Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu U. L. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

2.1 Nurodo, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino bylos aplinkybes, nesivadovavo liudytojo A. B., A. Z., T. G., A. S., V. L. ir A. L. parodymais, o vadovavosi išimtinai tik policijos pareigūnų parodymais, kurie, pasak apeliantės, nėra išsamūs ir nuoseklūs.

2.2 Pažymi, kad ji transporto priemonės nevairavo, tik buvo atsisėdusi už automobilio vairo ir bandė užvesti variklį. Policijos pareigūnų parodymai tarpusavyje sutampa tik toje dalyje, kad jie matė transporto priemonę įjungtomis gabaritinėmis šviesomis, tačiau, kelis sykius jį pajudantį iš įvykio vietos ir vėl sustojusį, matė tik pareigūnė D. P.. Tuo tarpu kiti jos aukščiau išvardinti liudytojai nurodė matę tik stovintį automobilį, ir šie jų parodymai sutampa su jos ( apeliantės ) parodymais ir prieštarauja policijos pareigūnų parodymams.

2.3 Atkreipia dėmesį ir į tai, kad tariamai jos padarytas pažeidimas buvo fiksuotas beveik valandą, o įvykį fiksavę pareigūnai nurodė, kad protokolo surašymo metu buvo daromas garso įrašas, tuo tarpu teismui pateiktas garso įrašas, trunka vos 6.18 min., kas reiškia, jog teismas negalėjo vadovautis tik trumpu įrašo fragmentu, kuris neatspindi įvykio situacijos ir tuo pačiu duoda pagrindo išvadai, kad nėra surinkta pakankamai įrodymu jos kaltei padarius inkriminuotą pažeidimą pagrįsti.

Šalies argumentai

6.3 Apklausti teisme aukščiau paminėti policijos pareigūnai iš esmės vienodai nurodė protokole užfiksuotas aplinkybes – priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jie visi trys nurodė matę įtartinai judantį automobilį, kuris pajudėjęs vis sustodavo, šviesos tai įsijungdavo tai vėl užgesdavo, automobilis būtent todėl ir buvo sustabdytas patikrinimui, nes jo judėjimas jiems sukėlė įtarimą, manė, kad vairuoja neblaivus asmuo ( b.l. 65, 91). Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti minėtais policijos pareigūnų parodymais, byloje nenustatytas jų suinteresuotumas pakenkti U. L. ar ją apkalbėti ir būtent jų parodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankami neabejotinai išvadai, kad U. L. protokole nurodytu metu vairavo transporto priemonę neturėdama teisės jos vairuoti.

6.4 Tuo tarpu apeliantės nurodomų ir įvykio vietoje atitinkamu metu buvusių asmenų - A. Z., T. G., A. S., V. L. parodymai, niekaip nepaneigia apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, nes jie betarpiškai viso įvykio – U. L. daromo pažeidimo, nestebėjo, kaip matyti iš jų teisme duotų parodymu, jie nurodė matę prie stovinčio VW Passat automobilio privažiuojantį policijos automobilį, kuomet apeliantės veika iš esmės jau buvo baigta. Iš teisme apklaustos liudytojos A. L. parodymų, kurie pasak apeliantės patvirtina jos nekaltumą, taip pat matyti, kad ji automobilio, kuriame matė už vairo sėdinčią dukrą betarpiškai nestebėjo, tuo metu namuose džiaustė skalbinius, nurodė, kad tik nuolat žvilgteldavo pažiūrėti į tą pusę, kurioje stovėjo automobilis, ir kurią, be kita ko, užstojo krūmokšniai ( b.l. 103).

6.5 Pažymėtina ir tai, kad A. B., kuris buvo įvykio vietoje kartu su apeliante, 2016 m. kovo 31 d. buvo surašytas protokolas už tai, kad jis perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti. Minimame protokole yra įrašas, patvirtintas A. B. parašu, apie tai, kad jis su pažeidimu sutiko ir 2016 m. balandžio 4 d. sumokėjo administraciniu nurodymu paskirtą 28 eurų baudą ( b.l. 110). Nors apylinkės teisme A. B. neigė, kad apeliantė vairavo transporto priemonę, tačiau, atsižvelgus į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, tokie jo parodymai vertintini kaip siekis padėti U. L. išvengti administracinės atsakomybės.

6.6 Pažeidėja mano, kad pirmosios instancijos teismas kaip įrodymo neturėjo vertinti ir teismui pateikto garso įrašo, kuris neatspindi visos įvykio situacijos, nes jos pažeidimas buvo fiksuojamas apie valandą laiko, tuo tarpu teismui pateiktas įrašas tik kelių minučių trukmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent pateiktame įrašo fragmente užfiksuotos esminės aplinkybės, patvirtinančios, jog U. L. padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl pažeidėjos kaltės.

6.7 Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti atitinkamas išvadas dėl asmens kaltės.

6.8 Nagrinėjamu atveju, objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad būtent U. L. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, pirmosios instancijos pakako, todėl aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertino byloje surinktų duomenų visetą ir pagrįstai U. L. pripažino kalta padarius jai inkriminuotą administracinį pažeidimą, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.