Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-04-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1244-392/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-24
Bylos Nr.
e2S-1244-392/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02178-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
R. R.
Kategorijos
  • 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
Civilinė byla Nr. e2S-1244-392/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02178-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „LIT-KOOP“ ieškinį atsakovei R. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti žemės ūkio bendrovė „LIT-KOOP“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. R. (toliau – atsakovė) dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimo įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias atsakovei priklausančiose banko sąskaitose, turtines teises ir gautinas sumas, nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei ar esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi nutarė: Ieškovės bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „LIT-KOOP“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Ieškovės bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „LIT-KOOP“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, 31 129,62 Eur sumai, areštuoti R. R. priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas; jų nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį bet kokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), paliekant atsakovei turtą saugoti ir naudotis. Pavesti atsakovės turto areštą vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį atsakovės gali būti panaudota operacijoms atlikti.

3. Nurodė, kad CPK 144 straipsnis numato, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų prašantys asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje bylose Nr. e2-11-196/2018 ir Nr. e2-476-236/2019). Faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų nurodymas ir juos grindžiamų įrodymų pateikimas, nevertinant reikalavimų pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu šio klausimo nagrinėjimo metu, yra pakankama sąlyga preliminariam ieškinio pagrįstumui konstatuoti.

4. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą. Be to, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, o pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

5. Ieškovė reiškia 31 129,62 Eur turtinio pobūdžio reikalavimą. Pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl teismui priėmus palankų ieškovei sprendimą iš priteistos sumos būtų dengiamos įmonės skolos kreditoriams. Ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, atsakovė 2019 m. lapkričio 4 d. sąskaitoje parašu pripažino piniginę prievolę ieškovei, tačiau įsiskolinimo nepadengė, su ieškove nebendradarbiauja, į siųstus raginimus dėl skolos sumokėjimo nereaguoja. Teismas sprendžia, kad yra pakankamas sprendimo neįvykdymo rizikos pagrindas bei egzistuoja preliminari grėsmė, jog sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko nustatyta ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.

Šalies argumentai

6. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis), yra nukreiptos siekiant užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir susijusios su pareikštais reikalavimais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė (apeliantė) R. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2025 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį. Atskirojo skundo argumentai:

7.1. 2023-04-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai jau buvo priėmę preliminarų sprendimą byloje Nr. e2-9645-429/2023 dėl skolos priteisimo iš R. R. ŽŪK „LIT-KOOP“ naudai, tačiau sprendimas buvo panaikintas Atsakovei pateikus prieštaravimus byloje. Teisminis procesas buvo atnaujintas ir pradėtas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės.

7.2. Atsakovė savo skolos niekada nevengė, priešingai – visuose jau vykusios civilinės bylos procesiniuose dokumentuose Atsakovė tęstinai nurodė, kad sutinka su sutartiniais įsipareigojimais, tačiau ne su tokiais Ieškovo reikalavimais, kuriuos jis kelia Teisme. Ieškovo reikalavimai iš dalies yra nepagrįsti, nes skaičiuojamos sumos, kurių skaičiavimas, Atsakovės supratimu, yra nepagrįstas ir reikalaujama suma yra neteisinga ir netiksli. Būtent tai yra ginčo dalykas ir Ieškovui tas žinoma.

7.3. Atsakovė ginčą tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek dabar, iki teismo, stengėsi išspręsti taikiai, prašant Ieškovo tinkamai paskaičiuoti Atsakovės mokėtinas sumas pagal sutartį, ypač atsižvelgiant į tą faktą, kad Ieškovas reikalauja didesnės tariamos skolos, nei ji yra pagal sutartį, argumentuodamas, kad neva tai buvo suteikęs kažkokias nuolaidas Atsakovei, nors jos nėra numatytos jokiais susitarimais ar sąskaitomis faktūromis ar kitais dokumentais ir buvo staigmena pačiai Atsakovei.

7.4. Atsakovė – ūkininkė, turinti tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto ir pelningai veikiantį ūkį ir pastovias pajamas. Kaip matyti iš Teismui teikiamų VĮ Regitra, VĮ Registrų centro išrašų ir kitų dokumentų, Atsakovė niekada neslėpė savo turto (turima omeny net ir vykstant teisminiam procesui tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko teisme 2023-2024 metais). Atsakovė yra pasirengusi įvykdyti Teismo sprendimą pilnai, bet, esant ginčui dėl skolos sumos, ji to negalinti daryti, kol klausimas nėra išspręstas.

7.5. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Atsakovė ketina imtis konkrečių veiksmų, siekdamas paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ir priešingai – buvę teisminiai ginčai tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko tik patvirtina Atsakovės sąžiningumą – ji niekada skolos nevengė, tik nesutiko su jos suma, ji niekada savo jokio turto neslėpė – priešingai, jo įgijo papildomai ir registravo savo vardu

Žemesnės instancijos teismas

7.6. Teismas skundžiama nutartimi nutaria: 1) areštuoti R. R. priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis; 2) jų nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį bet kokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį. Taigi, kol vykdymo procese antstolei nebus padaryti turto vertinimai ir pateikti kiti įrodymai apie turto vertę, Teismas nutaria areštuoti VISĄ Atsakovės turtą (kurio, kaip matyti iš teikiamų įrodymų Teismui yra nemažai) ir sąskaitas. Šiai dienai antstolė tą ir padariusi – vykdant Teismo nutartį areštavo visas sąskaitas, visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

7.7. Atsakovei atsirado absoliučiai nepagrįsti ir nereikalingi turtiniai suvaržymai, dėl kurių ji negali tinkamai vykdyti savo ūkio veiklos, nes išlaidos ūkyje būna nenuspėjamos – tai serga gyvuliai, tai būtinos kitos neplanuotos išlaidos ir šiai dienai visi taikyti apribojimai vykdymo procese sukelia itin neigiamas pasekmes Atsakovei. Akivaizdu, kad Teismo Nutartis šiuo atveju buvo visiškai nereikalinga, nes Atsakovei esant pilnai mokiai ir nevengiant savo skolos, esant sąžiningai proceso dalyviai, Ieškovo interesams procese nekyla jokios grėsmės, o Teismo galutinis sprendimas bus įvykdytas taip, kaip ir priklauso.

Atsiliepimas

8. Ieškovė bankrutuojanti žemės ūkio bendrovė „LIT-KOOP“ atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

8.1. Ieškovo nuomone teismas pagrįstai ir teisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Tinkamai įvertino ieškinio pagrįstumą, atsižvelgė į aplinkybes, jog dėl to paties ginčo kitame procese jau buvo priimtas preliminarus sprendimas tenkinti ieškinį. Teisingai vertino Apeliantės dalies ieškinio pripažinimą, bei jos vengimą atlyginti susidariusią skolą.

8.2. Atskirajame skunde nurodyti prieštaravimai dėl ieškinio dalyko (skolos dydžio) nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl į juos neturi būti atsižvelgiama. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos tinkamai ir atskirasis skundas turėtų būti atmestas.

Šalies argumentai

8.3. Apeliantės teiginiai apie jos sąžiningumą yra deklaratyvus ir apsimestiniai. R. R. turėjo visas galimybes nuo 2017-01-05 Tiekimo sutarties sudarymo ir jos vykdymo sumokėti susidariusią skolą ar bent tą dalį, kurią ji pripažįsta. Tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, laikydamasi gynybinės pozicijos, jog skola skaičiuojama klaidingai.

8.4. Apeliantė teigia turinti pakankamai kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir pastovių pajamų, todėl teismo sprendimo įvykdymas jai nesukels jokių finansinių problemų. Tačiau toliau teikia prieštaringus argumentus, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ieškinio sumai) taikymas ją gali privesti prie ūkio nemokumo. Iš to galima spręsti, jog Apeliantė neturi pakankamai lėšų ir egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui.

8.5. Apeliantė nurodo „Šiuo atveju Atsakovei pritaikius jos lėšų banko sąskaitose apribojimus kelis kartus didesnei nei ieškinio reikalavimas sumai, areštavus visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą Atsakovės ūkio veikla yra absoliučiai sustabdyta.“. Pažymėtina, jog teismas priėmė sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio sumai. Jei Apeliantė mano, kad antstolis vykdydamas savo funkcijas padarė jos teisių pažeidimą, gali savo pažeistas teises ginti paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka. Tariamai antstolio daromi pažeidimai, nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus ir prašė prijungti prie bylos. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai - Ūkio apskaitos dokumentai, VĮ Regitra išrašai, VĮ Registrų centras išrašai, priimtini, nes jie reikšmingi sprendžiant dėl atsakovės galimybės įvykdyti galimą jos atžvilgiu nepalankų teismo sprendimą.

12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

13. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentais, su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog yra pakankamas sprendimo neįvykdymo rizikos pagrindas bei egzistuoja preliminari grėsmė, jog sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, nesutinka.

14. Nagrinėjamoje byloje teigti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas (šioje bylos nagrinėjimo stadijoje) nėra pakankamo pagrindo. Tačiau civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės nesąžiningumo neįrodė. Tokių veiksmų nenustatė ir teismas. Atsakovė yra ūkininkė, jos turto vertė 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 651 595 Eur ir lyginant su ankstesniais metais – padidėjo. Per metus mokėtinos sumos 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 175 622 Eur. Tai reiškia, jog yra labiau tikėtina, jog ji savo įsiskolinimą ieškovui padengti galės. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė mažina savo turto vertę, sudaro jo perleidimo sandorius.

15. Ieškinio sumos dydis taip pat negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016). Kadangi teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų, laikinosios apsaugos priemonės ir tuo labiau ūkininkės lėšų areštas, negalėjo būti taikomas.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai areštavo atsakovės turtą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetant. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti.

Bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „LIT-KOOP“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėjas Virginijus Kairevičius