Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant atsakovo atstovei Zitai Bareišienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - Šiaulių teritorinė muitinė).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 1, 5) paaiškino, kad 2009 m. sausio 22 d. iš jo buvo atimtas ir konfiskuotas cigarečių krovinys. Tvirtina, kad skola muitinei išnyko prekes konfiskavus pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnį. Muitinės sprendimas priimtas nesilaikant teisės akto vientisumo ir sistemiškumo taisyklės: didelės apimties teisės aktas turi būti aiškinamas ne atskiromis normomis, o normų visumoje. Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnyje nustatyta, kad „skola muitinei išnyksta (...) d) jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos“. Ši teisės norma yra logiška: valstybė muitais ir mokesčiais apmokestina tik tas prekes, kurios yra išleistos į apyvartą (Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 7 p.), o šiuo atveju prekės nebuvo išleistos į apyvartą. Mokesčių administravimo įstatymo 93 str. nustatyta, kad „Muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė(...) taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti (...) jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos“. Muitinės sprendimas, pareiškėjo nuomone, yra neteisėtas, nes prieštarauja teisės normoms. Komisija sprendime pacitavo Europos Teisingumo Teismo bylą, kuria negalima remtis šioje byloje, nes sprendimas toje byloje priimtas tik 2009 m. balandžio mėn., t. y. teisės taikymo taisyklė, keičianti įstatymo prasmę, sukurta po to, kai jis gabeno konfiskuotą krovinį.

Nepagrįsti R. K. skundo teiginiai ir dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje Nr. C-459/07 vertinimo. Pažymi, kad Europos Bendrijų Teisingumo teismas nepriima taisyklių, „keičiančių įstatymo prasmę“, kaip mano pareiškėjas. Priešingai, šio teismo paskirtis yra užtikrinti, kad visose Europos Sąjungos valstybėse narėse priimti Europos Sąjungos teisės aktai būtų aiškinami ir taikomi vienodai, kad teisė būtų vienoda visiems. Todėl pagrįstai buvo vadovautasi teisės taikymo išaiškinimais Europos Bendrijų Teisingumo teismo 2009 m. balandžio 2 d. byloje Nr. C-459/07.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Mokestinėje byloje ginčas kilęs dėl neteisėtai į Europos Bendrijos muitų teritoriją įvežtų cigarečių apmokestinimo importo mokesčiais.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio 22 d. Šiaulių rajone, kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 60 kilometre muitinės pareigūnams patikrinus automobilį „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Transriva“, kurį vairavo R. K., buvo surasta 54 280 vnt. cigarečių „LM Full Flavor“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, t. y. viršijant akcizas apmokestinamų prekių gabenimo normą 54 200 vnt. Pareiškėjas paaiškino, kad cigaretes įsigijo Maskvoje (Rusijos Federacija) iš nepažįstamo asmens ir vežė jas parduoti į Vakarų Europą (2009 m. sausio 22 d. paaiškinimas Šiaulių teritorinės muitinės viršininkui; MGK byla, l. 16). R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 9SM5800126 (MGK byla, l. 15). Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A-2.8-163-291/2009 R. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² str. 4 d. ir nubaustas 10 000 Lt bauda su 54 200 vnt. cigarečių konfiskavimu (MGK byla, l. 17).

Šiaulių teritorinė muitinė, po 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 9SM19/8.9-7 atlikusi pakartotinį patikrinimą, 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 9SM19/8.9-30 „Dėl skolos muitinei įregistravimo neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtoms prekėms“ apskaičiavo ir įregistravo R. K. importo mokesčių skolą muitinei: 827 Lt muito, 6 835 Lt akcizo, 1 729 Lt PVM, 931 Lt delspinigių ir paskyrė 30 proc. nesumokėtų mokesčių sumos baudą - 2 818 Lt, iš viso 13 140 Lt (MGK byla, l. 11-12). Muitinės departamentas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-853 patvirtino Šiaulių teritorinės muitinės 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 9SM19/8.9-30 (MGK byla, l. 8-10). Komisija 2010 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. S-60(7-442/2009) iš dalies patvirtino Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-853, t. y. patvirtino nurodymus sumokėti 827 Lt importo muitą, 6 835 Lt akcizą ir 743 Lt akcizo delspinigius, 1 729 Lt PVM ir 188 Lt PVM delspinigius, o vietoje paskirtos 30 proc. dydžio (2 818 Lt) baudos nurodė pareiškėjui sumokėti 10 proc. dydžio (939 Lt) baudą (MGK byla, l. 30-32).

Pareiškėjo manymu, jam nepagrįstai buvo priskaičiuoti mokesčiai, kadangi skola muitinei yra išnykusi. Teismo vertinimu, tokia R. K. pozicija nėra juridiškai pagrįsta.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad pareiškėjo vairuota transporto priemonė, kuria jis gabeno Rusijos Federacijos bendrovėmis paženklintas cigaretes ir neturėjo prekių statusą patvirtinančių dokumentų, buvo sulaikyta 60-ajame kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė -Kaliningradas kilometre).

Byloje aktualus Bendrijos muitinės kodekso normų aiškinimas.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalis importo skola muitinei atsiranda: a) neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes arba; b) neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu (202 straipsnio 2 dalis). Skolininkais laikomi: asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai (202 straipsnio 3 dalis). Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnis numato, kad nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neišieškojimu teisiškai pripažinus skolininką nemokiu, skola muitinei išnyksta: a) sumokėjus muito sumą; b) atsisakius išieškoti muito sumą; c) jeigu deklaravus prekes muitinės procedūrai, sąlygojančiai prievolės sumokėti muitus atsiradimą, įforminti: muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia vadovaujantis 66 straipsniu, tos prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, muitinės nurodymu sunaikinamos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn vadovaujantis 182 straipsniu, arba sunaikinamos ar negrįžtamai prarandamos dėl faktinės prekių prigimties, nenumatytų aplinkybių arba force majeure; d) jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Nepaisant to, prekių sulaikymo ir konfiskavimo atveju taikant baudžiamosios teisės aktus, kurie taikytini muitų teisės aktų pažeidimų atvejais, skola muitinei laikoma neišnykusia, jeigu pagal valstybės narės baudžiamosios teisės aktus nustatant skiriamų baudų dydžius remiamasi muitais arba jeigu skolos muitinei atsiradimas laikomas pagrindu baudžiamajai bylai iškelti.

Kadangi pareiškėjas pirmajai muitinės įstaigai prekių nepristatė ir jų nepateikė, teisėjų kolegijos vertinimu, skola muitinei negali būti laikoma išnykusia Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio d punkto prasme, nepriklausomai nuo to, kad prekės buvo konfiskuotos.

Analogiškas išvadas padarė ir Europos Teisingumo Teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendime (byla C-459/07). Teismas šioje byloje nurodė, kad prekės, kurios kirtusios Bendrijos išorės sieną sausuma yra minėtoje teritorijoje jau už pirmosios muitinės įstaigos, tačiau kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą, o už pranešimą muitinei apie šių prekių įvežimą atsakingi asmenys apie tai nepranešė, yra „neteisėtai (į šią teritoriją) įvežtos“ prekės Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme (26 punktas). Bendrijos muitų teritoriją pažeidžiant Bendrijos muitinės kodekso 38–41 straipsnyje numatytus formalumus įvežtų prekių visiškai atsitiktinis sulaikymas ne pirmojoje muitinės įstaigoje, esančioje minėtoje teritorijoje, negali lemti skolos muitinei išnykimo Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punkto prasme (34 punktas). Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punktas turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš minėtų prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos (38 punktas).

Pareiškėjo manymas, kad šiuo atveju negalima remtis Europos Teisingumo Teismo byla C-459/07, kadangi sprendimas šioje byloje priimtas tik 2009 m. balandžio mėn., yra nepagrįstas. Europos Teisingumo Teismas minėtoje byloje nekeitė juridinio reguliavimo apimties. Šio teismo suformuluotos aiškinimo taisyklės yra aktualios nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas teisei priešingus veiksmus atlikinėjo iki sprendimo byloje C-459/07 priėmimo ir paskelbimo.

Mokesčių administravimo įstatymo 93 str. 2 d. 2 p. pasakyta, kad muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti tos prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, muitinės nurodymu sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn, arba sunaikinamos, arba negrįžtamai prarandamos dėl faktinės prekių prigimties, nenumatytų arba nenugalimos jėgos aplinkybių. Kadangi šiuo atveju įvežamos prekės nebuvo deklaruotos, jas sulaikė ne įvežimo momentu, o jau gabenant Bendrijos muitų teritorijoje, nėra pagrindo remtis minėta Mokesčių administravimo įstatymo norma ir teigti, kad atitinkama skola muitinei yra išnykusi.

Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p., pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuoti 743 Lt akcizo ir 188 Lt PVM delspinigiai.

Kitos R. K. skunde nurodomos aplinkybės jo pagrįstumo taip pat neįrodo.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei. Mokesčių administratoriai ir Komisija tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, pagrįstai atsižvelgė į Europos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose. Įvertinus aplinkybę, kad Komisija, atsižvelgdama į mokestinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pakoregavo pareiškėjui skirtinų baudų dydžius iki minimalių 10 proc. dydžių (Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d.), laikytina, kad teismui apskųsti mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimai iš esmės yra teisėti bei pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti R. K. skunde nurodomais argumentais. Be to, pažymėtina, kad po pakartotinio patikrinimo atlikimo Šiaulių teritorinė muitinė R. K. pripažino skolininku pagal 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 9SM19/8.9-30, todėl Šiaulių teritorinės muitinės 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 9SM19/8.9-7 panaikinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Dėl išvardintų priežasčių R. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.