Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties M. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. GI-395 AM 080747, M. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 87 straipsnio 3 dalį ir jam buvo paskirta 202 Eur bauda su vienos medinės irklinės valties, dviejų irklų, metalinio kablio, juodos plastikinės dėžės ir dviejų statomų tinklų konfiskavimu. Administracinės nuobaudos M. D. buvo paskirtos už tai, kad jis 2015 m. birželio 30 d. Alytaus rajono savivaldybės Daugų ežere, ties Salos kaimu, kartu su nenustatytu asmeniu iš medinės valties žvejojo draudžiamu žvejybos būdu, t. y. ne mėgėjų žvejybos įrankiais – dviem statomais tinklais, taip pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.2 p. reikalavimus. Šį nutarimą M. D. apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą paliko nepakeistą ir M. D. skundo netenkino.

Apeliaciniame skunde (toliau-Skundas) M. D. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad tą dieną Daugų ežere jis nežvejojo jokiais neleistinais žvejybos įrankiais ir jokių Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimų nepadarė. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas vien tik už tai, kad vienas iš asmenų buvo neblaivus ir elgėsi įžūliai, ir dėl to jis iškvietė policijos pareigūnus. Tačiau tiek jo, tiek byloje apklaustų liudytojų A. B., M. L. parodymus teismas laikė subjektyviais, siekimu padėti jam išvengti atsakomybės, o patikėjo gamtos apsaugos pareigūno J. J. ir neetatinio inspektoriaus Ž. R. parodymais, nes, teismo nuomone, jie, be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą ir nustatyti kaltus jį padariusius asmenis, kito suinteresuotumo neturėjo. Pastebėtina, kad šių byloje apklaustų liudytojų parodymai buvo nenuoseklūs ir iš esmės skyrėsi, tačiau teismas apie tai nieko nepasisakė ir šias aplinkybes nutylėjo. Savo veiksmais ir elgesiu RAAD pareigūnai akivaizdžiai parodė, kad jie yra neteisūs ir vengia susitikti su policijos pareigūnais. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas J. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą vien tik dėl to, kad jam nebuvo kitos išeities pateisinti savo ir savo kolegos veiksmus, nes į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Be to, J. J. yra subjektyvus jo atžvilgiu ir jau įvykio metu buvo nusiteikęs priešiškai, nes prieš mėnesį iki šio įvykio jis buvo surašęs jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau tai padarė visiškai neteisėtai ir nepagrįstai, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta. Siekdamas pateisinti savo elgesį, jis sukūrė tokią jo nelegalios žvejybos istoriją, taip pat teisme sukūrė versiją, kad atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams aiškintis situacijos bei pasitikrinti blaivumo, jo neblaivus kolega staiga dingo, t. y. sukūrė versiją, kad kai atvyko policija, kitas asmuo – Ž. R. nuėjo tikrinti kitų žvejų, ar jie nepažeidžia mėgėjiškos žvejybos taisyklių, todėl jo blaivumas nebuvo patikrintas. Byloje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Š. V. nurodė, kad blaivumas buvo tikrinamas tik vieno asmens – RAAD Gyvosios gamtos viršininko J. J., o jokio kito asmens su juo nebuvo, o paklausus apie antrą asmenį, jam buvo pasakyta, kad tokio inspektoriaus nėra ir nebuvo. Nežiūrint į tai, kad tiek jo, tiek jo kviestų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir logiški, teismas patikėjo ir rėmėsi Alytaus RAAD pareigūnų parodymais, nutartyje nurodydamas, kad jais abejoti nėra pagrindo ir kad jis nepateikė teismui įtikinamų įrodymų, patvirtinančių jo nekaltumą. Tačiau ne asmuo, kuris yra traukiamas atsakomybėn, turi įrodyti savo nekaltumą, o tokio asmens kaltę privalo įrodyti institucija, pateikusi kaltinimą, kas šiuo atveju yra Alytaus RAAD. Teismas visiškai nesigilino į šios bylos esmę, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, net nebandė jų aiškintis ir priėmė formalų procesinį dokumentą be argumentuotų motyvų.

Skunde taip pat nurodo, kad jo nuomone, neteisėta mėgėjiška žvejyba statomais tinklais nėra tai, kad asmuo plaukdamas ežere pamato tinklus ir juos pakelia bei pasižiūri. Neteisėta žvejyba statomais tinklais yra tik tuomet, kai yra užfiksuojami ir nustatomi asmenys, kurie tuos tinklus pastato, o vėliau juos ištraukia su žuvimi. Šiuo atveju bet koks pašalinis asmuo, beirstydamas valtimi ar kita vandens transporto priemone ir plaukdamas pro kitų asmenų pastatytus žvejybinius tinklus bei juos pasižiūrėjęs ir patikrinęs, iš karto taptų piktybiniu žvejybos taisyklių pažeidėju. Mano, kad nepakanka vien tik šio fakto, jog būtų konstatuota neteisėta žvejyba tinklais, jeigu asmuo plaukdamas pro šalį patikrina svetimus tinklus. Šioje byloje nėra surinkta jokių įrodymų apie tai, kieno šie tinklai, kada jie buvo pastatyti ir kas juos pastatė. Šių aplinkybių nesiaiškino nei Alytaus RAAD pareigūnai, nei teismas. Nors jis visuomet aiškino, kad nežino nei kas juos pastatė, nei kam šie tinklai priklauso, į tai niekas nekreipė dėmesio ir net nebandė šių dalykų išsiaiškinti. Teismas tik nurodė, kad liudytojai J. J. ir Ž. R. neabejotinai nurodė, kad atpažino pažeidimo padarymo vietoje buvusį asmenį ir akivaizdžiai matė kilnojant ežere iš vandens tinklus. Vėliau patikrinus tą pačią vietą ežere rasti du tinklai. Tačiau, ar šie veiksmai sudaro administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 87 straipsnio 3 dalies sudėtį ir turinį, nei RAAD pareigūnai, nei teismas visiškai nesiaiškino.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono departamentas (toliau – ir Institucija) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį ir M. D. apeliacinį skundą atmesti.

M. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos LR ATPK 257 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat išina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. D. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta. Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai atsakė į skundo argumentus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo, kuriuo M. D. pripažintas padaręs LR ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pagal LR ATPK 87 straipsnio 3 dalį, administracinė atsakomybė kyla už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą iš esmės grindė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos viršininko J. J. ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos neetatinio inspektoriaus Ž. R. teisme duotais parodymais, t. y. kad jie, be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą ir nustatyti kaltus jį padariusius asmenis, kito suinteresuotumo neturėjo. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl M. D. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių aplinkos apsaugos departamento pareigūnų J. J. ir Ž. R. parodymais, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

LR ATPK 256 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis LR ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi, liudytojų parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, o šiuo atveju, kaip jau minėta, pareigūnų parodymai nei apylinkės teismui, nei šiuo atveju apygardos teismui jokių pagrįstų abejonių nesukelia. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad be liudytojų parodymų, pažeidimas taip pat įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu; žemėlapiu, kuriame nurodytos tinklų buvimo vietos; patikrinimo aktu; tarnybiniu pranešimu; paaiškinimu; fotolentelėmis Nr. 4-6, iš kurių matyti, kad valtyje buvo rasti tinklai, kuriais buvo vykdoma neteisėta žvejyba, taip pat metaliniai trišakiai su virvėmis, skirti tinklams iš ežero ištraukti.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, tikrindamas Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą bei M. D. iškeltą įvykio versiją, buvo aktyvus ir ėmėsi visų priemonių bei veiksmų siekdamas nustatyti objektyvią tiesą – tiesiogiai apklausė liudytojus, išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, Institucijos atstovo paaiškinimus, įvertino kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir nustatė, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių M. D. kaltę administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apylinkės teismo išvada ir pažymi, kad M. D. iškelta versija, kad jie iš tikrųjų ne žvejojo tinklais, o tik juos rado, neįtikino ir nesukėlė jokių abejonių dėl jo kaltės padarius LR ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Be to, teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas ir iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas.

Kaip ir visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojai J. J. ir Ž. R. nurodė neabejotinai atpažinę pažeidimo padarymo vietoje buvusį asmenį M. D., akivaizdžiai jį matė kilnojant ežere iš vandens tinklus. Vėliau patikrinus tą pačią vietą ežere rasti du tinklai. Šie liudytojai nurodė, kad M. D. tiek pažeidimo padarymo dieną, tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, iš viso neigė, kad žvejojo ežere, ar kad net buvo išplaukęs į ežerą, ir tik teisme M. D. nurodė, kad žvejojo su skrituliais. Tačiau šie jo parodymai paneigtini liudytojų J. J. ir Ž. R. parodymais, kurie neabejotinai įsitikino, kad ežere M. D. žvejojo su tinklais, ir to patikinimui nurodė būdingus požymius dėl valties, kuri atplukdyta prie tiltelio buvo aplipusi vandens augmenija bei žuvų žvynais. Liudytojai, plaukdami ežere, nieko panašaus į skritulius net nematė.

Apeliantas nurodo, kad vienas iš Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų buvo neblaivus, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad ši aplinkybė nėra nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo dėl LR ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo dalykas, todėl nėra nagrinėjama ir dėl jos teismas nepasisako. Be to, iš bylos medžiagos matyti, liudytojas Š. V., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio patrulis, paaiškino, kad 2015 m. birželio 30 d. gavo pranešimą iš policijos komisariato budėtojo, kad neblaivūs gamtos apsaugos inspektoriai užpuolė M. D.. Nuvykus ir patikrinus situaciją nustatyta, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos viršininkas J. J. buvo blaivus ir pasakojo, kad ežere M. D. su draugais neteisėtai žvejojo su tinklais. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti šiais byloje taip pat jokio intereso neturinčio liudytojo parodymais. Be to, iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2015 m. birželio 30 d., apie 14.53 val. į policiją skambino M. D. ir pranešė, kad ežero pakrantėje prie „Daugų rago priėjo du galimai neblaivūs asmenys, teigia, kad yra iš aplinkosaugos, labai agresyviai nusiteikę, turi peilį. Vienas prisistatė kaip J. J..“ Išsiųstos pajėgos – Daugų policijos nuovados tyrėjas Gytis Gelčys. Rezultatas – informacija nepasitvirtino, J. J. blaivus.

Apeliantas taip pat kelia klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno J. J. šališkumo, kadangi prieš mėnesį iki šio įvykio jis jam buvo surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau tai padarė visiškai neteisėtai ir nepagrįstai, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė, net jei ji ir būtų patvirtinta kokiais nors byloje esančiais duomenimis, niekaip nesuponuotų išvados dėl protokolą surašiusio pareigūno šališkumo, kadangi bylos nutraukimas savaime nesukuria neabejotinos išvados, jog pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra neobjektyvus ir siekia apkaltinti nekaltą asmenį nebūto pažeidimo padarymu. LR ATPK 250 straipsnyje yra numatyti atvejai, kuomet administracinio teisės pažeidimo byla yra nutraukiama, tačiau nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų apie kitas M. D. administracinių teisės pažeidimų bylas, todėl teismas negali daryti jokių išvadų dėl kitos, apelianto minimos, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo pagrindų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nenustatyta jokių duomenų, leidžiančių apygardos teismui abejoti apylinkės teismo šališkumu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Atmestini skundo argumentai, kad apylinkės teismas nesigilino į šios bylos esmę, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, nebandė jų aiškintis ir priėmė formalų procesinį dokumentą be argumentuotų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad M. D. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. GI-395 AM 080747 ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, todėl keisti ar naikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties skunde nurodytais motyvais jokio pagrindo nėra. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama galioti, ji nekeičiama ir nenaikinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o M. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.