- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Data
- 2023-08-07
- Bylos Nr.
- e2-316-323/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04564-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- M. M., Michail M
- Atsakovas
- G. M.
- Advokatai
- Svetlana Baracevičienė, Ona Gailiuvienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
atsakovui G. M., jo atstovei advokatei Svetlanai Baracevičienei
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo G. M. priešieškinį ieškovui Michail M. dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio prašo atidalinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovo naudai priteisti ¼ dalį buto priklausančią atsakovui, o atsakovo naudai iš ieškovo priteisti 19 300,00 Eur kompensaciją bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina. Ieškovas 2020-12-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu po motinos mirties įgijo 3/4 dalis į nekilnojamąjį turtą 78,47 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas po močiutės (ieškovo sūnėnas) mirties įgijo ¼ dalį paminėto nekilnojamojo turto. Po motinos mirties ieškovas paveldėtą nekilnojamąjį turtą pilnai prižiūri, juo rūpinasi, moka visus priklausančius mokesčius, ką įrodo pridedami rašytiniai įrodymai: išrašas iš ieškovo sąskaitos, mokesčių suvestinė. Po motinos mirties ieškovas iki šios dienos už buto išlaikymą sumokėjo 2 200,70 Eur. Atsakovas pagal paveldėto buto dalį privalėtų kompensuoti ieškovui 550,18 Eur, tačiau pervedė tik 175,00 Eur. Paskutinį kartą, 2021 m. lapkričio mėn., atsakovas, dalyvaujant ieškovui, apžiūrėjo butą, tačiau nepareiškė noro gyventi ir naudotis jam priklausančia buto dalimi. Atsakovas po močiutės mirties iki šiol paveldėtoje nekilnojamojo turto dalyje neapsigyveno, nes jo mama turi kitų nekilnojamojo turto objektų Klaipėdoje, todėl atsakovas Klaipėdoje turi kur gyventi. Ieškovas siūlė atsakovui atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės: turtą perleidžiant ieškovui, o atsakovui sumokant kompensaciją lygią ¼ turto vertės arba atvirkščiai – turtą perleidžiant atsakovui, o ieškovui išmokant kompensaciją lygią ¾ turto vertės. Nepaisant įvairių siūlomų sprendimo būdų atsakovas vis delsė duoti atsakymą, teigdamas, jog neturi laiko deryboms, nes yra labai užsiėmęs. Ginčo butas turi tik vieną įėjimą, koridorių, virtuvę, tualetą ir vonią ir šios patalpos skirtos aptarnauti visą butą, o ne atskirus kambarius, 3 kambariai yra praeinami, t. y. atidalinti ginčo butą taip, kad tai būtų proporcinga priemonė visiems bendraturčiams, yra neįmanoma. Tarp šalių nėra normalaus bendravimo ir sutarimo, buto atidalijimas natūra nėra priimtinas, nes dar labiau sustiprės nesutarimai tarp šalių, objektyviai gyvenimas tame pačiame bute neatitiks bendraturčių interesų, nes atsakovas faktiškai dirba Vilniuje, todėl teisingesnis ir proporcingesnis atidalijimo būdas yra piniginė kompensacija. Ieškovas sutinka ir turi realią galimybę atsakovui išmokėti 19 300,00 Eur piniginę kompensaciją sprendimui įsiteisėjus. Ieškovas netgi sutiktų atidalinti šį butą priteisiant atsakovui 3/4 buto dalį, priklausančią ieškovui, o iš atsakovo priteisiant kompensaciją ieškovui, tačiau kyla klausimas ar atsakovas turi finansinę galimybę sprendimui įsiteisėjus šitokią sumą sumokėti ieškovui iš karto.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo reikalauja nustatyti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: paskirti atsakovui naudotis kambariu, plane pažymėtu 84-5, bei dalimis bendro naudojimosi patalpų: koridoriaus plane pažymėtu (84-1 ir 84-1a), tualeto plane pažymėtu (84-2), vonios plane pažymėtu (84-3) ir virtuvės plane pažymėtu (84-4 ir 84-42), viso 19,62 kv. m.; paskirti ieškovui naudotis patalpomis, plane pažymėtomis 84-6, 84-7, 84-8, 84-9, 84- 10, bei dalimis bendro naudojimosi patalpų (t. y. koridoriaus (84-1 ir 84-1a), tualeto (84-2), vonios (84-3) ir virtuvės (84-4 ir 84-42)), viso 58,85 kv. m.; 2) įpareigoti ieškovą įsiteisėjus teismo sprendimui 3 dienų bėgyje perduoti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), raktus; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo nesutinka su priešieškiniu. Nurodo, kad ginčo butas yra 4 kambarių, tačiau jis nėra pritaikytas dviejų atskirų asmenų (šeimų) gyvenimui, nes koridoriai, vonia, tualetas ir virtuvės patalpos lieka šalių bendram naudojimui, o rekonstrukcijos darbai būtų neįgyvendinami dėl neproporcingų finansinių kaštų ir šalių nesusitarimų. Faktiškai buto, esančio daugiabučiame name, kuris turi tik vieną įėjimą, vieną virtuvę, vonią ir tualetą, atidalyti lygiomis dalimis, užtikrinant atskirą, privatų, racionalų naudojimąsi patalpomis, nepaliekant bendrojo naudojimo patalpų, nėra galimybės. Atsakovo siūlomas buto naudojimosi tvarkos nustatymas neužtikrina šalių teisių ir ateityje prognozuoja ginčus tarp šalių nes ir šiuo metu tarpusavio santykiai yra įtempti ir sudėtingi. Nustačius šalių naudojimosi butu tvarką, tokiu būdu iš esmės nebūtų išspręstas šalių ginčas dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo dėl byloje nustatytų šalių konfliktiškų santykių.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje palaikė ieškinį bei prašė atmesti priešieškinį procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsakovas teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu, prašė tenkinti priešieškinį procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos, jam priklausančios nuosavybės, teise. Tuo tarpu ieškinio patenkinimo atveju, atsakovui išmokėtinos kompensacijos suma nebūtų pakanka įsigyti kitą butą. Atsakovas šiuo metu nuomojasi būstą, laikinai dirba Vilniuje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ¾ dalys priklauso ieškovui ir ¼ dalis atsakovui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė buto vertė 2022 m. sausio 1 dienai siekė 67 600,00 Eur. Iš pateiktos UAB „Ober-House“ nekilnojamojo turto vertinimo pažymos matyti, kad butas 2023 m. kovo 14 d. buvo įkainotas 77 200,00 Eur, o UAB „Resto Group“ paskaičiavimais, atliktais 2023 m. vasario 10 d., ¾ dalių buto vertė yra lygi 47 700,00 Eur.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atidalyti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo naudai priteisiant atsakovui priklausančią ¼ dalį, o atsakovui išmokant ¼ buto vertės dydžio kompensaciją – 19 300,00 Eur. Tuo tarpu atsakovas prašo nustatyti butu naudojimosi tvarką pagal pateiktą atsakovo pasiūlymą.
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.
Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Aptariamų daiktinės teisės institutų skirtumai pasireiškia per, inter alia (be kita ko), sukeliamus teisinius padarinius: atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios nuosavybės pasibaigimą; naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nelemia bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pabaigos, kita vertus, kiekvienas bendraturtis turi teisę savo nuožiūra naudotis tik ta konkrečia bendro turto dalimi, kuri jam priskiriama pagal nustatytą naudojimosi tvarką.
Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Papildomai pažymi, kad prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas).
Įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką tos pačios kategorijos bylose, teismas tenkina ieškinį bei atmeta priešieškinį. Pažymėtina, kad pagal atsakovo siūlomą butu naudojimosi tvarką dalis buto patalpų – koridorius, tualetas, vonia, virtuvė – lieka šalių bendro naudojimo patalpomis. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius bendravimo santykius valdant bendrą turtą, turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės labiau atitinka abiejų šalių interesus. Be to, atsakovas nuo nuosavybės teisės įgijimo į turtą momento turtu nesinaudojo, šiuo metu dirba ir gyvena visai kitame mieste. Atsakovui buvo pasiūlyta tiek iki bylos iškėlimo teisme, tiek ir iškėlus civilinę bylą perimti ieškovui priklausančią buto dalį, taip išsaugant gyvenamąją vietą, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo. Dėl ko abejotina atsakovo nurodytais teiginiais, jog šiam būstas yra iš tiesų reikalingas, tiek ir atsakovo galimybėmis išmokėti kompensaciją ieškovui. Tuo tarpu ieškovas nuo nuosavybės teisių įgijimo į butą momento nepertraukiamai turtu rūpinasi, jį prižiūri, jam priklauso ir ženkliai didesnė turto dalis (3/4 dalys). Dėl išmokėtinos kompensacijos dydžio nustatyta, kad Pagal UAB „Ober-House“ atliktą turto vertinimą butas įkainotas 77 200,00 Eur, nekilnojamojo turto registro duomenimis butas įkainotas 67 600,00 Eur, o UAB „Resto Group“ duomenimis ¾ dalių buto vertė yra lygi 47 700,00 Eur, kas reiškia, jog viso buto kaina pagal UAB „Resto Group“ siektų 63 600,00 Eur. Ieškovo paskaičiuotas kompensacijos dydis (19 300,00 Eur) atsakovui yra lygus ketvirtadaliui sumos nuo UAB „Ober-House“ pateikiamo turto įkainojimo, tai yra siūloma išmokėti didžiausia galima kompensacijos suma. Ieškovas yra finansiškai pajėgus ir sutinka išmokėti atsakovui tokio dydžio kompensaciją. Dera paminėti ir tai, kad nei viena iš šalių neteikė teismui siūlymo dėl turto atidalijimo natūra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina ¼ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 19 300,00 Eur dydžio kompensacija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 2 035,00 Eur: 1 300,00 Eur už advokatės teisines paslaugas, 435,00 Eur žyminis mokestis, 300,00 Eur už parengtas UAB „Ober-House“ turto vertinimo ataskaitas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. M. ieškovo M. M. naudai ¼ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir 2 035,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo M. M. 19 300,00 Eur kompensaciją atsakovo G. M. naudai.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.