Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuri kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. B. skundas, kuriame jis prašo V. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. birželio 30 d. per EPP sistemą buvo įteiktas S. B. vardu atstovės, advokatės V. G. surašytas ir elektroniniu parašu pasirašytas ieškinys (pridedama), kurio turinys ir jame vartojami melagingi bei šmeižikiški teiginiai ir išsireiškimai viešai žemina ir įžeidžia jį, A. B.. Nurodoma, jog ieškinio 2 lapo 4 pastraipoje V. G. melagingai nurodo, kad "...įkalbėjau S. B. kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš buvusio sutuoktinio dukterėčios. Šią bylą vienasmeniškai vedžiau pats, pasirašinėdamas už S. B. procesinius dokumentus <...> dėl to man yra pradėtas tyrimas dėl dokumentų klastojimo" <...>. Minėtos bylos pralaimėjimas man sukėlė didžiulę pykčio ir agresijos bangą <...> pradėjau vyti S. B. iš šeimos namų". Toliau ieškinyje, pasak pareiškėjo, V. G. šmeižikiškai ir įžeidžiančiai teigia, kad "Bėgant laikui ėmiau vis rečiau grįžinėti į namus, negrįždavau nakvoti ir nepaaiškindavau kur buvau (ieškinio 3 1. 2 pastr.) <...> "Ypač man užkliūdavo S. B. vyresnioji duktė E., kuri būdavo nuolat vejama iš namų...." (ieškinio 3 1. 3 pastr.).<...> "2014 m. pavasarį, kai mano pirmoji žmona su dviem nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) <...> pradėjau reikalauti "atlaisvinti" mano namus ir nustatinėjau konkrečius terminus, vėliau pradėjau reikalauti, jog S. B. pasirašytų santuokos metu įgyto žemės sklypo perleidimo man dokumentus, o jai nesutikus tai padaryti, ėmiausi sistemingo psichologinio smurto tiek prieš S. B., tiek ir prieš jos vyriausiąją dukrą. Siekiau padaryti S. B. gyvenimą šeimos namuose nepakenčiamu tam, kad ji kuo greičiau išsikraustytų. Didelę dalį psichologinio ir fizinio puolimo teko iškęsti ir S. B. vyresniajai dukrai, kurią nuolat variau iš namų, prašiau mokėti nuompinigius, grasinau teismais, antstoliais, teigiau, jog padarysiu viską, jog ji nebaigs (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kurioje mokėsi. Buvau nuvykęs pas (duomenys neskelbtini) , siekdamas, kad E. būtų išbraukta išmokimų sąrašo" (ieškinio 31.4 pastr.). Pasak pareiškėjo, Adv. V. G. savo surašytame procesiniame dokumente (šiuo atveju - ieškinyje), tendencingai šmeiždama jį nurodo, jog "2015-03-21 pasinaudodamas tuo, kad S. B. su nepilnamete dukra išvyko į (duomenys neskelbtini) vykusį šokių konkursą, o namuose liko vyriausioji jos pilnametė duktė E. likusi prižiūrėti nepilnamečių vaikų, pasinaudojęs šia proga mėginau išvyti S. B. vyriausiąją dukrą iš namų, kuriai įvykusio konflikto metu su durimis privėriau pirštus..." (ieškinio 31.5 pastr.). Galiausiai, ieškinyje nevengdama prasimanymų, žemindama ir niekindama jį, išsakydama savo neigiamą ir nepagarbų jo, kaip žmogaus, įvertinimą adv. V. G. teigia, kad jo psichinei būklei visai pašlijus, ėmė elgtis visiškai nesuvokiamai ir amoraliai. Siekdamas kad S. B. su vaikais išsikeltų, mėgino jų gyvenimą padaryti nepakeliamu. Ėmė šlapintis į virtuvės kriauklę, ant sudėtų indų, ant grindų išmėtydavo savo drabužius, o jų liesti niekam nebuvo galima visą dieną iki kol negrįždavo iš darbo, mažiesiems vaikams ėmė sakyti, jog jų mama yra "psichinis ligonis", kurią reikia uždaryti ligoninėje arba "kalė, kuri tik sugeba laiku ir vietoje išsižergti". Savo elgesiu ėmė tvirkinti S. B. nepilnametes dukras, kurios buvo priverstos stebėti, kaip jis po namus vaikšto vien su permatomais apatiniais drabužiais. Toks amoralus elgesys kartojosi nuolat.... "(ieškinio 41. 3 pastr.); jog "...vis dar palaikau artimus santykius su kita moterimi, o tiksliau su jos šeima, dėl kurios būtent ir iširo prieš tai buvusi mano santuoka. Jo pomėgis "svingui", t.y. sekso formai, kuomet lytiniai santykiai vyksta daugiau nei tarp poros, yra nesuderinamas su santuokos ir šeimos vertybėmis" (ieškinio 41.4 pastr.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos K. T. 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus T. T. aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1888 įstatymu panaikintas Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnis, kuriuo buvo numatoma atsakomybė už įžeidimą. Toks įstatymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 3 straipsniu turi grįžtamąją galią ir taikomas ir asmens, kurie nusikalstamą veiką galimai padarė iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjui manant, jog asmuo jį įžeidė išlieka teisė kreiptis civilinio proceso tvarka ir reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas prašo nubausti V. G. ir už įžeidimą. Nurodo, jog jį įžeidė civilinio ieškinio teiginiai, kurį surašė V. G. kaip S. B. atstovė. Akcentuotina, jog A. B. nurodytos aplinkybės nesudaro įžeidimo sudėties. Civilinis ieškinys yra procesinis dokumentas, kurį atstovas surašo atstovaujamojo vardu ir veikdamas jo interesais. Visos civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kai ieškinys priimamas, nagrinėjamos civilinio proceso teisenos tvarka.

Esant išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, todėl skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio, pašalinus skundo trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti A. B. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.