Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-09 · Administracinė byla Nr. I-4649-244/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
I-4649-244/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05325-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Egidija Puzinskaitė, Liudmila Zaborovska
Atsakovas
Neįgalumo
Pareiškėjas
I. Ž.
Trečiasis asmuo
Neįgalumo
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-4649-244/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05325-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.5; 1.15.2.3.2; 3.6; 3.21(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovei T. Ž., atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovėms Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos bei procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. Ž. prašo: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2015-10-01 sprendimą Nr. S-311; 2) įpareigoti Ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo ir priimti naują sprendimą; 3) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) 2014-04-30 sprendimą Nr. SS-1358; 4) įpareigoti NDNT iš naujo nagrinėti I. Ž. skundą ir priimti naują sprendimą; 5) solidariai iš Ginčų komisijos bei NDNT priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti pareiškėjai 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti I. Ž. bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad Ginčų komisija nuo 2015-02-10 vilkino jos klausimo išnagrinėjimą iš esmės ir vengė vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-02-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4856-596/2015. Iš Ginčų komisijos pirmininko 2015-09-17 rašto Nr. SD-1132 matyti, kad ši komisija pradėjo veikti tik 2015-09-11. Nebuvo atsižvelgta į senyvą I. Ž. amžių, sunkią pareiškėjos sveikatos būklę ir prastėjančią sveikatą bei jos materialinę padėtį.

Ginčų komisija 2015-10-01 sprendime melagingai nurodė, kad pareiškėjos skundą priėmė nagrinėti 2015-09-11, kadangi jos pakartotinis skundas šiai komisijai registruotu paštu buvo išsiųstas 2014-09-02. Ginčų komisija 2014-09-03 rašte Nr. SD-1081 nurodė, kad yra praleistas 30 dienų sprendimo apskundimo terminas, todėl I. Ž. teko kreiptis į teismą, kad jis būtų atnaujintas, ir tai buvo padaryta.

Pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjai nuo 2008-11-27 iki 2014-04-01 be jokių apribojimų buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, nekyla, todėl neaišku, kodėl 2008 m. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis 2014-04-01 buvo nemotyvuotai, neteisėtai ir nepagrįstai panaikintas, taip ženkliai apsunkinant I. Ž. padėtį, nors jos sveikatos būklė pablogėjo. Ginčų komisija ir NDNT nesiekė nustatyti tikrosios pareiškėjos sveikatos būklės, nors 2015-10-01 sprendime aiškiai nurodė daugybę jos labai sunkių ir nepagydomų ligų bei jų pasekmių, dėl kurių I. Ž. turi toliau neterminuotai naudotis dideliais specialiais poreikiais. Šio ginčo dalykas yra ne didelių specialiųjų poreikių nustatymas, o galiojančių didelių specialiųjų poreikių lygio pratęsimas neterminuotam laikotarpiui. Institucijų ginčijamais sprendimais iš pareiškėjos nuo 2014-04-01 nemotyvuotai ir nepagrįstai buvo atimta teisė gauti daugybę lengvatų, o tai daro žalą jos sveikatai, gyvenimui bei jo trukmei, materialinėms teisėms ir panašiai.

Ginčų komisija nurodė, kad neatlieka specialiųjų poreikių vertinimo, tačiau nepateikė jokių motyvų, kodėl nebuvo nuspręsta I. Ž. skundą patenkinti ir įpareigoti NDNT per nustatytą terminą pakeisti sprendimą, taigi, Ginčų komisija nemotyvavo savo sprendimo ir veikė šališkai, atmestinai bei biurokratiškai; nebuvo imtasi jokių veiksmų nustatyti tiesai ir kuo greičiau apginti pareiškėjos pažeistoms teisėms bei teisėtiems interesams. Prašome panaikinti sprendime nėra jokių motyvų, kodėl I. Ž. nebuvo pratęstas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nors dėl ligų ir sunkios sveikatos būklės tokie poreikiai turėjo būti pratęsti be apribojimų. Tvirtina, kad nereikėjo išrasti jokių naujų kriterijų ir jų nustatinėti, kadangi galioja socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir sveikatos apsaugos ministro 2006-03-15 įsakymas Nr. A1-76/V-182, kurio 92.2 punktas įtvirtina specialiųjų poreikių nustatymo terminus, taigi, atsakovas peržengė įstatymo ribas.

Pažymėjo, kad neteisėtais, nepagrįstais ir tyčiniais veiksmais Ginčų komisija ir NDNT du metus iš eilės daro I. Ž. nebepataisomą moralinę žalą bei žalą jos sveikatai. Du metus iš eilės pareiškėja negali gauti jokio stacionaraus reabilitacinio gydymo, kadangi nėra apgintos jos pažeistos teisės ir nenustatytas (pratęstas) specialiųjų poreikių lygis. Iš VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus viršininko gydytojo V. A. 2015-10-22 išvados matyti, kad jis 2014 m. ir 2015 m. kategoriškai atsisakė skirti I. Ž. stacionarinį reabilitacinį gydymą dėl to, kad nėra pratęstas specialiųjų poreikių lygis. Pareiškėja taip pat negali gauti nemokamos antrinės teisinės pagalbos, kompensacijos už šildymą bei karštą ir šaltą vandenį; niekas jai nepadeda, neslaugo. Padarytą neturtinę žalą I. Ž. vertina 10 000 Eur. Ji taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šio skundo teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pažymėjo, kad galėtų pasirašyti taikos sutartį tik Ginčų komisijai ir NDNT geranoriškai ir kuo skubiau panaikinus priimtus sprendimus bei įvykdžius pareiškėjos reikalavimą dėl specialiųjų poreikių lygio pratęsimo neterminuotam laikotarpiui ir padarytos žalos atlyginimo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad I. Ž. sveikatos būklė per du metus, kai vyksta teisminiai ginčai, labai pablogėjo, tačiau vadovaujantis prašomais panaikinti sprendimais, jai neskiriamas iki tol skirtas reabilitacinis gydymas. Pareiškėjai taip pat nėra skiriamos globos, priežiūros ar slaugos paslaugos. I. Ž. negauna kompensacijos už šildymą, negali sau leisti pasisamdyti slaugytojo, gauti vaistų, valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos ir kitų lengvatų. Pažymėjo, kad yra remiamasi neteisingai užpildyta Barthel lentele, kurioje buvo nustatytas didesnis pareiškėjos sveikatos įvertinimo balas. NDNT darbuotojai niekada nebuvo atvykę pas I. Ž., netikrino jos sveikatos, neapžiūrėjo gyvenimo bei buities sąlygų, neįgalumo lygio ir apskritai nieko nedarė, kad palengvintų pareiškėjos padėtį. Pažymėjo, kad po sveikatos pablogėjimo I. Ž. kreipėsi į gydytojus dėl sveikatos būklės įvertinimo, tačiau buvo nurodyta, kad laukiama teismo sprendimo.

Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovė paaiškino, kad specialieji poreikiai vertinami ir nustatomi vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 m. gegužės įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtintu Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašu (toliau – ir Kriterijų sąrašas). Vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6 punktu, gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: 1) specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kuris nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą; 2) specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą; 3) specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus, labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai; 4) specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims, labai ryškiai sutrikus jų judėjimo funkcijai. Visais atvejais nustatant asmeniui specialųjį poreikį ar kelis specialiuosius poreikius, sprendimas turi būti pagrįstas nurodant kriterijų ar kriterijus iš Kriterijų sąrašo, kuriuos pritaikius yra nustatomas specialusis poreikis.

Pažymėjo, kad I. Ž. sveikatos sutrikimą iš esmės nulėmė diagnozės, kurios yra susijusios su judėjimo funkcijos sutrikimu ir širdies funkcijos patologija. Pareiškėjos atžvilgiu specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis galėtų būti nustatytas tik tuo atveju, jei būtų diagnozuoti ryškūs įvairios kilmės judėjimo funkcijos sutrikimai ir asmens savarankiškumas Bartelio indeksu būtų įvertintas ne didesne nei 40 balų suma; dėl širdies funkcijos sutrikimo pastarieji specialieji poreikiai yra nustatomi tik tuo atveju, jei yra diagnozuojamas IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas ir savarankiškumas vertinamas ne didesne nei 50 balų suma. Ryškūs judėjimo funkcijos sutrikimai nustatomi esant tam tikro sunkumo diagnozuotoms parezėms ar plegijoms. I. Ž. atžvilgiu tokio sunkumo sveikatos funkcijos sutrikimas nėra diagnozuojamas, savarankiškumas Bartelio indeksu yra vertinamas nuo 45 iki 50 balų suma, širdies funkcijos sutrikimas III nepakankamumo klasės ir dėl tokio sveikatos sutrikimo masto nėra galimybės pritaikyti kriterijų, dėl kurių yra nustatomas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 16 punktu, tuo atveju, kai asmens specialieji poreikiai vertinami pakartotinai ir priimamas naujas sprendimas, anksčiau priimti sprendimai dėl specialiųjų poreikių nustatymo netenka galios. Tokia nuostata įtvirtinta todėl, kad gydantis gydytojas, tik nustatęs diagnozę ir tik tuo atveju, kai taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia reikalingus dokumentus į NDNT specialiesiems poreikiams nustatyti, todėl pareiškėjos argumentas, jog atsakovas privalėjo ne iš naujo nustatyti, o pratęsti specialiųjų poreikių galiojimo terminą, yra nepagrįstas.

Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, NDNT yra suteikti įgaliojimai nustatyti bendruosius pirminius neįgaliųjų specialiuosius poreikius, o specialiųjų poreikių lygį nustato savivaldybės administracijos direktoriaus arba savivaldybės tarybos sudaryta komisija. Asmuo arba jo įgaliotas atstovas, pageidaujantis, kad jam būtų nustatytas specialiųjų poreikių lygis, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ir pateikti reikalingus dokumentus. Asmenys, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir kuriems yra išduodamas neįgaliojo pažymėjimas, turi teisę į lengvatas, susijusias su transporto, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidų kompensavimu, techninės pagalbos priemonių įsigijimo ir transporto išlaidų kompensavimu bei kita.

NDNT specialiuosius poreikius senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims nustato tik nuo 2010-07-01, kai vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2010-06-04 įsakymu Nr. A1-220/V-505, buvo pakeistas socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymas Nr. A1-120/V-346 ir Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija. Iki to laiko specialiuosius poreikius nustatydavo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios asmuo yra prisirašęs, gydytojų konsultacinė komisija, todėl atsakovė negali pasisakyti dėl pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimo aplinkybių iki 2010-07-01, kadangi tokiais dokumentais nedisponuoja.

Teismo posėdyje atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad specialiųjų poreikių tenkinimo tvarkos NDNT nenustato. Kad būtų nustatyti specialieji poreikiai, pareiškėja turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją ir prašyti, kad jis surašytų siuntimą, pridėtų reikalingus medicininius dokumentus bei nukreiptų į NDNT. Jeigu iš medicininių dokumentų matosi, kad asmuo neturi galimybių pats atvykti į instituciją, jos specialistai vyksta pas asmenį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius atsiliepimo į I. Ž. skundą nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl specialiųjų poreikių nustatymo I. Ž. teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja nesutinka, su tuo, kad jai nebuvo pratęstas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta kad I. Ž. su 2014-03-26 prašymu kreipėsi į NDNT dėl specialiųjų poreikių nustatymo (t. 1, b. l. 174). NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius 2014-03-28 bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. 1158 pareiškėjai nuo 2014-03-26 neterminuotai nustatė specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį (t. 1, b. l, 170–171). Apie tai I. Ž. buvo informuota NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2014-03-28 raštu Nr. R-1380, su kuriuo jai buvo pateikta specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. 044459 (t. 1, b. l. 169).

Pareiškėja su 2014-04-05 skundu kreipėsi į NDNT Klaipėdos skyriaus I teritorinio skyriaus vedėją ir prašė nuo 2014-04-01 neterminuotai pratęsti (paskirti) jai priklausantį specialųjį nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį (t. 1, b. l. 160). NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2014-04-30 sprendimu Nr. SS-1358 nusprendė nekeisti NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2014-03-28 bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-1158 priimto sprendimo, kuriuo asmeniui nuo 2014-03-26 neterminuotai buvo nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (t. 1, b. l. 162–165). Nesutinkama su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, I. Ž. su 2014-09-01 skundu, įvardytu pakartotinu skundu, kreipėsi į Ginčų komisiją ir prašė atnaujinti terminą skundui dėl NDNT 2014-04-30 sprendimo paduoti, panaikinti atsakovės bei trečiojo suinteresuoto asmens priimtus sprendimus ir nuo 2014-04-01 neterminuotai pratęsti pareiškėjai 180 Lt kompensaciją pagal Tvarkos aprašo 2 dalies 3.12 punkte nustatytą lengvatą bei išduoti pažymą dėl jos didelių specialiųjų poreikių (t. 1, b. l. 151–153). Ginčų komisija 2014-09-03 sprendime Nr. SD-1081 I. Ž. nurodė, kad skundo nepriima nagrinėti, kadangi praleistas jo padavimo terminas, o šiai komisijai nesuteikta kompetencija spręsti klausimų dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (t. 1, b. l. 154). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-02-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4856-596/2015 atnaujino pareiškėjai terminą skundui Ginčų komisijai dėl NDNT 2014-04-30 sprendimo Nr. SS-1358 paduoti (t. 1, b. l. 111–114). Ginčų komisija 2015-10-01 sprendimu Nr. S-311 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014-04-30 sprendimą Nr. SS-1358 paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 6–13).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo priima NDNT. Neįgaliųjų socialinės integracijos 2 straipsnio 10 dalis specialųjį poreikį apibrėžia kaip specialiosios pagalbos reikmę, atsirandančią dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji neįgaliųjų poreikiai bei jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime. Specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką bei sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Pagal šį įstatymą, specialieji poreikiai tenkinami aprūpinant techninės pagalbos priemonėmis (25 straipsnis), finansinės pagalbos priemonėmis (26 straipsnis) ir teikiant socialines paslaugas (27 straipsnis).

Kokie objektyviai nustatyti asmens įgimti ar įgyti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai (neįgalumo ar darbingumo netekimas) ir nepalankūs aplinkos veiksniai leidžia spręsti apie specialiosios pagalbos reikmę, reglamentuoja Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas bei Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašas, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346.

Tvarkos aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad specialieji poreikiai nustatomi vadovaujantis Kriterijų sąrašu. Pagal Tvarkos aprašo 6 punktą, asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis (6.1 punktas); specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (6.2 punktas); specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis (6.3 punktas); specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (6.4 punktas). Iš I. Ž. skundo turinio matyti, kad siekia, jog jai buvo nustatyti specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pagal Kriterijų sąrašo 1 punktą, specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą. Šis specialusis poreikis nustatomas pagal Kriterijų sąrašo 1.1–1.11 punktuose nurodytus kriterijus, tarp jų: IV NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumas (pagal Niujorko širdies asociacijos klasifikaciją – IV klasė (bet koks fizinis krūvis sukelia diskomfortą: širdies nepakankamumo simptomai pasireiškia ir ramybės būsenoje)), kai Bartelio indeksas iki 30 balų (1.1 punktas); sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas, kai Bartelio indeksas iki 30 balų (1.2 punktas); lėtinis III-IV laipsnio inkstų nepakankamumas su kitų vidaus organų sistemų veiklos sutrikimu, kai Bartelio indeksas iki 30 balų (1.3 punktas); kepenų nepakankamumo terminalinė stadija su visiška encefalopatija su kitų vidaus organų sistemų veiklos sutrikimu, kai Bartelio indeksas iki 30 balų (1.4 punktas); ryškus nekintamas asmenybės defektas (išeičių stadija), išsivystęs dėl visų formų šizofrenijos (kodas TLK-10-AM F20. x0) (pateikta gydytojo psichiatro išvada) (1.5 punktas); vaikams iki 5 metų amžiaus nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir reikalinga viena iš šių medicininės pagalbos bei slaugos priemonių: ilgalaikis enterinis maitinimas per zondą ar gastrostomą, tracheostomos priežiūra, ilgalaikė kateterizacija (1.6 punktas); gilus protinis atsilikimas (kodas pagal TLK-10-AM F73), nustatomas klinikinio tyrimo duomenimis asmenims nuo 18 metų pateikta gydytojo psichiatro išvada, kai specialiųjų poreikių indeksas nuo 80 iki 100 balų (1.7 punktas); demencijos, kai yra ryškus (sunkus) pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE) nuo 0 iki 10 balų, pagal BLESSED demencijos skalę nuo 23 iki 28 balų (pateikta užpildyta MMSE lentelė, BLESSED demencijos skalė ir gydytojo psichiatro išvada) (1.8 punktas); tetraplegija ir kiti ryškūs įvairios kilmės judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, asmenims nuo 18 metų, kai Bartelio indeksas (užpildyta Bartelio indekso lentelė) iki 20 balų (1.9.2 punktas); išplitęs piktybinis navikas, kai Bartelio indeksas iki 20 balų (1.10 punktas); Malabsorbcijos sindromas, išsivystęs dėl plonųjų žarnų, kasos, skrandžio ligų ar operacijų, sukėlęs žymius vidaus organų sistemų veiklos sutrikimus bei labai ryškų mitybos nepakankamumą (kūno masės indeksas mažesnis nei 16 ir asmuo maitinamas enteriniu ar parenteriniu būdu), esant albuminų koncentracijai kraujyje < 20 g/l, limfocitų skaičiui kraujyje < 800/µl, kai Bartelio indeksas iki 30 balų (1.11 punktas).

VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2014-03-24 siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nr. 31588 nurodytos šios diagnozės: I67.8, R26.2, M47.2, M43, M17, M16 (LIGS su vestibuliniu sindromu ir Drobs atakos; polisegmentinė osteochndrozė su šakneliniu sindromu abiejų klubų ir kelio sąnarių išreikšta deformuojanti osteochondrozė SFN III) (t. 1, b. l. 172–173).

Aptartos Kriterijų sąrašo nuostatos suponuoja išvadą, kad vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius yra Bartelio indeksas. Iš VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro gydytojo 2014-03-24 užpildytos Bartelio indekso lentelės matyti, kad I. Ž. savarankiškumo lygis buvo įvertintas 45 balais (pareiškėja beveik visiškai priklausoma; t. 1, b. l. 177). NDNT teritorinio skyriaus 2014-03-26 posėdyje dėl asmens specialiųjų poreikių vertinimo užpildytoje Bartelio lentelėje I. Ž. savarankiškumo lygis buvo įvertintas 50 balų (t. 1, b. l. 176). Nors pareiškėja 2014-09-01 skunde Ginčų komisijai ir 2014-09-22 skunde teismui tvirtino, kad jos sveikatos būklė buvo įvertinta neteisingai ir neobjektyviai, o Bartelio indeksas turėjo būti nuo 0 iki 20 balų, tačiau ji nenurodė jokių konkrečių Bartelio lentelės punktų, su kurių užpildymu nesutinka, taip pat administracinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad I. Ž. savarankiškumo lygis pagal tam tikrus konkrečius kriterijus buvo nustatytas neteisingai. Teismas neturi pagrindo paneigti gydytojo bei NDNT specialistų Bartelio indekso nustatymų ir jais vadovaujasi.

Vertinant Kriterijų sąrašo 1 punkte nurodytus susirgimus matyti, jog pareiškėjai siuntime nurodyti susirgimai yra svarstytini pagal 1.1 ir 1.9.2 punktus. 2014-03-26 kardiologo konsultacijos išraše nurodyta, kad I. Ž. diagnozuotas III funkcinės klasės širdies nepakankamumas (t. 1, b. l. 182), tačiau šis pareiškėjos širdies funkcijos sutrikimo laipsnis neatitinka Kriterijų sąrašo 1.1 punkto taikymui būtinos diagnozės .

VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2014-03-24 siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nr. 31588 nurodyta, kad I. Ž. sunkiai vaikšto (vaikšto su ramentais), vargina skausmai juosmens, klubų, abiejų kelių sąnariuose, skausmai plinta į abi kojas, judesio metu skausmai sustiprėja (t. 1, b. l. 172–173). 2014-03-24 neurologo konsultacijoje taip pat pažymėta, jog I. Ž. kojos yra silpnos, jai sunku lipti laiptais, pasiramsčiuoja lazda (t. 1, b. l. 179), o minėtame siuntime, 2014-03-24 neurologo ir 2014-03-17 ortopedo-traumatologo konsultacijos išraše nurodyta, kad I. Ž. diagnozuota abiejų klubo sąnarių deformuojanti artrozė II st., abiejų kelio sąnarių artrozė II–III st., eisenos sutrikimas, polisegmentinė osteochondrozė su šakneliniu sindromu, L4 spondilolistezė I st. (t. 1, b. l. 172–173, 178, 179), tačiau šie sveikatos sutrikimai negali būti prilyginami labai ryškiems judėjimo funkcijos sutrikimams, kadangi Bartelio indeksas yra 45–50 balų, t. y. žymiai daugiau nei 20 balų, todėl neatitina Kriterijų sąrašo 1.9.2 punkto. Atsižvelgus į pareiškėjai nustatytą Bartelio indeksą, kitus Kriterijų sąrašo 1.1–1.11 punktuose įtvirtintus kriterijus bei įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, darytina išvada, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis jai dėl sveikatos sutrikimų pagrįstai nebuvo nustatytas.

Pažymėtina, kad nuolatinės slaugos nustatymo tvarka yra formalizuota. Viešojo administravimo subjektas priima sprendimą remdamasis jam nustatyta tvarka užpildytais ir pateiktais dokumentais, t. y. priimą sprendimą remdamasis faktiniais duomenimis, esančiais minėtuose privalomai pateikiamuose dokumentuose (Tvarkos aprašo 9 punktas). NDNT, atlikdama asmens specialiųjų poreikių vertinimą, tiesiogiai netiria asmens sveikatos, bet remiasi asmeniui nustatytas diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais bei siuntimu į NDNT. Už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas (Tvarkos aprašo 33 punktas). Tvarkos aprašo 13.3 punkte nustatyta galimybė NDNT specialistams įvertinti Bartelio indeksą, jeigu dėl jo yra pagrįstų abejonių. Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Kriterijų sąrašo 2.1–2.21 punktai nustato pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą. Iš šių punktų nuostatų matyti, kad šiam specialiajam poreikiui pripažinti asmens Bartelio indeksas daugeliu atvejų turi būti įvertintas 25–50 balų. Šis specialusis poreikis nustatomas pagal Kriterijų sąrašo 2.1–2.21 punktuose nurodytus kriterijus, tarp jų: IV NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumas (pagal Niujorko širdies asociacijos klasifikaciją – IV klasė (bet koks fizinis krūvis sukelia diskomfortą: širdies nepakankamumo simptomai pasireiškia ir ramybės būsenoje)), kai Bartelio indeksas 35–50 balų (2.1 punktas), sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas, kai Bartelio indeksas 35–50 balų (2.2 punktas); 1 metai po širdies ir(ar) plaučių transplantacijos (2.3 punktas); sistolinis plaučių arterijos kraujospūdis yra daugiau nei 70 mm Hg (matuojant dvimatės echokardioskopijos metodu arba kateterizuojant dešiniąją širdį) dėl širdies ar plaučių ligų, kai Bartelio indeksas 35–50 balų (2.4 punktas); galutinė (V) lėtinio inkstų nepakankamumo stadija, IV laipsnio inkstų nepakankamumas, kai Bartelio indeksas 35–50 balų (2.5 punktas); kepenų funkcijos nepakankamumas, pasireiškiantis III laipsnio portine hipertenzija, pasikartojančiu kraujavimu iš išsiplėtusių venų, hepatine encefalopatija, kai Bartelio indeksas 35–50 balų (2.6 punktas); persodinto organo funkcijos (2.7.1–2.7.4 punktai); neoperuotini piktybiniai navikai ar atsparios chemoterapijai ir(ar) radioterapijai onkologinės ligos, kai taikomas tik paliatyvus gydymas (pateikta gydytojo onkologo radioterapeuto ar gydytojo onkologo chemioterapeuto, ar gydytojo specialisto išvada) (2.8 punktas); totalinė (globalinė) afazija (2.9 punktas); neprotezuojamos dviejų galūnių bigės (pateikta gydytojo specialisto išvada) (2.10 punktas); abiejų plaštakų keturių pirštų, įskaitant pirmuosius, trūkumas (2.11 punktas); operaciniu būdu neišgydomos arba negydytinos abiejų klubo sąnarių ankilozės, kurios pacientui neleidžia apsitarnauti (universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu) (2.12 punktas); labai sutrikusios galūnių judėjimo funkcijos: hemiplegijos, ryškios paraparezės, hemiparezės – sergant nervų, raumenų, kaulų, sąnarių ir jungiamojo audinio ligomis, kai Bartelio indeksas 25–40 balų (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (2.13.1 punktas), paraplegijos ar tetraplegijos, kai nugaros smegenų pažeidimas pagal Tarptautinę nugaros smegenų pažeidimo klasifikaciją (ASIA) yra A ar B tipo (2.13.2 punktas); labai ryškūs koordinacijos sutrikimai: ataksijos, hiperkinezijos, amiostazinis sindromas, kai Bartelio indeksas 25–40 balų (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (2.14 punktas); visiškas ar beveik visiškas abiejų akių aklumas: geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija mažiau kaip 0,05 (mažiau kaip 3/60) arba geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 5–0 laipsnių nuo fiksacijos taško (2.15.1–2.15.5 punktai); vaikams iki 5 metų amžiaus, kai vaiko raidos koeficientas, vertinant pagal vaiko raidos vertinimo skalės (DISC) metodiką, bent trijose raidos srityse ne didesnis kaip 40 procentų (pateikta užpildyta lentelė) (2.16 punktas); sunkus ir (ar) vidutinis protinis atsilikimas (kodai pagal TLK-10-AM F72, F71), nustatomas klinikinio ir (ar) WAIS, WISC tyrimų duomenimis (asmenims iki 16 metų pateikta gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro, asmenims nuo 16 metų – gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ar gydytojo psichiatro išvada), bendras intelekto koeficientas (IQ) ne didesnis kaip 45 ir specialiųjų poreikių indeksas nuo 60 iki 75 balų. Sunkūs įvairiapusiai raidos sutrikimai (kodas pagal TLK-10-AM F84) (pateikta gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ar gydytojo psichiatro išvada) (2.17 punktas); demencijos, kai yra vidutinis pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE), nuo 11 iki 20 balų, pagal BLESSED demencijos skalę nuo 10 iki 22 balų (pateikta užpildyta MMSE ir lentelė, BLESSED demencijos skalė ir gydytojo psichiatro išvada) (2.18 punktas); ryškūs negrįžtamojo pobūdžio psichikos sutrikimai (kodas pagal TLK-10-AM F04.00, F04.03, F04.9, F10.6, F11.6, F12.6, F13.6, F14.6, F15.6x, F16.6, F17.6, F18.6, F19.6, F1X.73) arba ryškus asmenybės defektas visų šizofrenijos formų atveju, esant epizodinei eigai su progresuojančiu defektu (F20.x0) (pateikta gydytojo psichiatro išvada) (2.19 punktas); dažni generalizuoti epilepsijos priepuoliai, pasikartojantys kiekvieną dieną, ir demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8), organinis amnezinis sindromas (F04), arba organinis asmenybės sutrikimas (F07.0) (pateikta gydytojo neurologo ir gydytojo psichiatro išvada) (2.20 punktas); Malabsorbcijos sindromas, išsivystęs dėl plonųjų žarnų, kasos, skrandžio ligų ar operacijų, sukėlęs žymius vidaus organų sistemų veiklos sutrikimus bei ryškų mitybos nepakankamumą (kūno masės indeksas nuo 17,4 iki 16 ir nustatytas III laipsnio mitybos nepakankamumas), kai Bartelio indeksas 35–45 balai (2.21 punktas).

Kaip jau minėta, I. Ž. buvo diagnozuotas III NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumas, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti jai Kriterijų sąrašo 2.1 punktą. Be to, pareiškėjai buvo diagnozuotas sąnarių ir jungiamojo audinio ligos; administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. Ž. reikalingos techninės pagalbos priemonės, tačiau kadangi jos savarankiškumas pagal Bartelio indeksą įvertintas daugiau nei 25–40 balų, Kriterijų sąrašo 2.13.1 punktas pareiškėjai taip pat pagrįstai nebuvo taikytas. Dėl tos pačios priežasties I. Ž. negalėjo būti pritaikytas ir Kriterijų sąrašo 2.14 punktas, nors medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad jai nuolat svaigta galva, Rombergo pozoje svyruoja, „Drobs“ atakos ir pan. (t. 1, b. l. 179). Atsižvelgus į pareiškėjai nustatytą Bartelio indeksą, kitus Kriterijų sąrašo 2.1–2.21 punktuose įtvirtintus kriterijus bei įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, darytina išvada, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis I. Ž. dėl sveikatos sutrikimų taip pat pagrįstai nebuvo nustatytas.

Iš pareiškėjos 2014-03-26 prašymo matyti, kad ji patvirtino, jog nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nebūtų vertinamas (t. 1, b. l. 155). Tvarkos aprašo 18 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo raštu patvirtina, jog atsisako specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio vertinimo, šis specialusis poreikis nevertinamas ir sprendimas dėl jo nepriimamas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrįstai nebuvo vertintas Kriterijų aprašo 3.1–3.11 punktų I. Ž. taikymas.

Kriterijų sąrašo 4.1–4.12 ir 4.14–4.15 punktai įtvirtina pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis asmenims, labai ryškiai sutrikus jų judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms. Šis specialusis poreikis nustatomas pagal Kriterijų sąrašo 4.1–4.12 ir 4.14–4.15 punktuose nurodytus kriterijus, tarp jų: vienos arba abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė (esant kojų monoparezėms/plegijoms, paraparezėms/plegijoms, hemiparezėms/plegijoms, tetraparezėms/plegijoms), kai reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt. (4.1 punktas); ryški ataksija (4.2 punktas); abiejų kojų (kodas pagal TLK-10-AM I70.0, I70.2) trombobliteruojamosios ligos, esant II laipsnio arterinės kraujotakos lėtiniam nepakankamumui (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (4.3 punktas); abiejų kojų III–IV laipsnio lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas (kodas pagal TLK-10-AM I80.2, I87.0) (4.4 punktas); abiejų kojų limfostazė (III laipsnio galūnės edema – nuo 4 iki 6 cm storesnė galūnė; IV laipsnio galūnės edema – daugiau nei 6 cm storesnė galūnė) (kodas pagal TLK-10-AM I89.0) (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (4.5 punktas); abiejų pėdų bigės (4.6 punktas); šlaunies arba blauzdos bigė, nesant galimybės pritaikyti protezo (universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu) (4.7 punktas); klubo sąnario ankilozė arba labai ryški (sulenkimas nuo 10–30 laipsnių, vidinė rotacija mažiau kaip 10 laipsnių, išorinė rotacija mažiau kaip 5 laipsniai, atitraukimas mažiau kaip 5 laipsniai, pritraukimas mažiau kaip 0 laipsnių) kontraktūra (4.8 punktas); kelio sąnario ankilozė arba labai ryški (sulenkimas mažiau kaip 100 laipsnių, ištiesimas ne mažiau kaip 15 laipsnių) kontraktūra (4.9 punktas); operaciniu būdu neišgydoma arba negydytina čiurnos sąnario ankilozė, esant netaisyklingai pėdos padėčiai (universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu) 94.10 punktas); operaciniu būdu neišgydomas arba negydytinas netikras šlaunikaulio arba blauzdikaulio sąnarys (universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu) (4.11 punktas); III–IV laipsnio stuburo deformacijos, trukdančios stovėti ir vaikščioti (4.12 punktas); inkstų IV laipsnio nepakankamumas, gydomas dializėmis (4.14 punktas); persodinta ar dirbtinė širdis (4.15 punktas).

Iš I. Ž. medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjai buvo diagnozuota kairiojo kelio sąnario konjunktūra, sąnarys susilenkia 90 laipsnių, o išsitiesi – 10 laipsnių (t. 1, b. l. 178), ir tai atitinka Kriterijų sąrašo 4.9 punkto dispoziciją. Kadangi šie organizmo pakitimai yra negrįžtami, o jų pagerėjimo prognozė nepalaki, I. Ž. pagrįstai nuo 2014-03-26 neterminuotai buvo nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 27.2 punktu, pasikeitus sveikatos būklei, pareiškėja gali kreiptis į NDNT dėl pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo ir kartu su prašymu pristatyti visus šio aprašo 9 punkte nurodytus specialiųjų poreikių nustatymui reikalingus dokumentus.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 16 punktu, tuo atveju, kai asmens specialieji poreikiai vertinami pakartotinai ir priimamas naujas sprendimas, anksčiau priimti sprendimai dėl specialiųjų poreikių nustatymo netenka galios, išskyrus atvejus: kai sprendimas buvo priimtas dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo. Šis sprendimas galioja iki jame nurodyto termino pabaigos (16.1 punktas); kai priimamas naujas sprendimas dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo, anksčiau priimti sprendimai dėl specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio ir (ar) specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo galioja iki juose nurodyto termino pabaigos (16.2 punktas). Kadangi I. Ž. specialieji poreikiai buvo vertinami pakartotinai, jos teiginys, kad institucija turėjo ne iš naujo nustatyti, o pratęsti specialiųjų poreikių galiojimo terminą, atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos nurodyta socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir sveikatos apsaugos ministro 2006-03-15 įsakymu Nr. A1-76/V-182 patvirtinta Tvarkos aprašo redakcija nesivadovautina, kadangi ji galiojo iki 2010-07-01.

Pažymėtina, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 5 punktas NDNT suteikia įgaliojimus nustatyti bendruosius pirminius neįgaliųjų specialiuosius poreikius, o specialiųjų poreikių lygį bei šių poreikių tenkinimo tvarką nustato savivaldybės administracijos direktorius arba savivaldybės tarybos sudaryta komisija, todėl pageidaudama, kad jai būtų nustatytas specialiųjų poreikių lygis, I. Ž. turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ir pateikti reikalingus dokumentus.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Ginčų komisija sprendimą turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo (prašymo) gavimo dienos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos skundą dėl specialiųjų poreikių nustatymo Ginčų komisija priėmė nagrinėti 2015-09-11, o sprendimą priėmė 2015-10-01 (t. 1, b. l. 6–13), taigi I. Ž. skundo nagrinėjimo terminas nebuvo pažeistas. Nors pareiškėja tvirtina, kad skundas Ginčų komisijai buvo išsiųstas 2014-09-02, tačiau administracinėje byloje nėra jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų.

Įvertinęs I. Ž. diagnozuotus sveikatos sutrikimus ir atsižvelgęs į nustatytą Bartelio indeksą bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius pagrįstai nuo 2014-03-26 neterminuotai nustatė pareiškėjai specialųjį transporto išlaidų kompensavimo poreikį. Nėra pagrindo I. Ž. nustatyti jos prašomų specialiojo nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių, kadangi pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąraše nustatytų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas konkretus specialusis poreikis. I. Ž. specialieji poreikiai buvo nustatyti nepažeidžiant specialiųjų poreikių nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Prašomi panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-04-30 sprendimas Nr. SS-1358 „D. I. Žgunovos specialiųjų poreikių“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-10-01 sprendimas Nr. S-311 „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymo I. Ž.“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pripažinus prašomus panaikinti sprendimus teisėtais ir pagrįstais, negali būti tenkinamas ir I. Ž. prašymas įpareigoti nurodytas institucijas iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Ši pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

I. Ž. taip pat prašė solidariai iš Ginčų komisijos bei NDNT priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje I. Ž. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius valstybės institucijos darbuotojų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Konstatavus, kad NDNT, jos teritorinis skyrius ir Ginčų komisija vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė savo kompetencijos ribose, nėra pagrindo konstatuoti šių institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti neturtinę žalą ir procesines palūkanas nuo jos. Ši pareiškėjos skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi I. Ž. skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos I. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaEgidija PuzinskaitėLiudmila Zaborovska