S., yra pažįstamas su nukentėjusiaisiais. Pas specialistus dėl vaiko elgesio nesikreipė, nes neturi jokių problemų dėl sūnaus elgesio. Pati prašė mokykloje daryti susirinkimą, tačiau susirinkimas neįvyko. Mokykla nesiūlė vaiko vesti pas psichologus ar socialinius darbuotojus. Situacija klasėje pagerėjo, nes V. A. nesikiša į vaikų tarpusavio santykius. Po visų konfliktų sūnui liepė būti atokiau nuo J. A. A.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. A. parodė, kad kreipėsi į policijos įstaigą norėdamas išvengti skaudžių pasekmių ateityje. Jis kiekvieną dieną kalba su sūnumi, todėl žino visas aplinkybes ir apie patyčias prieš sūnų. J. A. A. mokykloje pradėjo vadinti „stukačiumi, kaziolu“. E. S. jam yra pasakiusi, kad G. S. ir visa klasė nekenčia J. A. A. Tai jis pabrėžė ir susirinkime, vykusiame rugsėjo mėnesį. E. S. ugdo savo vaiką skiepydama jam panieką. 2018 m. rudenį klasėje buvo daryta apklausa ir nurodyta, kad didžiausią sumaištį klasėje kelia G. S., tačiau tai užfiksuota nebuvo. Mano, kad visos charakteristikos buvo siųstos per E. S., todėl charakteristikos buvo keičiamos. Jis pats yra girdėjęs kaip G. S. kompanija praeidami pro jų namus sako – „čia tas pyderas gyvena“. J. A. A. vieno konflikto metu dėl draugo M. pagriuvimo irgi yra pasakęs negražius žodžius G. S. Jis skambindavo E. S., nes norėdavo spręsti konfliktus šeimoje, gali būti, kad skambino per dažnai. E. S. mokykloje ignoruoja jų jaunesnę dukrą, nesisveikina, rodo blogą pavyzdį. Savo vaiko nepervedė į kitą mokyklą anksčiau, nes mokykla labai arti ir yra patogu. J. A. A. turi draugų, ten mokosi sesuo, problemos kyla tik su G. S. Šiuo metu situacija yra pagerėjusi.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. A. parodė, kad palaiko sutuoktinio V. A. nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu yra patenkinta savo vaiko psichologine būsena. Mano, kad nesutarimų užuomazgos prasidėjo dar darželyje dėl to, kad J. A. A. darželyje dainuodavo, vaidindavo, todėl konfliktai prasidėjo dėl vaikų lyderystės. Mano, kad E. S. nepasikalbėdavo su savo sūnumi. G. S. pats yra pasakęs, kad mama jam draudžia bendrauti su J. A. A.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad yra G. S. tėvas. Nuo pat antros klasės prasidėjo priekaištai iš nukentėjusiųjų pusės, kad G. S. yra lyderis, nori būti pirmas. Su vaiku namuose nuolat šnekamasi, aiškinama apie smurtą. Pats taip pat kalba su sūnumi, o ypač kalbėdavosi po nukentėjusiųjų skambučių. Pataria sūnui, kad iš keblių situacijų reikia išeiti taikiai, o su J. A. A. bendrauti reikia kuo mažiau, kad nekiltų konfliktų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Visų pirma, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos proceso ribos apibrėžiamos protokolu (šiuo atveju – nutarimu, kai protokolas nesurašomas) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. ANK 618 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo nutarimo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo nutarime, be kitų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė ir kita. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo (šiuo atveju – nutarimo, kai protokolas nesurašomas) surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole (šiuo atveju – nutarime, kai protokolas nesurašomas) būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.

Šioje administracinio nusižengimo byloje Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja G. I. surašė E. S. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, tačiau nenurodė jokio teisės akto ir konkrečios teisės akto normos, reglamentuojančios vaiko teisių ir interesų apsaugą ar tėvų valdžios panaudojimo (ar nepanaudojimo) ribas, kuri nagrinėjamu atveju galimai ir buvo pažeista. Iš nutarimo turinio taip pat matyti, kad galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė atskleista neaiškiai, ji suformuluota tik bendrais bruožais nurodant, kad atsakomybėn patrauktas asmuo nepanaudojo tėvų valdžios, nes jos sūnus tyčiojasi iš bendraklasio, tačiau nenurodyti konkretūs E. S. veiksmai, kuriais ji nepanaudojo savo kaip motinos valdžios. Be to, nurodytas itin ilgas administracinio nusižengimo padarymo laikas – nuo 2014 m. mokslo metų pabaigos iki 2019 metų rugsėjo mėnesio, nėra nurodytos tikslios patyčių aplinkybės, datos, vietos.

Pažymėtina, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-10-693/2018).

Šioje administracinio nusižengimo byloje E. S. patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad nepanaudojo savo kaip motinos valdžios nepilnamečio sūnaus G. S. atžvilgiu, kadangi G. S. nuo 2014 m. mokslo metų pabaigos iki 2019 m. rugsėjo mėnesio tyčiojosi iš klasės draugo J. A. A. bei skatino taip elgtis kitus klasės draugus, t. y. tokie G. S. veiksmai užtraukė atsakomybę motinai E. S. Nutarime nurodyta, kad J. A. A. jaučiasi erzinamas, skaudinamas, yra pravardžiuojamas, apkalbinėjamas, ignoruojamas. Iš nutarimo turinio galima suprasti, kad būtent dėl šių G. S. veiksmų buvo kreiptasi į medikus, kurie rekomendavo nukentėjusiesiems V. A. ir I. A. sūnų J. A. A. vesti pas paauglių psichiatrą konsultacijoms. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų ir Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. I. paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad E. S. kaltė nepanaudojant savo kaip motinos valdžios nepilnamečio sūnaus G. S. atžvilgiu, kuris galimai tyčiojasi iš kito vaiko ir skatina taip elgtis kitus, buvo nustatoma remiantis byloje esančiomis nepilnamečių vaikų charakteristikomis, mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų atsiliepimais ir paaiškinimais. Teismas susipažinęs su byloje esančiais dokumentais ir bylos nagrinėjimo teisme metu į bylą pateikta E. S. charakteristika bei Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos raštu, įvertinęs šią medžiagą ir šalių paaiškinimus, negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad G. S. veiksmai turėtų užtraukti administracinę atsakomybę motinai E. S. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp vaikų G. S. ir J. A. A. yra nesutarimų, jie dviese ir kartu su kitais vaikais įsivelia į konfliktus, todėl kyla probleminės situacijos, kurias bando spręsti vaikų tėvai. Teismas neneigia ir sutinka su nukentėjusiųjų išreikštomis abejonėmis dėl charakteristikų ir kitų mokyklos raštų objektyvumo, kadangi E. S. dirba Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijoje, yra darbiniais ryšiais susijusi su šia mokykla, pažįsta šios mokyklos darbuotojus, todėl jie gali būti suinteresuoti šios bylos baigtimi. Visgi, reikšmingomis aplinkybėmis šioje byloje laikytina tai, jog bylos duomenimis nepaneigta, kad E. S. auklėja ir rūpinasi savo sūnumi. G. S. mokosi gerai, yra aktyvus vaikas, turi daug draugų, mokykloje nefiksuoti E. S. netinkamos motinos valdžios naudojimo (nepanaudojimo) faktai. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pati E. S., ji bendrauja su sūnumi, šnekasi apie smurtą, patyčias, tačiau nėra gavusi kitų asmenų (išskyrus – nukentėjusiuosius) nusiskundimų dėl vaiko elgesio, jos sūnus niekada nebuvo svarstytas mokykloje, negavo pasiūlymų kreiptis pas psichologus ar socialines darbuotojas. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. S., E. S. tėvas, kuris nurodė, jog sūnus šeimoje yra auklėjamas. Iš G. S. tėvų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad tėvai siekdami išvengti konfliktų su J. A. A. ir jo tėvais, pataria vaikui vengti ir nebendrauti su J. A. A., tačiau vien ši aplinkybė negali būti pakankamas pagrindas traukti E. S. administracinėn atsakomybėn ir skirti jai nuobaudą, kuri yra baudžiamojo pobūdžio. Nustačius šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo daryti neginčijamai išvadai, kad E. S. sąmoningai suvokdama savo veiksmus ir jų pasekmes, netinkamai auklėja sūnų, skiepija jam panieką J. A. A. ir tokiu būdu nepanaudojo savo kaip motinos valdžios.

Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas įvertinęs surinktų įrodymų visumą ir proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, kad E. S. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį buvo nubausta nepragrįstai, todėl 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK nutarimas, kai protokolas nesurašomas, naikintinas, o byla E. S. atžvilgiu nutrauktina (642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Pareiškėjos E. S. skundą tenkinti.

Panaikinti 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimą, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-4170-2019 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.