- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- 1-1877-1096/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08518-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Kaltinamasis
- A. T.
teismo posėdyje supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gyčio Normanto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo asistentu, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 173 straipsnio 1 d. ir 22 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. 2019 m. vasario 27 d. apie 14.00 val., kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą paveikti Vilniaus miesto savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, suklastojant rinkimų biuletenius, pakvietęs į susitikimą aptarti rinkimų eigos Vilniaus miesto savivaldybių tarybų rinkimų komisijos narius E. J. ir K. D., siūlė pastariesiems už atlygį, skaičiuojant rinkimų balsus, į tuščias balsavimo biuletenių prioritetų vietas įrašyti numerį "5", kuriuo pažymėtas (duomenys neskelbtini) partijos kandidatas V. S. Už kiekvieną įrašytą balsą už šį kandidatą žadėdamas sumokėti po 1 eurą, taip siekdamas sukliudyti išreikšti rinkimų teisę turinčių piliečių bei kitų asmenų politinę valią bei iškreipti jų tikrąją nuomonę ir pasirinkimą rinkimuose. Tokiais savo veiksmais tyčia pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 173 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. T. parodė, kad jis buvo rinkimų stebėtojas. Yra dalyvavęs (duomenys neskelbtini) susirinkime, kuris vyko prieš mėnesį partijos būstinėje (duomenys neskelbtini). Dalyvauti šiame susirinkime gavo kvietimą iš (duomenys neskelbtini) sekretoriato. Nebuvo šios partijos nariu iki 2019 metų rinkimų. (duomenys neskelbtini) partijos (toliau – (duomenys neskelbtini) partija) visų narių nepažįsta, tačiau bendravo su šios partijos rinkimų štabo nariais, kurių duomenų neprisimena. V. S. yra jo darbdavys. V. S. pažįsta nuo vaikystės, nes jis yra tėvo draugas. Kadangi rinko (duomenys neskelbtini) partijos komisijos narius į 2019 metais vyksiančius rinkimus, kreipėsi į savo pažįstamus, kad surastų jam savanorius šiam darbui. gavo sąrašą asmenų, kurie norėtų būti rinkimų komisijos nariais. Neatsimena iš ko konkrečiai gavo pranešimą apie tai, kad E. J. ir K. D. norėtų būti rinkiminės komisijos nariais. 2019 m. vasario 27 d. apie 14.00 val. Prekybos centre (duomenys neskelbtini) susitiko su E. J. ir K. D. Šio susitikimo metu jis aptarė rinkimų balsų skaičiavimo eigą ir apie galimybę „pareitinguoti“ vieną ar kitą numerį. "Pareitinguoti" turėjo omeny, padaryti akcentą į 5-ąjį sąrašo numerį. Padidinti šio numerio skaičių. Jei, pvz., balsavimo biuletenyje nėra įrašyto numerio 5, tai šį numerį padiktuoti. Padiktuoti kitam komisijos nariui. Skaičiuojant pirmumo balsus biuletenyje įvardinti Nr. 5, jeigu jo ten nėra. Jie aptarė, kokios yra galimybės tai padaryti, t. y. E. J. ir K. D. pasakė, kad jei rinkiminėje apylinkėje bus galimybė, kad jie vedančiam balsų apskaitą asmeniui paminėtų penktą numerį, kad neva tas penktas numeris ten įrašytas, nors iš tiesų jo ten nėra. Jis paminėjo, kad jie klausytų pirmininko nurodymų, kai bus vykdomi balsų skaičiavimai. Kadangi pirmininkas yra apylinkės vadovas, tai reiktų tiksliai vykdyti pastarojo nurodymus, t. y. nesavivaliauti, o tinkamai vykdyti savo pareigas. Ir už tai pasiūlė, tiksliau paminėjo, kad galimas atlygis. Pavyzdžiui, 1 euras už vieną balsą. Šiuos pinigus mokėtų iš savo kišenės. Penktuoju numeriu buvo pažymėtas V. S. Šių susitikimų metu jis tik pasiūlė potencialiems rinkimų komisijos nariams, kad jei atsirastų galimybė, padiktuoti balsų apskaitą vedančiam asmeniui penktą numerį, o jis už tai atsiskaitytų, mokėdamas po vieną eurą už kiekvieną padiktuotą penktą numerį. Kiekviename biuletenyje yra penki pirmumo balsai. Jei kažkuriame iš biuletenių nebūtų pažymėti visi penki, tai jis pasiūlė padiktuoti penktą numerį, jei toks, pilnai neužpildytas biuletenis pasitaikytų. Nebuvo jokios konkrečios metodikos kaip būtų skaičiuojami toks pradiktuotas penkto numerio kiekis, nebuvo nustatytas aiškus tarifas už gautus balsus, kalbėjo apie apytikslią sumą. Tuo metu jis negalvojo, kad rezultatų keitimas yra užtraukia tokią atsakomybę. Suprato, kad tai klastojimas, bet negalvojo, kad toks klastojimas užtrauks baudžiamąją atsakomybę, nors žinojo, kad tai nusižengimas. Taip veikė niekieno neprašomas, savo noru. Šie rinkimai nėra pirmi, bet pirmi, kai jis atliko tokio pobūdžio darbus, vykdydavo paprastesnius darbus, pvz., agitacinės medžiagos platinimas, dar buvo rinkimų stebėtoju. Jis pasidomėjo kokiu būdu yra skaičiuojami balsai ir pats sugalvojo schemą kaip galima padidinti V. S. reitingą balsavime. Š. N. pasakė, kad sumokėtų jam pinigus ir ta suma priklausytų nuo to, kiek tiksliai kartų jis sudiktuotų penktąjį numerį. Š. N. pasiūlė papildomą atlygį už tai, kad jis išnešiojo žmonėms balsavimo biuletenius. Visiems kalbėjo apie apytikrias sumas. Jo mėnesinės pajamos yra apie 1000,00 Eur. Žmonėms būtų mokėjęs iš savo asmeninių lėšų. Nežino, ar V. S. žinojo, kad jis sugalvojo tokią veikimo schemą, kaip padidinti už jį "prabalsavusių" asmenų skaičių. V. S. nesiūlė jam jokio piniginio atlygio už tokią jo iniciatyva (4 t., b. l. 143-144).
Papildomos apklausos metu A. T. parodė, kad su jam inkriminuojama nusikalstama veika sutinka ir dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi (4 t., b. l. 155 -156).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. T. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina šie duomenys:
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, kad 2019 m. vasario 28 d. 10.49 val. įregistruotas E. J. pranešimas, jog jam 2019 m. vasario 27 d. apie 14 val. asmuo, prisistatęs vardu A., pasakė, kad skaičiuojant rinkimų balsus į tuščias prioritetų vietas balsavimo biuletenyje įrašytų numerį 5, t. y. V. S. Už kiekvieną įrašytą balsą pasiūlė sumokėti po 1 eurą (1t., b. l. 8).
E. J. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad asmuo, prisistatęs vardu A., pasiūlė skaičiuojant Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimų balsus rezultatus klastoti V. S. naudai, balsavimo biuletenyje prioritetų sąraše įterpiant jo vardą. Pažadėtas atlygis buvo 1 euras už papildomą balsą (1 t., b. l. 7).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo E. J. pateikė turimą pokalbio su A. T. garso įrašą (1 t., b. l. 24).
Vilniaus apskrities policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2019 m. Suvestinė Nr. 10-OR2-10895 (5 t., b. l. 66-69).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kaip E. J. atpažino A. T., kaip asmenį prisistačiusi „A“ vardu (1 t., b. l. 26-30).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kaip K. D. atpažino A. T., kaip asmenį prisistačiusi „A“ vardu (1 t., b. l. 65-68).
Garso įraše, kurį pateikė E. J., atsispindi E. J. parodymuose išdėstytos pokalbio su A. aplinkybės. Pokalbyje dalyvavo ir K. D.(1 t., b. l. 24; 5 t., b. l. 66-69).
Iš Š. N. pateikto pokalbio prekybos centre (duomenys neskelbtini) stenogramos matyti, kad jame užfiksuoti Š. N. parodymuose minimos aplinkybės apie tai, ką jam siūlė atlikti A. T. balsų skaičiavimo metu (1 t., b. l. 108-111).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. J. parodė, kad sudalyvauti kaip nariui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose komisijos nariu pasiūlė darbe, skyriaus vadovas R. P., nurodęs, kad už tai bus atlyginta ir tokiu būdu yra galimybė užsidirbti apie 250-300 Eurų. Norą dalyvauti pareiškė ir kiti bendradarbiai, tarp jų – K. D., jo žiniomis, ir R. P. yra rinkimų narys. Dėl rinkimų komisijos visais klausimais bendravo su rinkimų komisijos pirmininku K. B. (el. paštu, žinutėmis ir telefonu) ir su (duomenys neskelbtini) atstove N. J. Jo kolega K. D. pasakė, kad skambino A.T., kad tai dėl rinkimų ir „vėl kažką siūlys“ (turint omeny, kad N. skambino įvairiais klausimais: dėl mokymų, dalyvavimo vakarėlyje ir pan.), kažkokio įtarimo šis pasakymas jam nesukėlė. Dar po kelių valandų K. D. pasakė, kad ateis A. ir su jais abiem norės pakalbėti. K. sakė, kad susitiks, bet jei A. siūlys kokią nesąmonę, tai jis išeis. Susitarė pasėdėti, paklausyti, ką siūlys, apie ką šnekės, palinksėti galva. Jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini). Apie 14.00 val. buvo laisvas laikas, K. D. baigęs darbus ketino eiti namo, kai jam paskambino A. ir pasiūlė susitikti. K. perdavė, kad A. jau čia ir galima eiti. Ėjo susitikti su A. nežinodamas kaip jis atrodo, ir kur tiksliai su juo susitinka, pasikliaudamas K., kuris tiesiogiai su A. bendravo. Vidinės nuojautos pagautas darbovietės poilsio kambaryje, nieko nesakęs K. D., įjungė diktofoną (garso įrašymo funkciją savo telefone). Tai padarė norėdamas apsaugoti ir save (jei, kaip nujautė, siūlys kažką neteisėto). K. A. pasakė, kad norės pakalbėti apie rinkimus, kad yra papildomas būdas užsidirbti, ištraukė popierinį lapą su balsavimo biuletenio nuotrauka, kuriame buvo pažymėtas balsavimas už partiją (duomenys neskelbtini), prioritetų tvarka sužymėti kažkokie kandidatai, tiksliai neprisimenu kokie. A.T. patikino, kad tai legalu, plačiai naudojama praktika, kad jam rūpi būtent šitos partijos (duomenys neskelbtini) duomenys, kad reikia kreipti dėmesį į prioritetų eilutę, jei ji užpildyta ar visiškai tuščia, nieko daryti nereikia, o jeigu prioritetų eilutėje yra palikta viena pozicija, reikia įterpti Nr. 5 (V. tada pavardės neminėjo). Dar kartą patikino, kad taip visi rinkimų nariai taip daro, visi partijų nariai taip daro. Paaiškino apie tą reitingavimą ir jo reikšmę. Toliau ištraukė dar vieną lapą - tai turėjo būti rinkimų biuletenių balsų skaičiavimo lapas arba kažkas panašaus, ir paaiškino, kad skaičiuojant įterpti „5“ į prioritetų eilutę, priklausomai nuo to, kokia funkcija bus skirta, reikėtų arba skaitant rinkėjo biuletenį vietoj esančių tuščių vietų prioritetų eilutėje įvardinti numerį 5 (penki), o pildant rinkimų biuletenių balsų skaičiavimo lapą, vietoj esančių tuščių vietų įrašyti numerį penki į prioritetų eilutę. A. paaiškino, kad tai daryti ne kiekviename lape, o kas kokį trečią, kad nesukelti įtarimų. Pažadėjo už kiekvieną balsą atlygį po 1 eurą. Paminėjo, kad tai yra prašymas, ne reikalavimas, reiktų bent po 150 balsų nuo savęs užtikrinti. Minėjo, kad V. yra „mūsų bosas“ ir jo bosas (suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas). K. D. paklausė, ar tai legalu, A. T. patikino, kad tai plačiai naudojama praktika. Minėjo, kad ir jis pats būdamas komisijos nariu taip elgėsi. A. nepažįsta, jokios informacijos apie jį neturi, jokie santykiai nesieja. Taip pat jei viskas pavyks, A. minėjo apie galimybę užsiimti tokia pačia veikla Seimo rinkimuose, kur pinigų sumos atlygiui būtų didesnės (iki dešimt kartų daugiau). Paprašė suskaičiavus visus balsus SMS žinute jam pranešti, kiek balsų rinkimų apylinkėje surinko V. Po rinkimų žadėjo susitikti ir perduoti žadėtą atlygį. Pokalbio metu sutiko su A. pasiūlymu, patikindamas, kad būtent taip, kaip jis prašė ir pasielgs rinkimų metu skaičiuodamas balsus. Tą pačią dieną vakare pasitikslino internete apie A. minimą kandidatą rinkimų sąraše Nr. 5, tai partijos (duomenys neskelbtini) kandidatas V. S. Jo nepažįsta, jokių duomenų apie jį neturėjo. Kreipėsi į policiją su pareiškimu, suvokdamas, kad buvo siekiama jį papirkti, skatinant suklastoti rinkimų biuletenius tokiu būdu trukdant kitiems kandidatams pasinaudoti jų teise būti išrinktiems (1 t., b. l. 20-22).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. D. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), kartu su E. J. Prieš mėnesį iki rinkimų direktorius M. Z. pasakė, kad yra galimybė dvi ar vieną dieną, t. y. rinkimų dienomis, kovo 3 ar kovo 17 dienomis papildomai dirbti, ir uždirbti nuo 200 iki 300 Eurų. Pasakė, kad yra galimybė pabūti rinkimų komisijos nariais. Po kiek laiko gavo informaciją, jog turi atvykti į (duomenys neskelbtini) būstinę, kur į susirinkimą atėjo vaikinas apie 30 metų, vardu A. 2019 m. vasario 25 d. ar 26 dieną paskambino A. T., kuris buvo susirinkime, pasakė, kad jam žinoma, kur jis dirbs komisijoje per rinkimus, turi pasiūlymą ir nori „akis į akį“ pasikalbėti. Susitarė susitikti 2019 m. vasario 27 d., jo darbovietėje (duomenys neskelbtini). Jis kartu pakvietė bendradarbį E. J., nes jis irgi turi dirbti rinkimuose. Susitikę nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). A. T. pasakė, kad tikriausiai žino, ko susirinko. Pasakė, kad ne veltui jie paskirti dirbti rinkimų metu neva dirba vienam tam pačiam žmogui. Suprato, kad kalbama apie "(duomenys neskelbtini)" akcininką ar savininką, kuris dalyvauja rinkimuose. Konkrečiai duomenų nenurodė. Pasakė, kad turi padėti tam žmogui, pakoreguoti balsus, juos „dadėti“, jei bus galimybė. Siūlė tai padaryti už atlygį. A. T. su savimi turėjo porą rinkimo pavyzdžių, ar tai seni, ar nauji pavyzdžiai, nežino. Turi savo telefonu pasidaręs vieno biuletenio nuotrauką. Įdėmiai pasižiūrėjo nuotrauką, kurioje matosi, kad tai 2019 m. kovo 3 dienos biuletenis, jame pažymėta „kryžiuku“ partija (duomenys neskelbtini), o apačioje 5 langeliai. Nori pasakyti, kad visiškai nesidomi politika, kandidatais ir pan., todėl nežino kokios partijos, kokie partijų nariai ir pan. Pokalbio su A. T. metu užsifiksavo tik tai, kad turi būti tame apatiniame langelyje parašytas Nr. 5. A.T. pasakė, kad po to, kai pasibaigs balsavimas, pasisiūlyti skaičiuoti savo partijos balsus (kokia tai partija, jis nežino). T. A. pasakė, kad biuletenyje turi dominti Nr. 5. Pasisiūlius skaičiuoti savo partijos balsus komandoje būtų dar vienas nepažįstamas asmuo. Diktuojant asmeniui, kas biuletenyje įrašyta, jei yra įrašytas Nr. 5, tai sakyti kaip viskas yra. Jeigu yra visi tušti langeliai, taip ir sakyti, kad visi tušti langeliai. Bet jei biuletenis, kuriame ne visi apačioje esantys langeliai užpildyti, nieko nerašyti, bet diktuojant pasakyti papildomą skaičių 5. Arba jeigu visi langeliai užpildyti skaičiuojant biuletenius, tiesiog vietoj kokio nors skaičiaus padiktuoti 5. A.T. pasakė, kad tai sena rinkimų praktika, kad taip daro kiekvienas partijos suinteresuotas narys, seniai taikoma praktika, tai yra normalu. Dar sakė, kad tikrai niekas neperskaičiuos balsų, niekas už tai negrės, apie tai tiesiog garsiai nekalbama. Suprato, kad A. prašė klastoti duomenis, paveikti rinkimų rezultatus. A. sakė, kad tikisi iš kiekvieno po 100-150 balsų. Tam kandidatui, kad jis praeitų rinkimus bendrai reikia surinkti 3000 balsų. A. apie atlygį pasakė, kad kiek jam tų balsų „išneš“, tiek pinigų duos, pasakė, kad jei 100-150 balsų, tai sumokės 100-150 Eurų, paminėjo kad negalės patikrinti, ar tikrai pateikė tikslius rinkimo duomenis, tai liks jų sąžinėje. Sutikus tokiu būdu skaičiuoti balsus, sumokėtų po rinkimų. Dar A. prašė po rinkimų parašyti SMS žinutę su informacija kiek kandidatas Nr. 5 surinko balsų. Nesijautė įbaugintas A., jis siūlė pinigus už balsus. A. T. sakė, kad jei gerai tam žmogui, tai ir jiems geriau bus, artėja Seimo rinkimai, ten didesni pinigai, viskas tik geriau bus. Bekalbant buvo patogu atsisakyti jo pasiūlymo, su E. sutiko su jo pasiūlymu klastoti rinkimo balsus, sakė kiek pavyks, tiek balsų pririnks. Pasikalbėjus, su A. išsiskyrė, pažadėjęs 2019 m. kovo 2 d. susisiekti. Žino, kad A. norėjo susitikti ir dėl to paties pakalbėti su R. P. Su R. P. 2019 m. kovo 1 d. pasikalbėjo, pastarasis domėjosi apie ką kalbėjo su A., nes jam irgi skambino. Pasakė trumpai ką A. siūlė. R. P., išklausęs pasakė, kad jis nesutiks. Su E. J. darbe kalbėjo apie rinkimus ir A. pasiūlymą, E. J. pasakė, kad nesutinka, rinkimo duomenų nenori klastoti ir neklastos. Patikino E. J. kad irgi nesutinka. Apie A. T. pasiūlymą nepagalvojo rimtai. Nekilo mintis kreiptis į policiją ir pranešti apie tai, kad A. siūlo pinigus už rinkimų duomenų klastojimą. Nežinojo, kad už tai yra numatyta atsakomybė (1 t., b. l. 61-63).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Š. N. parodė, kad asmeniškai nepažįsta A. T., jo pavardės nežino, bet apie tą asmenį pranešė organizacijai "(duomenys neskelbtini)". A. matė du kartus. Kiek pasakojo pats A., tai jis buvo atsakingas už partijos komisijos narių surinkimą. A. T. į mobilųjį telefoną paskambino maždaug prieš penkias dienas, pasiūlė susitikti prekybos centre (duomenys neskelbtini). Susitiko 2019 m. kovo 2 d. apie 12.00 val. Į susitikimą atsinešė savo telefoną, kuriuo darė garso įrašą. Kilo įtarimas, kad A. gali siūlyti atlygį už neteisėtus veiksmus. Susitikus su A. T., pastarasis iš tiesų pasiūlė surinkti 60-70 balsų (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje už kandidatą Nr. 5 V. S. Sakė, kad už tai sumokės 120 eurų ir papildomai 100 eurų už tai, kad išnešiojo balsavimo lapus. A.T. sakė, kad balsų skaičiavimo metu pasistengtų dirbti su (duomenys neskelbtini) partijos balsų skaičiavimu ir reitingavimo metu gauti penktam numeriui daugiau balsų, t. y. fiktyviai padidinti skaičių. Jis nesutiko su tokiu A. pasiūlymu, bet A. to nesakė, nes bijojo jį išgąsdinti, tačiau po šio susitikimo iš karto parašė pranešimą "(duomenys neskelbtini)". Nesutiko su A.T. pasiūlymu, nes tai nesąžininga ir prieštarauja jo moralei (1 t. b. l. 99-100).
Papildomai apklaustas liudytojas Š. N. parodė, kad A. pasakė, kad atstovauja Nr. 5 reitinguojamam V. S. Norėjo, kad apylinkėje Nr. (duomenys neskelbtini) būtų V. S. 60-70 balsų. Reikėjo "pasistengti gauti" skaičiuoti savo partiją (duomenys neskelbtini) ir siūlė du variantus: tuomet jei skaičiuosiu balsus įvardinti Nr. 5 vietoj biuletenyje įrašyto kito skaičiaus arba suvedant duomenis vietoj įvedamo numerio suvesti kas trečio-ketvirto biuletenio numerį pakeičiant jį Nr. 5. Pokalbio metu sutiko su pasiūlymu, pažadėjo jo siūlomu būdu skaičiuoti biuletenius rinkimų dieną, atsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes. A. T. sutiko, kad gali kilti kliūčių ir jo siūlymas yra neprivalomas, o pageidautinas. Pinigų už lapelių nešiojimą ir už balsų skaičiavimą nedavė, sąskaitos numerio neprašė, žadėjo atsiskaityti po rinkimų ir grynais. Paprašė informuoti žinute, kiek balsų gavo partija ir numeris "5". Po pokalbio su A. atėjęs į automobilį paskambino policijai "112", kol laukė policijos surado organizacijos "(duomenys neskelbtini)" kontaktus ir persiuntė šiai organizacijai garso įrašą. Vėliau atšaukė policijos iškvietimą, kad nereikėtų laukti iki atvyks patruliai. Susisiekę pareigūnai pasitikslino, ar tikrai atšaukė iškvietimą, šiems paaiškino, kad pateikė duomenis minėtai organizacijai (1 t., b. l. 105-107).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. G. parodė, kad ji organizacijos "(duomenys neskelbtini) " savanorė. 2019 m. kovo 2 d. apie 13 val., būnant "(duomenys neskelbtini) " biure (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) tinklalapį buvo gautas pranešimas iš Š. N., kuris yra rinkimų komisijos narys, deleguotas (duomenys neskelbtini) apylinkėje. Savo pranešime Š. N. apibendrintai pranešė, kad su juo susisiekė asmuo, vardu A. (pranešime nurodant, kad A. tikėtina pavardė "S.", nepaaiškinant kodėl būtent "S." ir pakvietė į susitikimą (neminint kur). Š. N. susitikus su minėtu A., pastarasis Š. N. pasiūlė 120 eurų, ir papildomai 100 eurų, jei pavyktų, kad skaičiuojant balsus Š. N. "pasirūpintų", kad partijos (duomenys neskelbtini) kandidatas (pagal kandidatų sąrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sąrašo Nr. 5) V. S. gautų bent 60-70 balsų. Tęsdamas pranešimą, Š. N. nurodė, kad pastarajam žinoma, jog tas pats A.T. yra susitikęs bei pateikęs analogiškus pasiūlymus ir Š. N. keletui kolegų (neįvardino tų kolegų). Š. N. pavyko padaryti šio susitikimo su A.garso įrašą, kuriame A. akivaizdžiai siūlė už atlygį klastoti rinkimų rezultatus. Gavus šį pranešimą organizacija telefonu susisiekė su Š. N., kuris papasakojo tą patį, ką ir buvo rašęs savo pranešime, bei sutiko, kad jo duomenys būtų pateikti teisėsaugos institucijoms, o taip pat elektroniniu paštu atsiuntė minėto susitikimo garso įrašą. Šis garso įrašas buvo perklausytas, kreiptasi į policiją (1 t., b. l. 140).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. Š. parodė, kad ji visuomeninės organizacijos "(duomenys neskelbtini)" vadovė. 2019 m. kovo 2 d. apie 13 val. būnant (duomenys neskelbtini) biure (duomenys neskelbtini) tinklalapyje gautas Š. N. elektroninis pranešimas apie tai, kad su pastaruoju susisiekė asmuo, vardu A., kuris pasiūlė klastoti už piniginį atlygį rinkimų rezultatus. Savo pranešime Š. N. tik apibendrintai pranešė, kad su juo susisiekė (nepasakant kokiu būdu ir kada) asmuo, vardu A. (pranešime nurodant, kad A. tikėtina pavardė "S", nepaaiškinant, kodėl būtent "S." ir pakvietė į susitikimą (neminint kur). Š. N. susitikus su minėtu A., pastarasis jam pasiūlė 120 eurų, ir 100 eurų, jei pavyktų, kad skaičiuojant balsus Š. N. "pasirūpintų", kad (duomenys neskelbtini) kandidatas (pagal kandidatų sąrašą (duomenys neskelbtini)), kurio sąrašo Nr. 5 - V. S. "gautų"- bent 60-70 balsų. Tęsdamas pranešimą, Š. N. nurodė, kad pastarajam žinoma, jog tas pats A. yra susitikęs bei pateikęs analogiškus pasiūlymus ir Š. N. keletui kolegų (neįvardino tų kolegų). Š. N. pavyko padaryti šio susitikimo su A. garso įrašą, kuriame A. akivaizdžiai siūlė už atlygį klastoti rinkimų rezultatus. Gavus šį pranešimą organizacija telefonu susisiekė su Š. N., kuris papasakojo tą patį, ką ir buvo rašęs savo pranešime, bei sutiko, kad jo duomenys būtų pateikti teisėsaugos institucijoms, o taip pat elektroniniu paštu atsiuntė minėto susitikimo garso įrašą (1 t., b. l. 138).
Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kita rašytinė bylos medžiaga: liudytojos V. A. (2 t., b. l. 3), liudytojo R. A. (2 t., b. l. 54-55), liudytojo A. D. (2 t., b. l. 93-94), liudytojo D. B. (3 t., b. l. 102-104), liudytojas Ž. B. (3 t., b. l. 9-12), liudytojo R. P. (3 t., b. l. 56-59), liudytojos D. V. (4 t., b. l. 13-15), liudytojos R. M. (4 t., b. l. 85-87), liudytojo K. Z. (2 t., b. l. 136), liudytojo T. Š. (3 t., b. l. 144-145), liudytojo L. K. (4 t., b. l. 124-125), liudytojo M. O. (4 t., b. l. 130-131), liudytojos N. J. (2 t., 45-47), liudytojo V. S. (4 t., b. l. 133-134) parodymai.
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog neginčijamai įrodyta, kad A. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamojo A. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 173 straipsnio 1 dalyje, nes A. T., turėdamas tikslą paveikti Vilniaus miesto savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, suklastojant rinkimų biuletenius, siūlė Vilniaus miesto savivaldybių tarybų rinkimų komisijos nariams E. J. ir K. D. už atlygį, skaičiuojant rinkimų balsus, į tuščias balsavimo biuletenių prioritetų vietas įrašyti numerį "5", kuriuo pažymėtas (duomenys neskelbtini) kandidatas V. S., už kiekvieną įrašytą balsą už šį kandidatą žadėdamas sumokėti po 1 eurą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.
Paskelbus A. T. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašė sumažinti baudos dydį dėl sunkios finansinės padėties (5 t., b. l. 156).
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo padarytos nusikalstamos veikos stadiją – veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, veikos pavojingumas nėra didelis, realios žalos įstatymo saugomoms vertybėms nepadarė, nei vienas rinkimų biuletenis nebuvo suklastotas, rinkimų rezultatai nebuvo paveikti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nusikalto pirmą kartą, dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį ir turto, skiria bausmę – baudą, kurios dydis – 102 MGL (5100 Eur) – artimas minimaliam (BK 47 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 2 punktas).
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas kaltininkui yra teismo diskrecija. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisėjas, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, nėra saistomas prokuroro siūlomu ar kaltininko pageidaujamu baudos dydžiu. Teisėjas gali parinkti tokį baudos dydį, kuris jo vertinimu yra teisingas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-235-307/2017).
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas A. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 2 d. 17.59 val. iki 2019 m. kovo 4 d. 13.55 val. (4 T., b.l. 135-136), t. y. dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir A. T. paskirti galutinę bausmę – 64 MGL (3200 Eur) baudą.
Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį bei tai, kad kaltinamasis A. T., nors ir yra dirbantis, tačiau atlyginimas nėra didelis, nustato jam šešių mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina (4 t., b. l. 151-153).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso įrašas pateiktas E. J. ir garso įrašas pateiktas Š. N., kurie saugomi prie bylos medžiagos, paliktini kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 173 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 68 MGL (3400 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 2 d. 17.59 val. iki 2019 m. kovo 4 d. 13.55 val., t. y. dvi dienas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir A. T. paskirti galutinę bausmę – 64 MGL (3200 Eur) baudą.
A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso įrašą pateiktą E. J. ir garso įrašą pateiktą Š. N. saugomus prie medžiagos, palikti saugoti byloje.
1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius,1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
5. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
6. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.