Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viliaus Paulausko (toliau – ir prokuroras) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Malecko apeliacinis skundas dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. baudžiamojo įsakymo grąžintas apeliantui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu E. T. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir skyrė jam 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bauda buvo sumažinta vienu trečdaliu ir E. T. paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu Trakų rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, konfiskavo automobilį „VW Golf“ kaip nusikalstamos veikos priemonę. Be to, priešingai nei prašė prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, apylinkės teismas nusprendė neskirti nuteistajam E. T. BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (b. l. 84-85). Šį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad E. T. nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikaltimas buvo padarytas nepiktybiškai, siekiant saugiai pastatyti automobilį ir nepagalvojus apie riziką tiek sau, tiek aplinkiniams.Nesutikdamas su Trakų rajono apylinkės teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Darius Maleckas Vilniaus apygardos teismui 2017 m. gegužės 22 d. pateikė apeliacinį skundą prašymas pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo E. T. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. uždrausti vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 89-90).Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi šį apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. baudžiamojo įsakymo grąžino apeliantui. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, jog Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas jau yra įsiteisėjęs ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 422 straipsnio 2 dalies nuostatas neskundžiamas. Be to, nagrinėjamu atveju BPK 422 straipsnio nuostatos konkrečiai nustato, kad tik kaltinamojo prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nutraukia teismo baudžiamojo įsakymo procesą. Baudžiamasis įsakymas nuo kitų nuosprendžių baudžiamasis įsakymas skiriasi, nes negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Be to, prokuroras apeliaciniame skunde dėl teismo baudžiamojo įsakymo nesutinka tik su kaltinamajam E. T. paskirta bausme, o jokių esminių procesinių pažeidimų priimant 2017 m. gegužės 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą nenurodo (b. l. 93-94). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vilius Paulauskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti nagrinėti prokuroro apeliacinį skundą.Prokuroras skunde teigia, jog priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, esminis proceso pažeidimas Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Malecko Vilniaus apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde yra nurodytas – Trakų rajono apylinkės teismas, matydamas, kad prokuroro kaltinamajam siūloma bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės yra netinkamos ar nepagrįstos, turėjo vadovaudamasis BPK 423 straipsniu ir priimti sprendimą perduoti bylą nagrinėti teisme, kadangi nėra pakankamai aiškios bylos aplinkybės. Skunde pažymima, kad nuspręsti, ar yra pagrindas nukrypti nuo bendrojo baudžiamojo proceso modelio ir užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu yra prokuroro diskrecija. Dėl to prokuroras, priimdamas sprendimą inicijuoti baudžiamojo proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu, turi pagrįstą lūkestį, jog, kaltinamajam sutinkant su prokuroro siūloma bausme, teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, prokuroro ir kaltinamojo sutartų sąlygų nekeis esmingai, o matydamas, jog tam tikros aplinkybės yra neaiškios, surengs bylos nagrinėjimą posėdyje, kaip to reikalauja BPK 423 straipsnis. Nagrinėjamu atveju teismas nesilaikė BPK 423 straipsnio reikalavimų, t. y. neperdavė bylos nagrinėti posėdyje ir būtent tai, prokuroro vertinimu, buvo esminis proceso pažeidimas, lėmęs neteisingo ir nepagrįsto baudžiamojo įsakymo priėmimą. Baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas – supaprastintas procesas, kurio esmė ta, kad jis taikomas, kai nei dėl bylos aplinkybių, nei dėl kaltinamojo kaltės, nei dėl siūlomos bausmės nėra esminio ginčo. Skundžiamu atveju ginčas dėl prokuroro ir teismo pozicijos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimu buvo akivaizdus, dėl to byla turėjo būti perduota nagrinėti teismo posėdyje.Prokuroro vertinimu, nors BPK tiesiogiai neįtvirtina teisės prokurorui apskųsti teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą, tačiau tokiu atveju, kai teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, padaro akivaizdžią klaidą, kuri lemia neteisingo sprendimo priėmimą, negali būti laikoma, jog buvo įvykdytas teisingumas. Nors įstatymų leidėjas baudžiamojo proceso įstatyme neįtvirtino baudžiamojo įsakymo apskundimo teisės vienai iš proceso šalių – prokurorui, tai nereiškia, jog baudžiamojo įsakymo priėmimo procese padarytos esminės teismo klaidos niekaip negali būti ištaisomos. Nesant BPK tiesiogiai įtvirtintos teisės prokurorui apskųsti teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą, kai yra aiškiai matoma teismo padaryta klaida, prokuroro vertinimu, aukštesnės instancijos teismas turėtų taikyti įstatymo analogiją, t. y. taikyti BPK normas, reguliuojančias teismo nuosprendžių apskundimą ir priimti nagrinėti prokuroro apeliacinį skundą.Prokuroro skundas atmetamas.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuojančios BPK XXXI skyriaus Pirmojo skirsnio nuostatos įtvirtina tokią supaprastinto bylų proceso formą, kuomet žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nerengiamas, o šio proceso metu priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą per keturiolikos dienų terminą nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo pateikdamas prašymą surengti bylos nagrinėjimą, gali užginčyti su bausmės paskyrimu nesutinkantis kaltinamasis (BPK 422 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju kaltinamojo pateiktas prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nutraukia baudžiamojo įsakymo procesą, o teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėja ir jokių teisinių pasekmių nelemia – toliau procesas vyksta tarsi baudžiamasis įsakymas procese iš viso nebūtų surašytas. Pažymėtina, jog baudžiamojo įsakymo institutas baudžiamajame procese yra specifinis tuo, kad šis procesinis dokumentas negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, o teisė prašyti surengti bylos nagrinėjimą nesutinkant su teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat nustatyta tik kaltinamajam. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamajam E. T. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. baudžiamojo įsakymo nuorašas asmeniškai buvo įteiktas 2017 m. gegužės 6 d. Kaltinamasis per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą prašymo teismui reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme nepateikė. Taigi, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog minėtas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 21 d., o prokuroro apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą 14 dienų terminą, per kurį gali būti surengtas bylos nagrinėjimas teisme. Baudžiamosios bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog šiuo metu jau vyksta minėto procesinio dokumento vykdymo procesas. BPK 422 straipsnio nuostatos konkrečiai ir nedviprasmiškai nustato vien tik kaltinamojo teisę pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą ir tik tokio prašymo padavimas nutraukia teismo baudžiamojo įsakymo procesą, o byla teisme išnagrinėjama įprastine tvarka. Akcentuotina, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenustato teisės apeliacine ar kasacine tvarka apskųsti baudžiamojo įsakymo ne tik prokurorui bet ir kaltinamajam. Dėl to plečiamai aiškinti baudžiamojo proceso įstatymą ir taikyti prokuroro skunde nurodomą įstatymo analogiją bei galimai pabloginti kaltinamojo padėtį po to, kai baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo ir jau yra pradėtas vykdyti, nėra teisinio pagrindo.Prokuroro skunde pagrįstai nurodyta, jog nagrinėjant bylas supaprastinto proceso tvarka, svarbu laikytis ne tik BPK 422 straipsnio 1 dalies nuostatų, bet ir bendrųjų baudžiamojo proceso principų. Šio proceso metu taip pat turi būti užtikrintos baudžiamojo proceso įstatymo garantuotos įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir kitų asmenų teisės, visuomenės ir valstybės interesai bei tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Iš prokuroro pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka su kaltinamajam E. T. paskirta bausme, prašydamas skirti šiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kaip tai buvo nurodyta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Viena vertus, pagal BPK 419 straipsnio nuostatas, prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras privalo nurodyti siūlomą kaltininkui skirti baudos dydį. Įstatymo leidėjas prokurorui nenustatė pareigos pareiškime dėl baudžiamojo proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nurodyti kaltininkui skirtinas baudžiamojo poveikio priemones. Kita vertus, bausmės skyrimas kaltininkui yra teismo diskrecija. Teisėjas, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, nėra saistomas prokuroro siūlomu ar kaltininko pageidaujamu baudos dydžiu. Teisėjas gali parinkti tokį baudos dydį, kuris jo vertinimu yra teisingas. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės taip pat laikytinos bausmės dalimi. Pagal BPK 421 straipsnio 4 punktą, teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip ir bet kuriuo kitu baigiamuoju teisminiu dokumentu, turi būti išsprendžiami baigiant procesą privalomai spręstini klausimai, susiję su procesinių prievartos priemonių taikymu. Dėl to, net ir nesant prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu suformuluoto reikalavimo kaltinamajam paskirti konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas gali ją paskirti savo iniciatyva arba jos iš viso neskirti. Taigi, vien ta aplinkybė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam E. T. nebuvo paskirta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė, savaime nesuponuoja išvados, jog nebuvo laikytasi bendrųjų baudžiamojo proceso principų.Vis dėlto, nagrinėjamu atveju įvertinus Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. baudžiamojo įsakymo turinį bei baudžiamosios bylos medžiagą matyti, jog šis teismas sprendimą neskirti kaltinamajam E. T. baudžiamojo poveikio priemonės priėmė neįvertinęs visų svarbių aplinkybių, galėjusių turėti įtakos galutinio sprendimo priėmimui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Administracinių nusižengimų registre duomenų apie E. T. padarytus administracinius nusižengimus nėra (b. l. 73), prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu taip pat nurodyta, jog kaltinamasis administracine tvarka nebaustas. Tačiau informacijos apie E. T. suvestinėje (b. l. 67-68) nurodyti penki praeityje jo padaryti administracinės teisės pažeidimai, tarp jų ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, E. T., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio metu tik norėjo saugiai perstatyti automobilį. Tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje yra ir kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad jis būdamas neblaivus važiavo gatve ir vežė keleivius. Trakų rajono apylinkės teismas priimdamas 2017 m. gegužės 2 d. baudžiamąjį įsakymą taip pat neįvertino, jog pagal teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kai baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimai padaromi neblaivių asmenų transporto eismo saugumui, didelė reikšmė teikiama ir bausmės prevenciniams tikslams. Juo labiau, kad įstatymo leidėjas, kriminalizavęs veikas asmenų, vairavusių kelių transporto priemonę arba mokiusių praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), siekė ne tik šių asmenų nuteisimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti nepataisomą žalą jos nariams. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bet kuris teismas, tokio pobūdžio bylose spręsdamas BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo – taikymo tikslingumo klausimą privalo kruopščiai įvertinti ne tik nusikaltimo padarymo aplinkybes ar kaltinamojo asmenybę, bet ir kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: kompleksiškai įvertinti kaltinamojo atsakomybę švelninančias, sunkinančios aplinkybės, nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumą, kaltininko asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančias aplinkybes, asmenybės pavojingumą bei ankstesnius teistumus, kitų visuomenės narių interesą, kad eismas keliuose vyktų saugiai, tikimybę, kad kaltininkui paskirta bausmė pasieks jai keliamus tikslus ir pan. Visų šių aplinkybių visumos Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. baudžiamajame įsakyme neįvertino. Tačiau, kaip jau buvo minėta, BPK 422 straipsnio nuostatos konkrečiai ir nedviprasmiškai nustato vien tik kaltinamojo teisę pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą ir tik tokio prašymo padavimas nutraukia teismo baudžiamojo įsakymo procesą. Jau buvo minėta, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuojančios teisės normos proceso dalyviams apskritai nesuteikia teisės apeliacine ar kasacine tvarka apskųsti teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą. Šio baudžiamojo proceso įstatyme nustatyto imperatyvo nepaisymas sukurtų tokią teisinę situaciją, kai proceso dalyviams būtų suteikiamos tokios teisės bei pareigos, kurių baudžiamojo proceso įstatymas iš viso nenustatė. Nepagrįstai platus baudžiamojo proceso įstatymo aiškinimas būtų nesuderinamas su viešąja baudžiamojo proceso teisės šakos prigimtimi, pažeistų kaltinamojo teisėtus lūkesčius, kad jo atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas nebus pakeistas įstatymo imperatyviai nenustatyta tvarka. Be to, toks įstatymo aiškinimas neabejotinai iškreiptų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nes kaip jau buvo minėta, kaltinamajam teisė apskųsti baudžiamąjį įsakymą apeliacine ar kasacine tvarka taip pat nenustatyta.Esant šių aplinkybių visumai bylą nagrinėjantis teisėjas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Malecko apeliacinis skundas grąžintas apeliantui, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viliaus Paulausko skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.