Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. V. patikslintą ieškinį atsakovui E. R. dėl nepagrįstai įgyto turto ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. E. Milašius palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nors ieškovas ieškinį ir pripažino, nesutiko su ieškovu sudaryti taikos sutarties, nesutiko su atsakovo prašymu dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, prašė jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: ieškovo sąskaitos išrašas (b. l. 4), 2013-04-08 mokėjimo nurodymo Nr. 324 kopija (b. l. 4 kita pusė), 2013-07-05 mokėjimo nurodymo Nr. 332 kopija (b. l. 5), 2013-07-23 mokėjimo nurodymo Nr. 334 kopija (b. l. 5 kita pusė), 2013-09-06 mokėjimo nurodymo Nr. 337 kopija (b. l. 6), 2014-03-16 mokėjimo nurodymo Nr. 351 kopija (b. l. 7), 2014-06-09 mokėjimo nurodymo Nr. 364 kopija (b. l. 7 kita pusė), patvirtina, kad ieškovas Ž. V. laikotarpiu nuo 2013-04-08 iki 2014-06-09 per 6 kartus pervedė į atsakovo E. R. banko sąskaitą iš viso 8106,00 Lt, ekvivalentas eurais – 2347,66 Eur. Ginčo dėl šio fakto byloje nėra.

Pateiktu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pervestą 2347,66 Eur sumą, kaip įgytą be teisinio pagrindo turtą, nurodydamas, kad atliktų pervedimų negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sudarytu sandoriu. Nors atsakovas šį reikalavimą pilnai pripažįsta, visgi teismas pažymi, kad teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga; nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju šios teisės taikymo taisyklės reiškia tai, kad kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas, visų pirma, turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas. Konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), t. y. šiuo atveju teismas nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs paties ieškovo ieškinyje nurodytas pinigų pervedimo atsakovui aplinkybes ir prie ieškinio pateiktą šalių susirašinėjimo el. laiškais turinį (b. l. 8-14), sprendžia, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl ieškovo piniginių lėšų investavimo, kuris savo esme atitinka jungtinės veiklos sutartį (CK 6.969 str.), t. y. šalys buvo sutarusios, kooperuojant ieškovo pinigines lėšas ir atsakovo intelektualinius išteklius (profesines žinias ir patirtį) ir darbą, investuoti lėšas į akcijų rinką ir vertybinius popierius, siekiant gauti iš šios veiklos naudą (pelną) ir jį dalintis tarpusavyje (buvo sutarusios ir dėl pelno dalinimosi principų). Tačiau CK 6.696 str. 4 d. imperatyviai nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Nagrinėjamu atveju iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir atsakovo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad rašytinės sutarties šalys nebuvo sudariusios, t. y. imperatyviai įstatymo reikalaujamos formos sandorio šalys nesudarė, todėl šalių sudarytas susitarimas dėl bendros investicinės veiklos yra niekinis sandoris (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d., 1.93 str. 1 d.). Pripažinus šalių susitarimą niekiniu sandoriu, taikytina restitucija (CK 1.80 str. 2 d.) ir atsakovas įpareigotinas grąžinti niekinio sandorio pagrindu gautą 2347,66 Eur sumą ieškovui (CK 6.145 str. 1 d.).

Pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 163,37 Eur palūkanas, paskaičiuotas remiantis CK 6.240 str. 1 d., ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Kaip minėta, atsakovas pateikto ieškinio reikalavimus, tarp jų ir reikalavimus dėl 163,37 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio vadinamųjų procesinių palūkanų, pilnai pripažino teismo posėdžio metu, ieškinio pripažinimą patvirtino ir raštu (b. l. 78), o CPK 42 str. 2 d. nurodytų pagrindų teismui nepriimti atsakovo ieškinio pripažinimo nėra. Atsakovas posėdžio metu teismui nurodė, kad sumokėti ieškovui visas jo reikalaujamas sumas yra jo moralinė pareiga. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo nepaisyti atsakovo aiškiai ir niekieno neverčiant išreikštos valios, todėl šie ieškovo reikalavimai tenkintini, priteisiant ieškovui iš atsakovo 163,37 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinas už ieškinį sumokėtas 75,33 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovo atstovas teismui taip pat pateikė įrodymus, kad ieškovas šioje byloje turėjo 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 80-84) ir prašė šią sumą priteisti iš atsakovo.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau tekste – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20); 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Be to, nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į advokato teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-212/2009). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Iš pateiktoje 2015-10-28 sąskaitoje-faktūroje AdEM Nr. 00282 (b. l. 80) pateikto advokato suteiktų paslaugų detalizavimo matyti, kad iš prašomos priteisti 500 Eur sumos 240 Eur yra už ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą ir pateikimą teismui. Nors šios išlaidos yra kelis kartus mažesnės nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis (Rekomendacijų 8.2. p.), visgi teismas, spręsdamas šių išlaidų atlyginimo klausimą, negali neįvertinti to, kad pateiktame pirminiame 2015-06-30 ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovo išlaidos, susijusios su ieškinio parengimu, sudaro 100 Eur ir tokio dydžio sumą buvo prašoma priteisti iš atsakovo (b. l. 1-2). Atsižvelgiant į tai, galima daryti pagrįstą išvadą, kad iš nurodomos 240 Eur sumos 140 Eur buvo sumokėta už patikslinto ieškinio parengimą ir pateikimą (240 Eur bendra suma už ieškinį ir patikslintą ieškinį – 100 Eur už 2015-06-30 ieškinio parengimą = 140 Eur). Patikslintas ieškinys buvo pateiktas po to, kai teismas 2015-07-03 nutartimi nusprendė ieškinį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir įpareigojo ieškovą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (b. l. 20-21). Lyginant pirminį 2015-06-30 ieškinį ir 2015-07-15 patikslintą ieškinį akivaizdžiai matoma, kad šie ieškiniai yra iš esmės identiški, ieškinio pakeitimai yra minimalūs ir susiję su prašomų priteisti palūkanų dydžiu (tai, jog pirminiame ieškinyje yra galimai padaryta palūkanų skaičiavimo klaida, teismas atkreipė ieškovo dėmesį 2015-07-03 nutartyje), kas rodo, kad advokato darbo ir laiko sąnaudos rengiant patikslintą ieškinį buvo tikrai nedidelės. Todėl 140 Eur išlaidos už patikslinto ieškinio parengimą, kuris iš esmės buvo identiškas priminiam ieškiniui (už kurio parengimą buvo sumokėta net mažesnė suma - 100 Eur) neatitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, į ką teismas atsižvelgia nustatydamas ieškovui priteistiną išlaidų už advokato teisines paslaugas dydį. Iš minėtoje 2015-10-28 sąskaitoje-faktūroje AdEM Nr. 00282 esančių duomenų taip pat matyti, kad 180 Eur suma buvo sumokėta advokatui už pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdyje. Pagal Rekomendacijų 8.19 p. nustatytą koeficientą (0,1), atsižvelgiant 2015 m. II ketv. vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 713,90 Eur (duomenys iš http://www.socmin.lt/lt/socialine-statistika.html), maksimalus užmokestis už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo parengiamajam (ar teismo) posėdžiui valandą yra 71,39 Eur. Kiek ieškovo atstovas sugaišo laiko rengdamasis parengiamajam teismo posėdžiui, duomenų nėra, tačiau įvertinus tai, kad tas pats advokatas rengė byloje ieškinį ir patikslintą ieškinį, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nebuvo pateikęs, jokių papildomų dokumentų (be tų, kurie buvo pateikti prie ieškovo ieškinio) byloje nebuvo, manytina, kad pasirengimo parengiamajam teismo posėdžiui darbo ir laiko sąnaudos buvo minimalios. 2015-10-29 posėdis truko vieną valandą. Ieškovo atstovo teigimu, įskaitant kelionės iš Kauno, kur yra jo darbo vieta, į Kėdainius ir atgal laiką, dalyvaudamas 2015-10-29 posėdyje jis sugaišo apie 3 val. Taigi 180 Eur užmokestis už advokato pasirengimą ir dalyvavimą 2015-10-29 posėdyje, įskaitant kelionėje sugaištą laiką, yra artimas maksimaliam dydžiui, kas įvertinus tai, kad didžioji laiko dalis buvo sugaišta kelionei, neatitinka pagrįstumo ir protingumo kriterijų. Todėl teismas, įvertinęs ieškovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuos kriterijus atitiktų 340 Eur dydžio suma, kuri priteistina iš atsakovo (CPK 98 str.).

Iš atsakovo valstybei priteistina 13,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė žodinį prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 3-6 mėn. laikotarpiui, motyvuodamas tuo, jog šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, todėl iš karto sumokėti visos priteistos sumos ieškovui neturi galimybių. Ieškovo atstovas su pateiktu prašymu kategoriškai nesutiko, nurodydamas, kad šiuo metu nėra pagrindo spręsti pateikto prašymo, kadangi toks prašymas nebuvo pateiktas raštu, tokį prašymą atsakovas pateikė jau pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, jokių įrodymų savo prašymui pagrįsti nepateikė, todėl tokį prašymą atsakovas turėtų teismu teikti atskirai, po to, kai bus priimtas sprendimas. Nors teismas iš dalies sutinka su ieškovo atstovo argumentais, vis dėl to, įvertinęs tai, kad byloje yra pakankamai atstovo turtinę padėtį atspindinčių duomenų, tame tarpe ir paties ieškovo pateiktų prie ieškinio (b. l. 15), tai, jog tokio prašymo sprendimas jau po teismo sprendimo priėmimo sąlygotų papildomas bylinėjimosi išlaidas, siekdamas užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 7 str.), klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo išsprendžia šiuo teismo sprendimu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 15), kaip nurodė pats atsakovas, vienintelis jo turimas turtas yra UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, kurios yra nelikvidus turtas, nedirba (Sodros pažyma apie asmens įdarbinimus; b. l. 69), kaip nurodė pats, yra registruotas darbo biržoje. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismo sprendimu ieškovui priteistų sumų dydį, pagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad visos priteistos sumos sumokėjimas ieškovui iš karto būtų per didelė finansinė našta. Be to, sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad ieškovas, nesant sudarytos jokios rašytinės sutarties, laisva valia pervedė atsakovui didelę pinigų sumą rizikingai investicinei veiklai, todėl ir pats ieškovas turi prisiimti dalį rizikos ir galimus neigiamus padarinius dėl negalėjimo naudotis atsakovui pervestomis lėšomis. Atsižvelgiant į visa tai, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis, tokiu būdu suteikiant galimybę atsakovui surinkti teismo sprendimo įvykdymui reikalingas lėšas ir sumokėti priteistą sumą ieškovui gera valia, tuo pačiu išvengiant papildomų teismo sprendimo priverstinio vykdymo išlaidų. Spręsdamas, kokiam terminui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teismas atsižvelgia į tai, kad iš atsakovo paaiškinimų, kurių teisingumo ieškovo atstovas neginčijo, kad atsakovas dar 2015 m. liepos mėn. siūlė ieškovui sudaryti taikos sutartį, numatant atsiskaitymą dalimis per kelis mėnesius. Nors ieškovas nesutiko sudaryti taikos sutarties, tačiau atsakovas, pripažindamas ieškovo reikalavimus, per visą laikotarpį iki teismo posėdžio (3 mėn.) nesumokėjo ieškovui nei dalies skolos. Todėl įvertinus tai, kad atsakovas jau turėjo laiko įvykdyti bent dalį ieškovo reikalavimų, teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas minimaliam atsakovo prašomam laikotarpiui, t. y. 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismo nuomone, išdėsčius teismo įsprendimo vykdymą trumpam 3 mėnesių laikotarpiui, ieškovo interesai nebus esmingai pažeisti, be to, už naudojimąsi ieškovo pinigais, atsakovas pagal teismo sprendimą privalės mokėti palūkanas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 284 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 2347,66 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 66 ct) sumą, 163,37 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 37 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,33 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 33 ct) žyminį mokestį ir 340,00 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt eurų) išlaidas už advokato paslaugas ieškovui Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti trijų mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovas E. R. kas mėnesį nuo 2015-11-06 sumoka ieškovui Ž. V. ne mažiau kaip po 975,45 Eur, galutinai visas teismo pritiestas sumas, įskaitant procesines 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokant nė vėliau kaip iki 2016-02-06.

Priteisti iš atsakovo E. R. 13,01 Eur (trylika eurų 01 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per bylą nagrinėjusį Kėdainių rajono apylinkės teismą.