Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. gegužės 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2012 m. gruodžio 19 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2014 m. birželio 19 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė;

4) 2014 m. spalio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 60 parų arešto bausme;

5) 2016 m. sausio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL dydžio bauda;

6) 2017 m. vasario 8 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

7) 2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė;

8) 2021 m. sausio 25 d. teistas Rusijoje dėl plėšimo, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2019 m. vasario 25 d. apie 15.30 val. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. F. ir R. B., kurių atžvilgiu 2020 m. vasario 7 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, įsibrovė į A. D. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), kur bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą prieš A. D. M., t. y. padarydami ne mažiau kaip penkiolikos trauminių poveikių, padarė jai poodines kraujosruvas galvoje ir kairėje rankoje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvas abiejų lūpų gleivinėje, muštines žaizdas viršutinėje lūpoje ir dešinio momens srityje, po ko nukentėjusiosios atžvilgiu pasireiškė neigiamos psichinio pobūdžio pasekmės – psichikos sutrikimas subkortikinė kraujagyslinė demencija, kas sukėlė nukentėjusiajai A. D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė auksinį moterišką vestuvinį žiedą,150 eurų vertės, auksinį vyrišką vestuvinį žiedą, 200 eurų vertės, auksinį ažūrinį moterišką žiedą, 600 eurų vertės, apie 40 eurų grynųjų pinigų bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 50 eurų vertės, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajai A. D. M. padarė bendrą 1 040 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2019 m. vasarį buvo grįžęs iš Rusijos į Lietuvą pratęsti vizos galiojimą. A. F. jį įkalbinėjo daryti nusikaltimą, t. y. nuvažiuoti pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį vieną žmogų, kuris neva turi pinigų, aukso. Jis sutiko. Jis kartu su A. F. ir R. B. iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) su R. B. priklausančiu automobiliu ,,Ford Mondeo“, automobilį pasistatė netoli namo, pasiėmė 5 litrų talpą, neva prašys vandens ir užeis į namą. Važiuodami iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jau žinojo, jog važiuoja pas nukentėjusiąją ją apiplėšti, paimti pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, kad A. F. išėjo su bakeliu, tada grįžo su vandeniu ir pakvietė juos eiti kartu pas nukentėjusiąją. Pirmas į namą ėjo R. B., o jis (A. J.)– paskui (duomenys neskelbtini). Įėjus pas nukentėjusiąją, ją paguldė ant lovos. Jis (A. J.) liko su nukentėjusiąja, o A. F. su R. B. ieškojo aukso, pinigų. Nukentėjusioji nesipriešino, jis uždėjo gulinčiai nukentėjusiajai pagalvę ant galvos (galva buvo pasukta šonu) ir žiūrėjo pro langą, ar niekas neina, nevažiuoja. Sakė močiutei, kad ji nebijotų, viskas bus gerai. Kai grįžo A. F. ir R. B., klausė jos, kur pinigai. A. F. stovėjo, moteris tuo metu lyg sėdėjo, tada jis išgirdo, kad suduodami smūgiai. A. J. nutraukė R. B. nuo nukentėjusiosios, matė, kad ji kruvina, guli be sąmonės. Smūgius sudavė tik R. B.. Jis (A. J.) klausė nukentėjusiosios, ar jai viskas gerai, matė, kad ji gyva. Kai A. F. liepė eiti, jie visi išėjo. Kol nukentėjusioji gulėjo, jis (A. J.) nuo rankos nuėmė jai žiedą. Grįžus į automobilį, A. F. parodė pinigus, sakė, kad rado pas moterį. Kad buvo pagrobtas auksas jis sužinojo, kai buvo nuvažiavęs duoti parodymų. Apie žiedą buvo aišku, kadangi pats nuėmė. Po įvykio nuvažiavo į Vilniuje esantį taborą, kur R. B. įsigijo narkotikų ir už juos atsiskaitė žiedu, kurį A. J. buvo numovęs nuo nukentėjusiosios rankos. Narkotikai buvo skirti vartojimui, juos vartojo tik R. B.. Po to važiavo į Klaipėdą, kur A. J. ir pasiliko. Kai gavo vizą, išvyko į Kaliningradą, pas vaiką, sugyventinę, kuri buvo nėščia. Rusijoje jis 2021 m. buvo teistas už telefono vagystę. Veika buvo padaryta jau po šitos veikos, jam būnant Rusijoje, Kaliningrade.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalį pagarsino kaltinamojo A. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 151–152), kur jis parodė, jog priėjus prie namo galėjo būti, kad A. F. paskambino skambučiu į duris, kurias atidarė sena moteris, liekno kūno sudėjimo, be akinių. Ar ji ką pasakė, negirdėjo, tik matė, kaip A. F. ją pastūmė nuo durų į vidų ir sugriebęs paguldė ant prie lango stovėjusios sofos pirmame aukšte.

Teismo posėdžio metu A. J. patvirtino šiuos ikiteisminio metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad galėjo būti, jog prieš įvykį vartojo alkoholio, bet apsvaigęs nebuvo. Jis pats moters nemušė, tik laikė pagalvę ant nukentėjusiosios, jėgos nenaudojo, nes ji nesipriešino. R. B. sudavė moteriai apie 2-3 kartus. Smūgiai buvo į galvą, į veidą, ji buvo visa kruvina. Nukentėjusioji buvo praradusi sąmonę. Jis išsigando, pažiūrėjo, ar nukentėjusioji gyvena, nes ji gulėjo kruvina. Kadangi moteris kažką sumurmėjo, nusprendė, kad ji gyva. Sutinka atlyginti civilinius ieškinius, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, norėtų atsiprašyti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 20.20 val. paskambino savo motinai A. D. M., tačiau ji neatsiliepė. Kadangi jai skambina kiekvieną vakarą, kilo įtarimas, todėl kartu su žentu A. P. nuvažiavo pas A. D. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Važiuodama ji paskambino savo seseriai V. M. ir pasakė, kad mama neatsiliepia. Netrukus ši pranešė, kad jai paskambinus į mamos telefono numerį (duomenys neskelbtini), atsiliepė kažkokia moteris, kuri paaiškino, kad vedžiojo šuniuką ir išgirdo skambant telefoną ant žemės, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuomet ji iškvietė apsaugos tarnybą ,,Komanda“ ir kartu su jais nuvažiavo prie mamos namų. Nuvykus apie 22.00 val., juos įsileido motina, kurios veidas buvo kruvinas, sumuštas, namuose buvo matyti kraujo, sujaukti baldai, patalynė, išversti daiktai ir drabužiai. A. D. M. paaiškino, kad į namus pas ją buvo atėjęs jaunuolis ir paprašė vandens. Daugiau apie tai, kaip kas vyko, nežino, ji pati neatsimena, galimai buvo praradusi sąmonę. Netrukus atvyko medikai ir ją išvežė į LSMUL Kauno klinikas. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameros įrašus, buvo matyti, kad apie 14.30 val. pas mamą ateina vyriškis su rankoje laikytu bakeliu. Netrukus jis pamoja ir pribėga dar du jaunuoliai, su kaukėmis ir įeina į namo vidų. Po 20 minučių išeina. Liudytoja apžiūrėjusi mamą, pastebėjo, kad ši yra be vestuvinio žiedo 150 eurų vertės, namuose iš rankinėje buvusios raudonos piniginės dingo pinigai. Po įvykio apžiūrėjus ir apsitvarkius namus pasigedo dviejų vestuvinių auksinių žiedų, o būtent: moteriško – 150 eurų vertės, vyriško – 200 eurų, dar dingo moteriškas masyvus auksinis žiedas, beveik iki piršto vidurio, su motinos inicialais „A ir M“ išorinėje pusėje, šonuose taip vadinamas „ažūrinis“ su kiauraraščiu. Žiedo vertė 600 eurų. Kur ir kaip motina laikė savo aukso papuošalus, ji nežino. Įvertinus visus pagrobtus daiktus, t. y. tris auksinius žiedus, mobilųjį telefoną ir grynuosius pinigus, susidarė 1040 eurų turtinė žala. Greitajai medicinos pagalbai nuvežus A. D. M. į Kauno klinikas, medikai apžiūrėjo ir nustatė daugybinius sužalojimus ir sumušimus galvos srityje. Grįžus namo po apžiūros pas medikus, motina labai ilgai miegojo. Pabudusi nepažino savo dukros. Nepamena, kad jos sutuoktinis yra miręs ir kitų įvykių, sunkiai orientuojasi aplinkoje. Kreipėsi į šeimos gydytoją. Motina buvo paguldyta į Kauno Marių ligoninę. Ligoninėje motina gydoma nuo 2019 m. kovo 7 d. Gydanti gydytoja sakė, kad būklė motinos nepastovi, nes vieną dieną geriau jaučiasi, kitą dieną prasčiau. Gydantys gydytojai paaiškino, kad reikalinga ruoštis slaugai, kad bus reikalingas lydintis asmuo, nes viena motina savimi pati pasirūpinti ateityje negalės, kad grįžtamieji procesai mažai tikėtini. Liudytoja dėl A. D. M. gydymo paaiškino, jog iš karto po įvykio nukentėjusioji buvo nuvežta į Kauno klinikas, jai buvo sutvarkytos fizinio smurto žaizdos ir išleista gydytis ambulatoriškai. Gydymą tęsė Kauno miesto Dainavos poliklinikoje. Ten buvo skiriami medikamentai, atlikti įvairūs rentgeno ir kiti tyrimai bei suteikta psichiatro konsultacija. Po šio vizito psichiatras davė siuntimą stacionariam gydymui, buvo pasirinkta Kauno Marių ligoninė. Šioje įstaigoje A. D. M. buvo gydoma nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 19 d (1 t., b. l. 134–138, 140–141).

Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagal ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, pacientei A. D. M., 2019 m. vasario 26 d. LSMU ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje buvo atlikta tiesinė kraniograma, kurioje radiologiškai negalima buvo atmesti kairiojo skruostikaulio lūžimo. Vertinimas ribotas dėl kaulinių struktūrų sumacijos ir diferencijuotina su pacientės asimetrine pozicija. Pakartotinai peržiūrėjus kraniogramos vaizdus, paliekama ta pati išvada, t. y. kad radiologiškai nebuvo galima atmesti kairiojo skruostikaulio lūžio. Pagal kompiuterinę tomografiją – pacientės kairiojo antakio, skruosto srityse matyti potrauminis minkštųjų audinių komponentas, kas reiškia, kad nustatyti potrauminiai audinių pakitimai kairiajame skruoste, t. y. sumušimas (1 t., b. l. 93).

Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 25 d., apie 21.00 val. jai paskambino jos sesuo J. A. ir pasakė, kad skambino mamai A. D. M., tačiau ši neatsiliepė. Skambinant ir bandant susisiekti, atsiliepė moteris, kuri paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vaikštinėdama su savo šunimi išgirdo krūmuose skambant telefoną, ji telefoną paėmė ir atsiliepė. V. M. išsigando ir nuvažiavo pas savo mamą kartu su seserimi J. A.. Važiuojant J. A. paskambino saugos tarnybai „Komanda“. Atvykus nurodytu adresu, buvo saugos tarnybos darbuotojas, kuris į vidų nėjo. Būdama lauke ji kvietė, kad mama atidarytų duris, po to iš vidaus pradėjo kelti apsauginę žaliuzę. Pakėlus dalį apsauginės žaliuzės, liudytoja įlindo į namo vidų ir pamatė, kad visur pritaškyta kraujo, mamos veidas mėlynas, kruvinas. Mama paaiškino, kad niekas jos nemušė, tik paprašė vandens, niekas jos negąsdino. Sesuo iškvietė policijos pareigūnus bei greitąją pagalbą, o ji su mama išvažiavo į Kauno klinikas, kur mamai buvo susiūtos dvi žaizdos – lūpa bei pakaušis. Padaryta kompiuterinė tomograma. A. D. M. buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Apžiūrėjus namus, buvo pasigesta pinigų, buvusių piniginėje, jų galėjo būti iki 50 eurų. Taip pat dingo mamos vestuvinis žiedas, kurį ji dėvėjo ant piršto, jo vertė apie 100 eurų, taip pat buvo pavogtas ažūrinis auksinis žiedas, pailgos formos, viršuje išraižytas raštas, žiedo vertė 200 eurų. Po įvykio motina jautėsi labai blogai, ji nesiorientuoja aplinkoje, neprisimena, kas ją užpuolė, ji iš viso neprisimena 2019 m. vasario 25 d. įvykių (1 t., b. l. 155–157).

Liudytoja Z.I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje, apie 21.00 val. vedžiojo savo šunį (duomenys neskelbtini)gatvės kampe. Vedžiodama šunį išgirdo skambant telefoną. Nuėjusi iki namų, pasiėmė prožektorių ir grįžo į tą pačią vietą, pamatė šviečiantį telefono ekraną. Paėmė telefoną, jis buvo baltos spalvos, paprastas, mygtukinis mobilusis telefonas, galėjo būti, jog ,,Nokia“. Telefoną parsinešė namo, pasiėmė akinius ir pažiūrėjo į praleistus skambučius. Tuo metu suskambo telefonas, liudytoja atsiliepė ir išgirdo moterišką balsą, kuris kreipėsi ,,mama“. Z. I. J. paaiškino, kad yra svetimas žmogus, rado telefoną prie stotelės tarp pušų ir nurodė tikslią vietą. Tada moteris pasakė, kad važiuoja su seserimi žiūrėti, kas atsitiko mamai. Dar truputį su ja pakalbėjo, ši labai stebėjosi, kaip telefonas galėjo atsidurti toje vietoje, nes jos mama gyvena gerokai toliau, už (duomenys neskelbtini) ribos, baltame namelyje prie karjerų. Ji moteriai pasakė, kad nematė jokių asmenų, tik rado telefoną. Liudytoja pakalbėjusi su moterimi, nuėjo į tą pačią vietą, kur rado telefoną su tikslu jį atiduoti, bet niekas telefono neatvažiavo, tik matė pro šalį link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės greitai nuvažiuojančias paprastas mašinas ir policiją. Palaukusi iki 23.00 val. grįžo namo. Kitą dieną, apie 07.30 val., paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad atvažiuoja dėl telefono. Kai atvyko, ji atidavė rastą telefoną ir pareigūno prašymu parodė tikslią vietą, kur telefoną rado (1 t., b. l. 183–184).

Liudytojas M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 25 d., apie 14.40 val. važiavo pro (duomenys neskelbtini) kaimą link (duomenys neskelbtini). Netoli nusukimo link (duomenys neskelbtini) kaimo, prie koplytėlės, pamatė sankryžoje stovintį tamsios spalvos automobilį, kurio kėbulas buvo hečbekas. Matė, kad nuo jo apibūdinto automobilio keliu, link sustojimo eina du jaunuoliai, apie 20-25 metų, vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, apie 175 cm., tamsios spalvos plaukais, abu vaikinai buvo apsirengę juodos spalvos trumpomis striukėmis, vienas iš vaikinų rankoje nešėsi baltos spalvos kanistrą. Nepastebėjo, ar vaikinai buvo su pirštinėmis, bet jie buvo be kaukių (1 t., b. l. 153–154).

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 5 d. puslapyje „Autogidas“ įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį „Ford Mondeo“. Parduodamas automobilis buvo registruotas jo vardu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 13 d., apie 12.00 val. jam skelbime nurodytu telefonu paskambino vyras, su kuriuo susitarė susitikti Klaipėdos mieste, šalia prekybos centro „Akropolis“ esančioje savitarnos degalinėje, kurios pavadinimo neprisimena. Apie 15.00 val. jis parduodamu automobiliu atvyko į sutartą vietą, kur belaukiant, prie jo priėjo du vyrai, apie 25 metų amžiaus iš pažiūros, iš kurių vienas kalbėjo lietuviškai su kažkokios kalbos akcentu, o kitas kalbėjo laisvai lietuviškai. Jiems kalbantis, priėjo trečias asmuo, kuris, jo manymu, buvo taip pat romas, apie 35 metų amžiaus, kuris vėliau ir nupirko automobilį. Transporto priemonę pardavė už 470 eurų. Vyras, su kuriuo derėjosi dėl automobilio pirkimo-pardavimo, skambino iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 160–161).

Liudytojas J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 3 d., Klaipėdos mieste jis iš R. B. įsigijo automobilį ,,Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sumokėdamas už jį 300 eurų. Po 3 savaičių automobilis buvo parduotas Kaune. Kadangi teisių neturi, tai paprašė draugo, lyg vardu (duomenys neskelbtini), kurio kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini), kad padėtų nuvykti į Kauno miestą, kur atvyko žmogus iš Vilniaus, kuris taip nurodė, bei jam už 400 eurų pardavė šį automobilį. Kokie anketiniai duomenys asmens, kuriam pardavė automobilį, jis nežino. Parduodant minėtą automobilį taip pat buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 177–178).

Iš 2019 m. vasario 26 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja Z. I. J. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji rado (duomenys neskelbtini), vedžiodama šunį (1 t., b. l. 185).

Iš specialisto išvados Nr. G578/2019(02) matyti, kad A. D. M. konstatuota daugybinės poodinės kraujosruvos galvoje ir kairėje rankoje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėje, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje ir dešinio momens srityje A. D. M. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. vasario 25 d. Sužalojimai pagal turimus duomenis vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 89–91).

Iš 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83 (duomenys neskelbtini) 2019 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu nukentėjusiajai A. D. M. konstatuotas psichikos sutrikimas: pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (1-33.1). Šis psichikos sutrikimas buvo stabilioje remisijoje nuo 2017 m. gruodžio 19 d. A. D. M. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje 2019 m. vasario 25 d. Dėl A. F., R. B. ir A. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu pasireiškė ir šiuo metu stebimos neigiamos psichinio pobūdžio pasekmės. A. D. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas – subkortikinė kraujagyslinė demencija (F01.2). Šis psichikos sutrikimas išsivystė po patirtos fizinės ir psichologinės traumos, tęsiasi ilgiau nei 21 dieną, kas sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį asmens socialinei adaptacijai bei funkcionavimui, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. D. M. gydymosi stacionare laikotarpyje 2019 m. kovo 7 d. – 2019 m. balandžio 19 d. diagnozuotas psichikos sutrikimas, remiantis tuo, kad tiriamoji 2019 m. vasario 25 d. patyrė galvos smegenų traumą, tai patvirtina instrumentiniai tyrimai (galvos smegenų kompiuterinė tomografija 2019 m. vasario 26 d., 2019 m. kovo 13 d.), neurologo konsultacija 2019 m. kovo 13 d., taip pat tiriamosios klinikinės būsenos aprašymas. Nukentėjusiajai A. D. M. gydymo stacionare laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. nustatyti psichikos sutrikimai yra ilgalaikio pobūdžio. Gydymo stacionare laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. A. D. M. nustatytas psichikos sutrikimas (kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos (F06.8)) neturėjo priežastinio ryšio su jai diagnozuotu 2012 m. sausio 25 d. sunkios depresijos epizodu be psichozės simptomų, nepatikslintu, kaip atsirandančiu postnataliniu periodu (F32.20) (1 t., b. l. 125–129).

Iš 2019 m. kovo 26 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus rašto Nr. S(02)-501 matyti, kad dėl nestabilios psichinės būklės A. D. M. apklausti nerekomenduojama, ji nuo 2019 m. kovo 7 d. gydoma Marių sektoriuje (1 t., b. l. 96).

Iš 2019 m. vasario 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 25 d. 22.12 val. iš Kauno apskrities VPK gautas J. A. telefoninis pranešimas, kad pranešėjai atvykus pas savo 80 metų amžiaus mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), rado ją sumuštą, visur pritaškyta kraujo. Senyvo amžiaus moteris nelabai orientuojasi, kas įvyko, aplinkybių nenurodė. Prisimena tik, kad buvo atėjęs nepažįstamas vyras paprašyti vandens. A. D. M. buvo pristatyta į Kauno klinikas. Medicinos dokumentų išraše – A. D. M. diagnozuota galvos plaukuotosios dalies žaizda. Gretutiniai susirgimai: lūpos žaizda, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Atlikus medicininius tyrimus pacientė išleista į namus. Dukters J. A. teigimu, ant motinos rankos nėra auksinio plono vestuvinio žiedo 150 eurų vertės, namuose iš raudonos moteriškos piniginės dingo nežinoma pinigų suma. A. D. M. apklausti nepavyko dėl jos potrauminės būklės, ji buvo mieguista ir nekalbėjo. Prie medžiagos paimtas vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus matyti, kaip 14.30 val. prie A. D. M. namų prisiartina vyriškis su gobtuvu, pasibeldžia į duris, netrukus užeina į vidų. Po keleto minučių išėjęs pamoja. Netrukus prie namo atbėga dar du asmenys su kaukėmis dengtais veidais ir nueina į namo vidų. Po 20 minučių trys asmenys išeina iš namo (1 t., b. l. 1–4).

Iš 2019 m. vasario 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu namo pirmame aukšte už lauko durų prie batų dėžės, ant grindų, namo antrame aukšte, prie radiatoriaus, prie dviejų miegamųjų lovų rasti avalynės pėdsakai, kurie tinkami grupinės priklausomybės nustatymui (1 t., b. l. 36–42).

Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Z. I. J. pateiktas telefonas. Jis yra baltos spalvos korpusu, jo IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini)su UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad telefonas priklauso nukentėjusiajai A. D. M.. 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu, telefonas ,,Nokia“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas J. A. (1 t, b. l. 186–191).

Iš 2019 m. vasario 26 d. papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiosios telefono radimo vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43–47).

Iš 2019 m. vasario 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 25 d. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas apie 22.14 val. adresu, (duomenys neskelbtini), kad pranešėjai atvykus pas savo 80 metų mamą, rado ją sumuštą, visur pritaškyta kraujo. Senyvo amžiaus moteris nelabai orientuojasi, kas įvyko, aplinkybių nenurodė, prisimena tik, kad buvo atėjęs nepažįstamas vyras paprašyti vandens. Informuota M. N. adresu, (duomenys neskelbtini), apie 22.37 val. buvo rasta sumušta senyvo amžiaus moteris A. D. M., moters dukros V. M. ir J. A. bei apsaugos ,,Komanda” darbuotojas R. P.. Namuose daiktai, rūbai, patalinė bei čiužiniai buvo išmėtyti, kambaryje bei virtuvėje ant žemės matėsi nemažai kraujo. A. D. M. paaiškino, kad šviesiu paros metu, pas ją į namus atėjo vyras apie 30 melų amžiaus, tamsiai apsirengęs ir paprašė vandens, įsileidus ji į vidų, jis pradėjo ją mušti, kas vyko vėliau neatsimena, nes buvo praradusi sąmonę. Atvykę GMP 1608 medikų brigada A. D. M. išsivežė į Kauno klinikas. J. A. paaiškino, kad vakarais paskambina mamai, šiandien ji neatsiliepė telefonu, tada ji paskambinus savo sesei V. M. pasakė, kad mama neatsiliepia telefonu. V. M. paskambino mamai ir atsiliepė moteris, kuri paaiškino, kad rado telefoną (duomenys neskelbtini) ir nori jį gražinti. J. A. paskambino apsaugos tarnybai „Komanda“, kad patikrintų mamos namą ir pati su seserimi važiavo automobiliu pas savo mama į namus. Atvykusios kartu su ankščiau minėtu apsaugos darbuotoju rado namuose sumuštą savo mamą A. D. M. ir namuose išmėtytus daiktus. Ant namo yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios filmuoja kiemą. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą vaizdo įraše matosi, kaip apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) (kelias nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)) sustoja automobilis ir prie namo prieina vienas vyras su gobtuvu, rankoje nešantis baltos spalvos bakelį ir pasibeldžia į duris bei įeina į vidų. Po kiek laiko išeina į lauką, mosteli ranka ir iš automobilio ateina dar du vyrai su kaukėmis ant veido. Po kiek laiko visi trys vyrai išbėga iš namo ir išvažiuoja automobiliu (1 t., b. l. 48).

Iš 2019 m. vasario 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 26 d. paskambinus į nukentėjusiosios A. D. M. telefono numerį (duomenys neskelbtini), atsiliepė moteris, kuri prisistatė Z.I. J.. Pasiteiravus iš kur gavo šį telefono numerį, ši atsakė, kad vakar vakare t. y. 2019 m. vasario 25 d., apie 21.15 val. vedžiodama šunį netoli namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 56, tarp pušų, išgirdo skambantį telefoną. Priėjusi ant žemės rado baltos spalvos ,,Nokia“ mygtukinį telefoną į kurį atsiliepė. Telefonu kalbėjo moteris, kuri klausinėjo iš kur pas ją yra minėtas telefonas. Minėjo kad tas telefonas priklauso jos motinai, kad ji neatsiliepia, kad ji važiuoja pas ją manydama kad kažkas negero atsitiko. Z. I. J. pažadėjo telefoną saugoti ir jį pasiėmė su savimi. Pastarosios parodymu buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurioje Zita I. J. rado telefoną (1 t., b. l. 49).

Iš 2019 m. vasario 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad ikiteisminiam tyrimui A. P. pateikia vienkartinę medžiaginę medicininę veido kaukę, rastą prie A. D. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 32).

Iš specialisto išvados Nr. S 81/2019(01) matyti, kad atlikus 2019 m. vasario 26 d. įvykio vietos apžiūros metu rasto plastikinio bakelio bei 2019 m. vasario 27 d. pateiktos medicininės kaukės DNR tyrimo, gauta specialisto išvada Nr. S 81/2019(02), kurioje konstatuota, kad ant bakelio DNR profilio, tinkamo vertinimui, negauta, o ant medicininės kaukės vidinės pusės gautas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinka identifikavimui (2 t., b. l. 38–41).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro informacinio rašto Nr. 140-S-(8.31E) matyti, kad nustatytas DNR profilis ant medicininės kaukės vidinės pusės (mėg. Nr. 5), atsiųstas su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. kovo 21 d. specialisto išvados Nr. S 81/2019(01), kopija, įrašytas ir patikrintas DNR duomenų registre. Patikrinimo metu nustatytas sutapimas su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 42–44).

Iš 2019 m. vasario 27 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta A. P. pateikta kompiuterinė laikmena su A. D. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengtų išorinių vaizdo stebėjimo kamerų 2019 m. vasario 25 d. užfiksuoto vaizdo įrašu (3 t., b. l. 4).

Iš 2019 m. kovo 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2019 m. vasario 27 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateikta laikmena. Peržiūrint pateiktą vaizdo failą, matosi sodybos kiemas, įėjimo į namą prieigos ir pagrindinė (duomenys neskelbtini) gatvė. Peržiūrimo vaizdo failo kairiajame viršutiniame kampe yra nurodomas peržiūrimo vaizdo įrašo laikas, kuris nuo tikrojo filmuojamo vaizdo laiko skiriasi viena valanda į priekį. Peržiūrimame vaizde, nurodomame laike 2019 m. vasario 25 d. 15.27.28 val. per terasą link įėjimo durų matosi ateinanti pagyvenusio amžiaus moteris, ji įeina į namo vidų.15.31.58 val. iš namo išeina ta pati moteris, kuri, atsisukusi į Nemuno gatvę, purto kilimą, po to įeina atgal į namą. Tuo metu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtoje, prie augančios eglės, apie 260 m. atstumu iki namo sustoja automobilis. 15.33.20 val. nuo automobilio, stovinčio (duomenys neskelbtini) gatvės., link (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtos pajuda žmogus, kuris, priėjęs sankryžą, (duomenys neskelbtini) gatve eina sodybos kryptimi. Tuo metu automobilis (duomenys neskelbtini) gatvėje apsisukinėja priekine dalimi į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje vis labiau ryškėja einančio asmens siluetas, nešino kairėje rankoje bakeliu.15.35 val. asmuo pasirodo sodybos kieme. Vyras nešinas baltos spalvos bakeliu kairėje rankoje, palipa laiptais prie namo įėjimo durų. Asmuo apsirengęs juodos spalvos džemperiu ir apsigaubęs kapišonu. Džemperio kairėje pusėje, krūtinės lygyje matosi baltos spalvos užrašas-logotipas. Vyras užsidėjęs ant rankų baltos spalvos pirštines. Dėvi juodos, siauras, sportines kelnes su kišenėmis klubų srityje, kurios užsegamos su užtrauktuko blizgiu pakabuku. Apsiavęs juodos spalvos sportinius batelius su baltos spalvos plačiu padu ir baltomis kojinėmis.15.36.12 val. vyras stovėdamas prie durų, lengvu rankos mostu laikydamas bakelį mosuoja link automobilio stovinčio prie medžio, (duomenys neskelbtini) gatvėje. 15.36.27 val. vyras su bakeliu, kairėje rankoje įeina pro duris į namo vidų.15.37.45 val. matosi prieš tai įėjusio į namą vyro kūno dalis, kuris rankos gestu mojuodamas į save rodo ženklą „ateik“, automobilio esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje prie medžio kryptimi.15.37.55 val. nuo automobilio (duomenys neskelbtini) gatvėje sujuda žmogaus siluetas, kuris (duomenys neskelbtini) gatve pajuda link sodybos. Jį bėgdamas pasiveja antrasis asmuo, kuris eina link sodybos kaire (duomenys neskelbtini) gatvės puse. Ties autobuso stotele abu asmenys pereina gatvę ir toliau eina dešine puse link sodybos.15.38.56 val. pagyvenusi moteris pastato plastmasinį bakelį, galimai pilną skaidraus skysčio, prie įėjimo durų ir įeina į vidų. 15.39.47 val. abu vyrai pasirodo sodybos kieme. Pirmasis link įėjimo durų einantis vyras yra su juodos spalvos striuke, užsigaubęs kapišoną, ant veido užsidėjęs baltos spalvos kaukę, ant rankų užsidėjęs baltos spalvos pirštines. Apsimovęs mėlynus džinsus ir juodos spalvos sportinius batelius, su baltais padais.15.39.59 val. į namą įeina antrasis vyras, kuris dėvi tamsią blizgią striukę su skersinėmis lygiagrečiomis siūlėmis. Ant veido užsidėjęs baltą kaukę. Ant rankų užsidėjęs juodas pirštines. Dėvi juodas sportines kelnes. Apsiavęs baltas kojines ir laisvalaikio batelius. 15.40.05 val., trys vyrai yra įėję į namo vidų. 15.46.28 val. pro namo duris išeina pirmas vyras (kuris į namą įėjo antras), pastarasis dėvi mėlynus džinsus, juodus sportinius batelius su baltu padu, juodos spalvos striukę su kapišonu. 15.46.28 val. išeina antras vyras (kuris į namą atėjo pirmas su rankoje plastmasiniu bakeliu). Šis vyras numeta kairėje rankoje su balta pirštine laikytą šviesios spalvos medžiagos skiautę (kaukę), ant terasos grindų prie plastmasinio bakelio. Vyras apsirengęs juodos spalvos džemperiu ir apsigaubęs kapišonu. Dėvi juodos spalvos, siauras, sportines kelnes su kišenėmis klubų srityje, kurios užsegamos su užtrauktuko blizgiu pakabuku. Apsiavęs juodos spalvos sportinius batelius su baltos spalvos išplatėjančiu kulno padu ir baltomis kojinėmis.15.46.32 val. išeina trečiasis vyras (kuris į namą įėjo paskutinis), jis dėvi tamsią blizgią striukę su skersinėmis lygiagrečiomis siūlėmis. Ant veido užsidėjęs baltą kaukę. Ant rankų užsidėjęs juodas pirštines. Dėvi juodas sportines kelnes. Apsiavęs baltas kojines ir laisvalaikio batelius. Visi trys vyrai išbėga iš sodybos kiemo ir (duomenys neskelbtini) gatve vienas paskui kitą bėga link automobilio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje prie medžio. Prie įėjimo į namą stovi plastmasinis bakelis ir šalia padėta šviesios spalvos medžiagos skiautė (kaukė). 15.47.50 val. visi trys vyrai sėda į automobilį. 15.48.10 val. automobilis pajuda (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir sankirtoje pasuka link A. D. M. sodybos, pro ją pravažiuoja Kauno kryptimi. 15.48.27 val. pro A. D. M. sodybą pravažiuoja tamsios spalvos, universalo tipo su tamsintais galiniais langais ir stogo bagažinės laikikliais automobilis, į kurį nubėgo iš sodybos išėję visi trys vyrai. 15.51.18 val. vėjas nupučia ant terasos grindų, prie plastmasinio bakelio gulėjusią medžiagos skiautę (kaukę) link įėjimo į namą durų. (3 t., b. l. 5–21).

Iš 2019 m. kovo 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotoja pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (3 t., b. l. 30).

Iš 2019 m. kovo 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga. Vaizdo medžiaga užfiksuota 2019 m. vasario 25 d. nuo 13.00 val. iki 15.00 val. Vaizdo medžiagoje matosi apsaugos kamerų nufilmuota UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). aikštelės teritorija, įvažiavimas į teritoriją ir (duomenys neskelbtini) gatvė. (duomenys neskelbtini) gatve į dešinę vaizdą fiksuojančios kameros važiuojantys automobiliai važiuoja link Kauno į kairę, važiuoja link (duomenys neskelbtini). 14:27:38 val. matosi, kaip nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo nuvažiuoja mėlynos spalvos ,,Ford Mondeo“, 5 stipinų lengvo lydinio ratlankiais, juodais stogo bagažinės laikikliais, tamsintais šoniniais galiniais stiklais. 14:50:51 val. minėtas ,,Ford Mondeo“ automobilis grįžta nuo (duomenys neskelbtini) ir nuvažiuoja Kauno kryptimi (3 t., b. l. 31–34).

Iš 2019 m. kovo 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. M. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (3 t., b. l. 35).

Iš 2019 m. kovo 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2019 m. kovo 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateiktas kompaktinis diskas. Vaizdo medžiagoje matyti data 2019 m. vasario 25 d. 13.28 val. sutikrinus laiką, esantį filmuotoje medžiagoje, ir realų, nustatyta, kad laikas vaizdo medžiagoje atsilieka apie 16 minučių. Vaizdo medžiagoje matosi apsaugos kamerų nufilmuota (duomenys neskelbtini), kiemo teritorija. Į kairę nuo vaizdą fiksuojančios kameros važiuojantys automobiliai važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), į dešinę važiuoja link (duomenys neskelbtini) kaimo. 14.11.01 val. (realus laikas apie 14.27 val. ), matosi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). nuvažiuoja mėlynos spalvos automobilis ,,Ford Mondeo“, 5 stipinų lengvo lydinio ratlankiais , juodais stogo bagažinės laikikliais, tamsintais šoniniais galiniais stiklais. 14.33.41 val. (realus laikas apie 14.49 val.) minėtas ,,Ford Mondeo“ automobilis grįžta nuo (duomenys neskelbtini) ir nuvažiuoja Kauno kryptimi (3 t., b. l. 36–39).

Iš 2019 m. kovo 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB ,,Circle K Lietuva“ darbuotojas G. M. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (3 t., b. l. 40).

Iš 2019 m. kovo 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2019 m. kovo 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas su degalinės adresu, (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų užfiksuoto vaizdo įrašu. 2019 m. vasario 28 d. 15.32 val. filmuotoje medžiagoje matyti degalinės teritorija. Prie kuro užpylimo kolonėlės iš dešinės pusės, privažiuoja tamsios spalvos automobilis ,,Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš šio automobilio priekinės dešinės keleivio pusės išlipa vyriškis Nr. 1. Vyriškis vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvi juodos spalvos pusilgę striukę su gobtuvu. Gobtuvas uždėtas ant galvos. Vyriškis dėvi šviesiai melsvos spalvos džinsines kelnes, avi juodos spalvos sportinius batelius, kurių padas yra baltos spalvos. Vyriškis Nr. 1, išlipęs iš automobilio, iš karto prieina prie kuro užpylimo bako ir įstato kuro užpylimo žarną ir pila kurą į ,,Ford“ automobilį. Vyriškis Nr. 1 stovi kamerą nusisukęs nugara taip, kad nesimato jo veido. Auotobilyje ,,Ford“ sėdi vairuotojas, kuris sustojus automobiliui iš jo neišlipa. Vyriškis Nr. 1, užpylęs kuro, sėda į automobilį, į keleivio pusę priekyje, ir automobilis ,,Ford“ nuvažiuoja, dingsta iš kameros fiksuojamo ploto. Vienu metu vyriškis Nr. 1 trumpam pasisuka į kamerą, kuri pagauna jo veidą, matyti, kad vyriškis tamsaus gymio, matosi, kad nesiskutęs, ūsai juodos spalvos. 2019 m. kovo 1 d. 01.18 val. vaizdo medžiagoje matyti stovintis automobilis ,,Ford Mondeo“, tamsios spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio valstybiniame numeryje taisyta raidė E ir taisytas vidurinis skaičius 8. Automobilis į kamerą stovi galine dalimi. Automobilis stovi prie kairėie ekrano pusėje esančios kuro užpylimo kolonėlės. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipa vyriškis Nr. 1. Jis yra vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvi juodos spalvos pusilgę striukę su gobtuvu. Gobtuvas uždėtas ant galvos, mūvi šviesiai melsvos spalvos džinsines kelnes, avi juodos spalvos sportinius batelius, kurių padas yra baltos spalvos. Jis prieina prie kuro užpylimo kolonėlės ir paėmęs kuro užpylimo žarną įstato į ,,Ford Mondeo“ degalų baką. Vyriškis stovi į kamerą nugara. Jis užpila kuro į automobilį, sėda į vairuotojo vietą ir išvažiuoja iš kolonėlės, dingsta iš kameros vaizdo ploto 04.15 val. (3 t., b. l. 41–43).

A. F., kurio atžvilgiu 2020 m. vasario 7 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. yra jo sugyventinės dėdė. A. J. yra draugas ir R. B. giminaitis. 2019 m. vasarį jam paskambino R. B. ir pasakė, kad atvažiuoja iš Klaipėdos su A. J., reikalavo susitikti. Susitiko su R. B. ir A. J., kurie atvyko R. B. priklausančiu automobiliu ,,Ford Mondeo“. A. F. įsėdo į jų automobilį, matė, kad jie yra apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. R. B. liepė jam važiuoti į vaistinę ir nupirkti vienkartinių medicininių kaukių ir pirštinių. A. F. R. B. automobiliu ,,Ford Mondeo“, nuvažiavo į prekybos centrą ,,Šilas“, esantį (duomenys neskelbtini)., kur R. B. nupirko vienkartinių kaukių ir pirštinių. Grįžęs į automobilį, R. B. nurodė adresą į kurį važiuoti. Privažiavus ,,dievuko“ skulptūrą, R. B. liepė jam sustoti, iš bagažinės paimti plastikinį bakelį ir nueiti į minėtą namą, paprašyti šeimininkės įpilti vandens, padavė nupirktą kaukę, kad užsidėti ją ant veido. A. F. paėmė talpą, nuėjo iki namo, pabeldė į duris, kurias atrakino ir atidarė senyvo amžiaus moteris. Paprašė jos vandens, ji leido jam užeiti ir įsipilti vandens į bakelį. Nuėjo į vonią pirmame aukšte, prileido pilną bakelį vandens ir išėjo į virtuvę ar kambarį. A. F. paklausė moters, ar būtų galima pripilti dar vieną bakelį vandens. Dėl antro bakelio sugalvojo pats, nes matė, kad kaista mašinos variklis. Moteris pasakė, kad gali piltis vandens, kiek tik nori. A. F. ėjo link išėjimo ir būdamas koridoriuje pamatė, kad į vidų įsibrovė R. B. ir A. J., kurie buvo užsidėję kaukes ir užsimovę medicinines pirštines. Ant galvų buvo užsidėję kapišonus. A. F. liko stovėti koridoriuje, o R. B. su A. J. įbėgo į kambarį, puolė prie moters. R. B. trenkė moteriai kumščiu, ji parkrito ant grindų, ant jos veido R. B. uždėjo pagalvę, sudavė moteriai tris, keturis smūgius kumščiu į šonus, reikalavo pinigų sakydamas ,,kur pinigai, žiurke“. Moteris sakė, kad jokių pinigų ji neturi, ji pradėjo priešintis. A. J. pakėlė pagalvę, R. B. smogė moteriai kumščiu vieną kartą į galvą ir du kartus į veidą. A. F. šaukė jiems, ką jie daro, liepė liautis daužyti seną moterį, ją kankinti, ragino greičiau iš ten važiuoti. R. B. pradėjo jam grasinti. Moteriai iš nosies ir galvos bėgo kraujas, neištvėrė ir išbėgo iš namo. R. B. automobilis buvo privarytas prie pat namo kiemo. A. F. atsisėdo į vairuotojo vietą, užvedė variklį, nusiplėšė nuo veido kaukę ir išmetė pro langą į kiemą. Po apie minutės iš namo atbėgo R. B. ir A. J.. R. B. priekaištavo A. J., kodėl jis leido moteriai šaukti, vėliau pridūrė, kad R. B. galbūt užmušė moterį. R. B. liepė jam kuo greičiau iš ten važiuoti. A. F. nuvažiavo link Karmėlavos, sustojo prie kavinės, kur gaminami cepelinai. A. J. iš treningo kelnių kišenės išsiėmė auksinį vestuvinį žiedą, pasakė, kad nors kiek užsidirbs. Jis nežino, kokias vertybes iš moters namų paėmė R. B. su A. J., jam rodė tik vieną žiedą, pinigų ar kitų papuošalų neminėjo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Nežinojo, kad R. B. planuoja nusikaltimą (3 t., b. l. 47–49, 59).

Iš 2019 m. kovo 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. F. patvirtino savo 2019 m. kovo 28 d. apklausos metu duotus parodymus ir parodė, kur ir kaip padarė nusikalstamą veiką (3 t., b. l. 50–58).

Iš 2019 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad A. F. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių bei trumpųjų žinučių išklotinių 2019 m. rugpjūčio 2 d. analizėse matyti, kad 2019 m. vasario 25 d. nuo 00.42 val. iki 11.40 val. telefonas užfiksuotas Klaipėdoje. Nuo 12.01 val. iki 12.57 val. užfiksuotas judėjimas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). 13.12 val. telefonas veikė (duomenys neskelbtini) kaime, šalia automagistralės (duomenys neskelbtini). Nuo 13.57 val. iki 14.22 val. 4 kartus telefonas jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų, veikiančių Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) apylinkėse, signalo kryptis link (duomenys neskelbtini). 14.37 val. telefonas veikė (duomenys neskelbtini), 14.57 val. jungėsi (duomenys neskelbtini), galimai judėjo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link magistralės A1. Nuo 15.55 val. iki 18.08 val. telefonas užfiksuotas Vilniaus mieste. Nuo 18.24 val. iki 22.14 val. telefonas užfiksuotas judantis magistralės A1 prieigose, kryptimi nuo Vilniaus link Klaipėdos. Nuo 22.14 val. veikė Klaipėdos mieste (2 t., b. l. 76–78).

Iš 2019 m. balandžio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. J., pokalbių bei trumpųjų žinučių analizė ir matyti, kad 2019 m. vasario 25 d. užfiksuoti 81 skambučiai ir žinutės. Nuo 08.27 val. iki 10.36 val. telefono veikimas 53 kartus užfiksuotas Klaipėdos mieste. Užfiksuoti 9 įeinantys ir 14 išeinančių skambučių su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (dalinai naudojosi A. F.). Telefono numerio (duomenys neskelbtini) judėjimas: 11.52 val. veikė (duomenys neskelbtini), 13.56 val. – (duomenys neskelbtini), kas įrodo, kad telefono naudotojas judėjo kryptimi nuo Klaipėdos link Kauno, galimai magistrale A1 Klaipėda Vilnius. 14.22 val. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė (duomenys neskelbtini), 14.22 val. signalo kryptis fiksuota į (duomenys neskelbtini) pusę. 14.43 val. signalo kryptis į Kauno hidroelektrinę. Nuo 15.10 val. iki 17.10 val. telefonas judėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus miesto, 19.05 val. užfiksuotas (duomenys neskelbtini), kas įrodo, kad buvo vykstama iš Vilniaus link Klaipėdos, galimai magistrale A1 (2 t., b. l. 82–85).

R. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad A. F. yra vedęs jo dukterėčią, jie abu gyvena (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) sugalvojo važiuoti į Vilnių, į laidotuves. Paskambinę A. F., sužinojo, kad ir jis nori važiuoti. Su A. F. susitiko (duomenys neskelbtini). Važiuojant sugedo mašina. Sustojo prie namo, A. F. su bakeliu nuėjo į šalia esantį namą vandens. Po kurio laiko A. F. pakvietė juos užeiti į namą. Užėję į namą, sugalvojo apiplėšti moterį. Įėję į namą jis moteriškę paguldė ant žemės tikslu ją apiplėšti. Matė tik vieną žiedą pas tą moterį. Paėmę žiedą, jį pardavė Vilniuje, pinigus išleido benzinui. Su savimi mašinoje visada turi baltas medicinines kaukes. Kaukes nusipirko tą pačią dieną Kaune. Tas kaukes pirko plėšimo tikslu. Einant į namą užsidėjo kaukes. Jis pirmas įėjo į namą. Įėjęs pagriebė močiutę ir paguldė ant žemės. Pakišo koją, kad ji nugriūtų. Močiutei nugriuvus, (duomenys neskelbtini) ją pradėjo laikyti. Jie su A. F. tuo metu ieškojo pinigų. Ką darė (duomenys neskelbtini) močiutei, nematė. Jis močiutės nemušė. Rado 70 ar 40 eurų grynųjų pinigų, A. F. juos rado. Matė kaip (duomenys neskelbtini) rodė žiedą. 10 minučių name užtruko. Kas pirmas iš namo išėjo, nematė, visi bėgo iš namo išsigandę, kad policija neatvažiuotų. Nematė kaip atrodė palikta moteris. Moteris rėkė suprasdama, kad ją atėjo apiplėšti. Atsitiktinai užėjo į tą namą, jį pasirinko toliausiai atitolusį nuo kitų. A. F. tai tikrai nemušė močiutės, jis net nebuvo prie jos priėjęs. Pats buvo priėjęs prie močiutės paklausyti ar ji neužduso, nes (duomenys neskelbtini) ją buvo su pagalve prispaudęs. Yra naudojęs anksčiau narkotikus, bet dvi savaites prieš įvykį nevartojo. Nežino kieno idėja buvo įvykdyti plėšimą, ko gero (duomenys neskelbtini). Prieš perkant kaukes jau planavo ką nors apiplėšti. Matė tik vieną moterišką vestuvinį žiedą, nes (duomenys neskelbtini) jį nuėmė moteriškei nuo piršto. Paimtą telefoną išmetė pakeliui, netoli tos vietos. Kas ką paėmė nematė, kiekvienas iš jų ieškojo atskirai. Prisipažino dalyvavęs nusikaltime, labai gailisi dėl įvykdyto, bet tikrai močiutės nemušė. Žalą sutinka atlyginti. Turi mažus vaikus, sergančią motiną (3 t., b. l. 85–99).

A. F. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad viskas taip ir buvo ką pasakojo R. B.. Pats vartoja narkotikus. Kai pirko kaukes, suprato, kad darys nusikaltimą. Ėjo pas moteriškę į bakelį vandens įsipilti. Įsipylė vandens. Tada pasikvietė draugus, kadangi jie ir važiavo nusikaltimą daryti. Nežinojo, kad močiutė bus mušama. Galvojo, kad apieškos, pasiims ką ir išeis. Gavosi, kad prieš močiutę buvo panaudotas smurtas. Nematė kas mušė močiutę. Girdėjo močiutės klyksmą, prašymą, kad nieko nedarytų. Iš namo jie bėgo, nematė kaip atrodė palikta močiutė. Telefono jis nematė, matė tik žiedą ir pinigus. Važiuojant mašinoje A. J. sakė, kad žiedą reikia parduoti, pinigus pasidalinti. Labai atsiprašo nukentėjusios ir jos artimųjų. Dėl narkotinių medžiagų, tai jas įsigijo savo reikmėms ir laikė namuose ant palangės. Iš įsigytų narkotikų spėjo sunaudoti du lankstinukus, per dieną suvartodavo tris lankstinukus. Tokio kiekio, kokį turėjo praktiškai užtenka savaitei laiko. Narkotines medžiagas lengva įsigyti Vilniaus tabore. Anastazija yra jo giminaitė, padėdavo jam namus sutvarkyti, maistą paruošti. Narkotikų jie neplatindavo (3 t., b. l. 85–99).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. J. įsibrovus į nukentėjusiosios namus kartu su A. F. ir R. B., kurių atžvilgiu 2020 m. vasario 7 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir bendrais veiksmais panaudojus fizinį smurtą prieš A. D. M., taip nesunkiai sutrikdžius jos sveikatą bei pagrobus nukentėjusiajai priklausantį turtą, t. y. įvykdžius plėšimą bendrininkų grupėje įsibraunant į patalpas, pasitvirtino.

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-163-648/2015, 2K-271-303/2016).

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, liudytojų J. A., V. M., Z. I. J., M. Ž. ir kitų liudytojų parodymais, specialisto išvada, vaizdo įrašu, tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Liudytojų J. A., V. M., Z. I. J. parodymais, specialisto išvada Nr. G578/2019(020, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)20199, vaizdo įrašų apžiūros protokolais nustatyta ir įrodyta, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 15.30 val. į nukentėjusiosios A. D. M. namus prieš šios valią pateko trys vyriškiai, kurie moterį sumušė bei pagrobė jos turtą – auksinius žiedus, pinigus, telefoną, o taip pat dėl šio įvykio A. D. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Liudytojos nukentėjusiosios dukros J. A. bei V. M. parodė, kad 2019 m. vasario 25 d. vakare, nepavykus susisiekti telefonu su mama, joms kilo įtarimas, kad kažkas gali būti nutikę, be to, skambinant į mamos telefoną atsiliepė nepažįstama moteris, kuri teigė radusi telefoną lauke. Nuvykusios į namus, liudytojos rado mamą sumuštą, sujauktus namus, pasigedo auksinių žiedų ir pinigų, nebuvo ir telefono. Liudytoja Zita I. J. parodė, kad nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) rado Rokuose vedžiodama šunį, į šį telefoną skambino viena iš nukentėjusiosios dukrų. Šį telefoną liudytoja pateikė tyrimą atliekantiems pareigūnams, kurį apžiūrėjus buvo nustatyta, kad tai A. D. M. mobilaus ryšio telefonas.

Liudytojų J. A. bei V. M. parodymais taip pat nustatyta, kad po šio įvykio labai pablogėjo A. D. M. sveikata. Ji buvo ne tik sumušta, tačiau pablogėjo ir jos psichinė būsena – anksčiau buvusi savarankiška mama nebegalėjo daugiau pasirūpinti savimi. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir specialistų išvados. 2019 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje Nr. G 578/2019(02) A. D. M. konstatuota: daugybinės poodinės kraujosruvos galvoje ir kairėje rankoje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėje, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje ir dešinio momens srityje, padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip penkiolika trauminių poveikių, sužalojimai pagal turimus duomenis vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 89–91), 2019 m. rugsėjo 3 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2019 taip pat konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu nukentėjusiai A. D. M. konstatuotas psichikos sutrikimas, kuris nuo 2017 m. gruodžio 19 d. buvo stabilioje remisijoje ir nusikaltimo padarymo dieną, t. y. 2019 m. vasario 25 d. ji nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Po įvykdyto nusikaltimo pasireiškė neigiamos psichinio pobūdžio pasekmės – psichikos sutrikimas, t. y. subkortikinė kraujagyslinė demencija, kuris išsivystė po patirtos fizinės ir psichologinės traumos, tęsiasi ilgiau nei 21 dieną, kas sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį asmens socialinei adaptacijai bei funkcionavimui, ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 125–129). Šie įrodymai patvirtina, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, nesunkus sveikatos sutrikdymas atsirado dėl jos atžvilgiu 2019 m. vasario 29 d. padarytos nusikalstamos veikos.

2019 m. vasario 27 d. vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikalstama veika įvykdyta laikotarpiu nuo 15.36 val. iki 15.47 val., kuomet pas nukentėjusiąją į namus buvo užėję trys vyrai, kurie po beveik 10 min. iš nukentėjusiosios namų pasišalino. Iš vaizdo kamerų įrašų taip pat matyti, kad prieš pat šį įvykį nukentėjusioji buvo gyva, sveika, nesužalota. Iš to paties vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 15.36.27 val. į namų vidų užeina vyras su bakeliu rankoje, kuris 15.37.45 val. rankos gestu mojuoja, po ko 15.37.55 val. nuo automobilio, sustojusio Dujotiekio gatvėje, sujuda žmogaus siluetas, jį bėgamas pasiveja antras asmuo.15.39.47 val. abu vyrai pasirodo sodybos kieme. Pirmas eina link įėjimo ant veido užsidėjęs baltos spalvos kaukę, ant rankų užsidėjęs baltos spalvos pirštines,15.39.59 val. į namą įeina antrasis vyras ant veido užsidėjęs baltą kaukę, ant rankų užsimovęs juodas pirštines, 15.40.05 trys vyrai yra įėję į namo vidų. 15.46.28 val. išeina pirmas vyras, 15.46.28 val. išeina antras vyras, kuris į namą buvo įėjęs pirmas su plastmasiniu bakeliu, numeta veido kaukę, 15.46.32 val. išeina trečias vyras. Visi trys vyrai išbėga iš sodybos kiemo ir bėga link Dujotiekio gatvėje stovėjusio automobilio (3 t., b. l. 5–21).

Liudytojas M. Ž., mokyklinio autobuso vairuotojas, apie pietus važiavęs pro įvykio vietą, parodė matęs prie koplytėlės, netoli įvykio vietos, prie sankryžos stovintį tamsios spalvos automobilį ir nuo šio automobilio einančius du jaunuolius, tamsių plaukų, tamsiai apsirengusius, vienas jų nešėsi bakelį.

Kaltinamasis A. J. pripažino, kad kartu su A. F. ir R. B. šiam priklausančia transporto priemone – automobiliu „Ford Mondeo“, tikslingai iš Klaipėdos vyko į Kauną apiplėšti nukentėjusiąją. Liudytojo A. P. parodymais nustatyta, kad savo automobilį „Ford Mondeo“ prieš įvykį dar 2019 m. vasario 13 d. jis pardavė romų tautybės asmeniui – R. B.. A. J. parodė, kad, atvažiavus prie nukentėjusiosios namų, A. F. pirmas nuėjo su bakeliu pas nukentėjusiąją vandens, po to pakvietė jį ir R. B., o jiems atėjus visi prieš moters valią pateko į jos namus (A. F. pastūmė ją), paguldė nukentėjusiąją, kol A. F. ir R. B. ieškojo pinigų, jis (A. J.) saugojo moterį uždėjęs jai ant galvos pagalvę. Kaltinamasis taip pat pripažino, jog R. B. reikalavo nukentėjusiosios pasakyti, kur yra pinigai, jis taip pat girdėjo ir tuo metu suduodamus smūgius, matė, kad nukentėjusioji kruvina, net kilo įtarimas, kad gali būti be sąmonės. Jis pats (A. J.) šio įvykio metu nuo nukentėjusiosios rankos numovė auksinį žiedą. Po to visi iš įvykio vietos pasišalino. Nors šie kaltinamojo parodymai nevisiškai tiksliai atitinka A. F. ir R. B. parodymus dėl kai kurių įvykio aplinkybių, tačiau tiek R. B., tiek ir A. F. teisminio nagrinėjimo metu, kai buvo nagrinėjama byla jų atžvilgiu, patvirtino, jog moterį apiplėšti sugalvojo visi, kad A. F. pirmas nuėjo į namą, o po to pakvietė kitus bendrininkus, kad į namą jie pateko prieš nukentėjusiosios valią, ją pargriovę, po to A. J. moterį laikė, o A. F. su R. B. ieškojo pinigų, pagrobė auksinį žiedą, pinigų. Tiek A. F., tiek ir R. B. patvirtino, jog girdėjo moters riksmą, klyksmą. Be to, A. F. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, jog tai R. B. sudavė moteriai smūgius kumščiais, reikalavo pinigų, sudavė vieną kartą kumščiu moteriai į galvą ir du kartus į veidą, matė, kad moteriai iš nosies ir galvos bėgo kraujas. Šie parodymai iš esmės atitinka A. J. parodymus, kad R. B. reikalavo moters pasakyti, kur pinigai ir jis tuo metu girdėjo suduodamus smūgius. Byloje nenustatyta, kad po to kai kaltinamieji apsilankė pas nukentėjusiąją iki atvykstant dukterims, pas ją būtų buvę užėję dar kitų asmenų. Kaip matyti iš J. A. parodymų, nukentėjusioji aiškino, kad pas ją tik buvo užėję vaikinai, kurie norėjo vandens. Visi šie aptarti duomenys patvirtina, jog nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta dėl neteisėtų, nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų, t. y. suduotų smūgių bei dėl šio įvykio metu patirtos psichinės traumos. Kaltinamojo A. J. parodymais bei aukščiau aptartais R. B., A. F. parodymais, liudytojų parodymais nustatyta ir įrodyta, kad A. J. šio įvykio metu kartu su A. F. ir R. B. pagrobė kaltinime nurodytus daiktus, t. y. auksinius žiedus, apie 40 eur grynųjų pinigų bei telefoną „Nokia“. Kaltinamojo A. J. parodymai bei aukščiau aptarti kiti įrodymai patvirtina, jog šie daiktai buvo neteisėtai užvaldyti prieš nukentėjusiosios valią, jos atžvilgiu vartojant fizinį smurtą. Tai patvirtina ir specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai. Be to, kaltinamojo A. J. parodymai, o taip pat ir jau aptarti R. B. bei A. F. parodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. J. su bendrininkais, kurių atžvilgiu jau priimtas apkaltinamais nuosprendis, į nukentėjusiosios A. D. M. namus pateko prieš jos valią. Nors turtas dėl patekimo į namus nebuvo sugadintas, tačiau A. J. parodė, kad jis matė kaip A. F. pastūmė nukentėjusiąją jiems įeinant į namus, po to ji buvo pargriauta. R. B. buvo parodęs, kad jis pirmas užėjo į namą ir užėjęs griebė močiutę ir ją paguldė ant žemės, pakišo jai koją, kad ji griūtų. Nors šioje dalyje A. J. ir R. B. parodymai nevisiškai sutampa, t. y. nesutampa dalyje, kuris iš bendrininkų pargriovė nukentėjusiąją, tačiau iš šių parodymų darytina išvada, jog tiek A. J., tiek ir R. B. patvirtino, jog į nukentėjusiosios namus pateko prieš jos valią, panaudojant jos atžvilgiu fizinę jėgą, t. y. įsibraunant, ir tai atitinka plėšimo sudėties kvalifikuojantį objektyviosios pusės požymį – nusikalstamos veikos padarymo būdą – įsibrovimą į patalpas.

Kaltinamojo A. J. ir R. B. bei A. F. parodymai patvirtina, kad visi jie veikė bendrai. Pažymėtina, kad tiek A. J., tiek ir A. F. patvirtino, jog jie žinojo, kad atvyko daryti nusikaltimą. R. B. taip pat patvirtino, kad jiems kilo sumanymas padaryti nusikaltimą. Kad buvo tarpusavio susitarimas įvykdyti plėšimą patvirtina ir kaltinamųjų bendri, suderinti tarpusavyje veiksmai: nusikalstamai veikai ruoštasi iš anksto – A. J. su bendrininkais specialiai iš Klaipėdos vyko į konkrečius namus, prieš pat įvykį nupirktos kaukės, pirštinės; apgalvotas veikimo būdas ir jam pasiruošta – kaip pretekstą patekimui į namus panaudotas bakelis neva prašant vandens; kol A. F. nuėjo vandens, kiti bendrininkai laukė jo ženklo, o vos tik A. F. pamojo jiems ateiti, šie iš karto atėjo iki nukentėjusiosios namų, į namus pateko prieš nukentėjusiosios valią visi beveik tuo pačiu metu; kol A. J. laikė nukentėjusiąją prispaudęs jos galvą pagalve, kiti du bendrininkai ieškojo pinigų ir aukso. Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės – išversti daiktai, rūbai, netvarka namuose. Be to, A. J. ir A. F. su R. B. iš nukentėjusiosios namų pasišalino visi kartu tuo pačiu automobiliu, kuriuo ir buvo atvykę į įvykio vietą, po įvykio kartu važiavo pirkti narkotinių medžiagų. Visi šie duomenys ne tik patvirtina buvus susitarimą įvykdyti nusikalstamą veiką, bet ir tai, jog A. J. su A. F. ir R. B. veikė neabejotinai suvokdami ir žinodami, kad kiekvienas savo veiksmais prisideda prie nusikalstamo rezultato, tikslo pasiekimo, t. y. veikė bendrininkų grupėje.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog A. J. 2019 m. vasario 25 d. apie 15.30 val. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. F. ir R. B., kurių atžvilgiu 2020 m. vasario 7 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, įsibrovė į A. D. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), kur bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą prieš A. D. M., t. y. padarydami ne mažiau kaip penkiolikos trauminių poveikių, padarė jai poodines kraujosruvas galvoje ir kairėje rankoje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvas abiejų lūpų gleivinėje, muštines žaizdas viršutinėje lūpoje ir dešinio momens srityje, po ko nukentėjusiosios atžvilgiu pasireiškė neigiamos psichinio pobūdžio pasekmės – psichikos sutrikimas subkortikinė kraujagyslinė demencija, kas sukėlė nukentėjusiajai A. D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė auksinį moterišką vestuvinį žiedą,150 eurų vertės, auksinį vyrišką vestuvinį žiedą, 200 eurų vertės, auksinį ažūrinį moterišką žiedą, 600 eurų vertės, apie 40 eurų grynųjų pinigų bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 50 eurų vertės, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajai A. D. M. padarė bendrą 1 040 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. J. būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, ne kartą anksčiau teistas, o taip pat ir už plėšimą, neabejotinai suvokė savo daromos veikos neteisėtumą, pavojingumą, t. y. suvokė, kad neteisėtai, prieš nukentėjusiosios valią pateko į jos namus, kad bendrininko vartojamas smurtas, o taip pat ir jo paties veiksmai – laikymas nukentėjusiosios prispaudus jos galvą pagalve, ne tik gali sukelti įvairaus pobūdžio sužalojimus, bet ir tokiu būdu yra atimama nukentėjusiosios galimybė priešintis, taip palenkiama jos valia, suvokė, kad tokiu būdu užvaldžius svetimą turtą gali būti padaryta turtinė žala ir to norėjo bei siekė – laikė nukentėjusiąją kol kiti ieškojo pinigų ir aukso, o taip pat nuo nukentėjusiosios rankos pats numovė vieną auksinį žiedą. Visa tai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Kadangi A. J. veikė bendrai su A. F. ir R. B., kurių atžvilgiu jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir visi šie asmenys vienu ar kitu būdu realizavo objektyviuosius kvalifikuoto plėšimo požymius: A. J. ne tik vartojo fizinį smurtą, tačiau ir pats užvaldė svetimą turtą, darytina išvada, kad A. J. veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kaip bendravykdytojo be papildomos nuorodos į BK 24 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, civilinių ieškinių neginčija. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, veika padaryta asmeniui, kuris dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės, be to, nusikalto būdamas recidyvistu, t. y. neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 6 ir 13 punktai).

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų.

A. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į svetimą turtą bei padaryta žala kito asmens sveikatai. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis anksčiau teistas (3 t., b. l. 127–140), administracine tvarka baustas (3 t., b. l. 144–145), pas psichiatrą nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 119), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (3 t., b. l. 121–126), nedirba.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nors ir yra jauno amžiaus, tačiau praeityje teistas 8 kartus, daugumoje už neteisėtą svetimo turto užvaldymą, plėšimą. Šią naują nusikalstamą veiką – sunkų tyčinį turtinį nusikaltimą, padarė jau būdamas teistas užplėšimą ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nepraėjus nei metams laiko po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę. Be to, ši nauja nusikalstama veika padaryta priėmus, tačiau dar neįsiteisėjus 2019 m. sausio 3 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo A. J. buvo paskirta 58 parų arešto bausmė už pasikėsinimą įvykdyti vagystę. Pažymėtina ir tai, kad po šios nusikalstamos veikos kaltinamasis dar kartą nuteistas už plėšimą R. F. realia laisvės atėmimo bausme už veiką, kurią padarė po šios nusikalstamos veikos. Visa tai rodo, kad teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui taikomos poveikio priemonės neturi, asmuo savo elgesio nelinkęs koreguoti teigiama linkime. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad nustatytos net trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina bausmė, artima sankcijos maksimaliam dydžiui – 6 metai laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Kadangi nusikalstama veika padaryta jau priėmus paskutinįjį 2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, tačiau šiam dar neįsiteisėjus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 22 d.

Nukentėjusi ir civilinė ieškovė A. D. M. pareiškė 15 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei ir 390 eurų turtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 76–79) ir prašo priteisti 200 eurų už advokato pagalbą (4 t., b. l. 80).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1873,51 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 150–152).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Įvertinęs visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl tenkinami visiškai, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad plėšimo metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. D. M. sveikata. Už pacientės gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų iš viso sumokėjo 1873,51 eurų (1 t., b. l. 150–152). Šis žalos dydis yra pagrįstas, įrodytas, abejonių nekelia, kaltinamasis A. J. civilinį ieškinį pripažino, jo dydžio neginčijo. Esant šioms aplinkybėms Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys laikomas pagrįstu ir turi būti priteistas pilna apimtimi iš kaltinamojo A. J..

Byloje liudytojų J. A., V. M. parodymais nustatyta ir įrodyta, jog iš nukentėjusiosios įvykio metu buvo pagrobti auksiniai žiedai, grynieji pinigai ir mobilaus ryšio telefonas. Civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti patirtą turtinę žalą dėl 40 eurų grynųjų pinigų, auksinio moteriško vestuvinio žiedo 150 eur vertės ir auksinio vyriško vestuvinio žiedo 200 eurų vertės atlyginimo. Kaltinamasis su šiuo civilinio ieškinio dydžiu sutiko, jo neginčijo. Nurodytų daiktų vertė neprieštarauja teisingumo, protingumo kriterijams, laikytina įrodyta, todėl priteistina visa apimtimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusioji buvo sumušta įvykio metu, dėl to ji neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Pažymėtina, jog smūgiai buvo suduoti į galvą, t. y. jautriausią kūno organą, buvo prakirsta galva, nukentėjusioji buvo kruvina, jos galva buvo prispausta pagalve. Be to, kaip jau aptarta anksčiau, nukentėjusiajai dėl įvykio metu patirtos fizinės ir psichinės traumos pablogėjo psichinė sveikata, dėl to nustatytas nesunkus sveikos sutrikdymas. Nors sveikatos sutrikdymo mastas ir nėra didelis, tačiau patirti neigiami išgyvenimai itin pablogino jos bendrą psichinę būseną, ji buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje, paūmėjo jos turimos ligos, dėl ko moteris nebegalėjo savimi pasirūpinti. Visa tai patvirtina, jog dėl įvykio moters gyvenimo kokybė ypatingai pablogėjo, ji nebeteko galimybės pasirūpinti savimi ir gyventi savarankiškai. Visa tai patvirtina, jog šie nukentėjusiosios patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai yra realūs, juos sukėlė neteisėtas kaltinamojo ir bendrininkų elgesys, todėl nukentėjusiajai turi būti teisingai už tai atlyginta.

Teismas pažymi, jog neturtinės žalos dydis jau nustatytas teismo A. F. ir R. B. atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį 2020 m. vasario 7 d. nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjęs, teismo priteistas neturtinės žalos dydis nepakeistas, todėl jis turi prejudicinę galią šioje baudžiamojoje byloje.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo, kaip bendrininko aktyvų vaidmenį įvykdant plėšimą, tai, kad nusikalstama veika padarytas tiesiogine tyčia, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, jog 10 000 eurų suma yra pakankama piniginė kompensacija atlyginti nukentėjusiosios patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio atžvilgiu byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstamą veiką padaryto žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“). Taip pat pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, šiuo nuosprendžiu civilinių ieškovų pripažinti pagrįstais civiliniai ieškiniai tenkintini priteisiant juos solidariai iš A. J. ir A. F. bei R. B., kurių atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. apkaltinamasis nuosprendis.

Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti išlaidas už atstovo advokato teisinę pagalbą šioje byloje. Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų – sąskaitos už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvito (4 t., b. l. 80) matyti, kad nukentėjusioji patyrė 200 eurų išlaidų už jos atstovavimą šioje baudžiamojoje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Nustatyta, jog byloje nukentėjusiajai teisinę pagalbą suteikė advokatė Brigita Pauliukevičienė, kuri parengė civilinį ieškinį, atstovavo bylą nagrinėjant teisme. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šios išlaidos yra pagrįstos, proporcingumo ir teisingumo principui neprieštarauja. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, ir, nors šiuo metu studijuoja, nedirba, tačiau yra darbinga ir ateityje turės realią galimybę šias išlaidas atlyginti, todėl jos visa apimtimi priteistinos nukentėjusiajai iš A. J..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už A. J. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 355,88 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kaltinamasis praeityje daug kartų teistas, nedirbantis, be to, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų turto, legalių pajamų, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 22 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios A. D. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 390 (tris šimtus devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 10 000 eurų (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti solidariai iš A. J. ir A. F. bei R. B., kurių atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. apkaltinamasis nuosprendis.

Iš A. J. A. D. M. priteisti 200 eurų (du šimtus eurų) už atstovo advokato teisinę pagalbą.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 1873,51 eurus (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus 51 centą) solidariai iš A. J. ir A. F. bei R. B., kurių atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. apkaltinamasis nuosprendis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. J. neišieškoti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.