- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- ATP-509-350/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00284-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- U. L.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – U. L., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Skundžiamu Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimu U. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį 145 eurų bauda už tai, kad ji 2016 m. kovo 31 d., apie 21.20 val., S. g., P. mstl., U. raj., vairavo V. B. priklausantį automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti. Tokiu būdu ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu U. L. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
2.1 Nurodo, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino bylos aplinkybes, nesivadovavo liudytojo A. B., A. Z., T. G., A. S., V. L. ir A. L. parodymais, o vadovavosi išimtinai tik policijos pareigūnų parodymais, kurie, pasak apeliantės, nėra išsamūs ir nuoseklūs.
2.2 Pažymi, kad ji transporto priemonės nevairavo, tik buvo atsisėdusi už automobilio vairo ir bandė užvesti variklį. Policijos pareigūnų parodymai tarpusavyje sutampa tik toje dalyje, kad jie matė transporto priemonę įjungtomis gabaritinėmis šviesomis, tačiau, kelis sykius jį pajudantį iš įvykio vietos ir vėl sustojusį, matė tik pareigūnė D. P.. Tuo tarpu kiti jos aukščiau išvardinti liudytojai nurodė matę tik stovintį automobilį, ir šie jų parodymai sutampa su jos ( apeliantės ) parodymais ir prieštarauja policijos pareigūnų parodymams.
2.3 Atkreipia dėmesį ir į tai, kad tariamai jos padarytas pažeidimas buvo fiksuotas beveik valandą, o įvykį fiksavę pareigūnai nurodė, kad protokolo surašymo metu buvo daromas garso įrašas, tuo tarpu teismui pateiktas garso įrašas, trunka vos 6.18 min., kas reiškia, jog teismas negalėjo vadovautis tik trumpu įrašo fragmentu, kuris neatspindi įvykio situacijos ir tuo pačiu duoda pagrindo išvadai, kad nėra surinkta pakankamai įrodymu jos kaltei padarius inkriminuotą pažeidimą pagrįsti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Skundžiamu nutarimu U. L. nubausta pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti ( teisės vairuoti nėra įgijusi).
6.1 Iš U. L. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji neigia savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nurodo, kad automobilio nevairavo, tik sėdėjo už vairo stovinčiame automobilyje, tačiau toks jos kaltės neigimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams, rašytinei bylos medžiagai ir jos pačios pirminiams paaiškinimams. Skundą nagrinėjantis teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog U. L. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
6.2 Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, administracinės teisės pažeidimo protokolas U. L. iš esmės buvo surašytas remiantis policijos pareigūno M. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad jam patruliuojant P. k. su kolegomis D. P. ir K. M., S. gatvėje sustabdė automobilį, kurį vairavo U. L.. Pažeidėja paaiškino, kad teisės vairuoti dar neturi, automobilį vairavo norėdama pasimokyti ( b.l. 8), šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokole esantis U. L. ranka rašytas įrašas, patvirtintas parašu, kad ji „sėdosi pasimokyti“ ( b.l. 4).
Šalies argumentai
6.3 Apklausti teisme aukščiau paminėti policijos pareigūnai iš esmės vienodai nurodė protokole užfiksuotas aplinkybes – priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jie visi trys nurodė matę įtartinai judantį automobilį, kuris pajudėjęs vis sustodavo, šviesos tai įsijungdavo tai vėl užgesdavo, automobilis būtent todėl ir buvo sustabdytas patikrinimui, nes jo judėjimas jiems sukėlė įtarimą, manė, kad vairuoja neblaivus asmuo ( b.l. 65, 91). Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti minėtais policijos pareigūnų parodymais, byloje nenustatytas jų suinteresuotumas pakenkti U. L. ar ją apkalbėti ir būtent jų parodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankami neabejotinai išvadai, kad U. L. protokole nurodytu metu vairavo transporto priemonę neturėdama teisės jos vairuoti.
6.4 Tuo tarpu apeliantės nurodomų ir įvykio vietoje atitinkamu metu buvusių asmenų - A. Z., T. G., A. S., V. L. parodymai, niekaip nepaneigia apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, nes jie betarpiškai viso įvykio – U. L. daromo pažeidimo, nestebėjo, kaip matyti iš jų teisme duotų parodymu, jie nurodė matę prie stovinčio VW Passat automobilio privažiuojantį policijos automobilį, kuomet apeliantės veika iš esmės jau buvo baigta. Iš teisme apklaustos liudytojos A. L. parodymų, kurie pasak apeliantės patvirtina jos nekaltumą, taip pat matyti, kad ji automobilio, kuriame matė už vairo sėdinčią dukrą betarpiškai nestebėjo, tuo metu namuose džiaustė skalbinius, nurodė, kad tik nuolat žvilgteldavo pažiūrėti į tą pusę, kurioje stovėjo automobilis, ir kurią, be kita ko, užstojo krūmokšniai ( b.l. 103).
6.5 Pažymėtina ir tai, kad A. B., kuris buvo įvykio vietoje kartu su apeliante, 2016 m. kovo 31 d. buvo surašytas protokolas už tai, kad jis perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti. Minimame protokole yra įrašas, patvirtintas A. B. parašu, apie tai, kad jis su pažeidimu sutiko ir 2016 m. balandžio 4 d. sumokėjo administraciniu nurodymu paskirtą 28 eurų baudą ( b.l. 110). Nors apylinkės teisme A. B. neigė, kad apeliantė vairavo transporto priemonę, tačiau, atsižvelgus į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, tokie jo parodymai vertintini kaip siekis padėti U. L. išvengti administracinės atsakomybės.
6.6 Pažeidėja mano, kad pirmosios instancijos teismas kaip įrodymo neturėjo vertinti ir teismui pateikto garso įrašo, kuris neatspindi visos įvykio situacijos, nes jos pažeidimas buvo fiksuojamas apie valandą laiko, tuo tarpu teismui pateiktas įrašas tik kelių minučių trukmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent pateiktame įrašo fragmente užfiksuotos esminės aplinkybės, patvirtinančios, jog U. L. padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl pažeidėjos kaltės.
6.7 Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti atitinkamas išvadas dėl asmens kaltės.
6.8 Nagrinėjamu atveju, objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad būtent U. L. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, pirmosios instancijos pakako, todėl aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertino byloje surinktų duomenų visetą ir pagrįstai U. L. pripažino kalta padarius jai inkriminuotą administracinį pažeidimą, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir U. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.