Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-06-26 · Civilinė byla Nr. e2-9482-347/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
e2-9482-347/2019
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00547-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Ieškovas
T. J.
Atsakovas
B. J.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Civilinė byla Nr. e2-9482-347/2019 (S);teisminio proceso Nr. 2-22-3-00547-2019-7; procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2019 m. birželio 26 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia,sekretoriaujant R. B.,

dalyvaujant ieškovui T. J., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. Z.,

nedalyvaujant atsakovei B. J.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei B. J., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas T. J. ieškiniu (1-4 b. l.) ir teismo posėdžio metu prašo: pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1178-188/2008 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui – A. J., (duomenys neskelbtini) pakeitimo, padidinant išlaikymo dydį iki 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; pavesti lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti ieškovui; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog 2008 metais buvo nutraukta santuoka bendru sutikimu. Pagal bendrą sutarimą iš atsakovės buvo priteista sūnaus išlaikymui po 300 Lt (85 Eur) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Tačiau po šios sutarties patvirtinimo praėjo daugiau kaip 10 metų, pasikeitė kainos, padidėjo infliacijos lygis, pabrango pragyvenimas, vaikas auga, o ryšium su tuo didėja ir jo poreikiai, išlaidos. Teigia, jog sūnaus išlaikymui reikalinga apie 500 Eur suma, nes sūnus yra dar ir aktyviai sportuojantis, dažnai vyksta į varžybas. Nors tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo proporcingai, sutinka, kad paduodant ieškinį reikalaujama iš atsakovės 250 Eur suma būtų sumažinta iki 200 Eur, nurodydamas, jog bandys riboti sūnaus poreikius.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti per darbovietę, sprendžiama, kad ji apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, priežasčių, pateisinančių neatvykimą, nenurodė. Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimams neprieštarauja.

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pažymėjo, kad palaiko ieškovo reikalavimus, prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio A. J. tėvai. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimu (civ. Byloje Nr.2-1178-188/2008) nutarta išieškoti iš B. J., lėšas sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės po 300 Lt (85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.

Ieškovas, prašydamas pakeisti nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydį, kuris nustatytas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimu, savo reikalavimą grindžia tuo, kad nuo to laiko (praėjo daugiau nei 10 metų) padidėjo sūnaus poreikiai, atsirado papildomų išlaidų, išaugo reikalingų prekių ir paslaugų kainos, sūnus pradėjo aktyviai sportuoti, dažnai vykti į varžybas. Šie teiginiai pripažintini pagrįstais, jie sudaro realų pagrindą išlaikymo dydžiui padidinti.

Teismas, atsižvelgia į anksčiau išdėstytus argumentus ir aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) už minimalų atlyginimą (pateikta pažyma), 2008 metais yra sukūręs kitą šeimą ir sutuoktinė yra neįgali (pateikta santuokos liudijimo ir neįgaliojo pažymėjimo kopijos), sūnus A. mokosi (duomenys neskelbtini) (2019 m. balandžio 14 d. pažyma Nr. MP-18), su (duomenys neskelbtini) sudaryta Neformaliojo vaikų švietimo teikimo sutartis (pateikta sutarties, sudarytos 2019 m. rugsėjo 28 d., kopija), be to, iš pateiktų dokumentų (antstolio pažymėjimo, 2011 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-40-188/2011) matyti, jog atsakovei buvo neterminuotai apribota motinos valdžia į sūnų, yra susidariusi skola dėl lėšų vaiko išlaikymui nemokėjimo. Teismas taip pat atsižvelgia ir į ieškovo, teikiančios išvadą institucijos atstovo paaiškinimus. Sprendžiama, kad yra pagrindas pakeisti nustatytą šalių sūnaus išlaikymo dydį - iš atsakovės priteistinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. kovo 12 d., iki sūnus A. sulauks pilnametystės. Sprendžiama, jog ieškovas reikalavimus nuo 250 Eur (kaip nurodė pateikdamas ieškinį teismui) iki 200 Eur susimažino pagrįstai, atsižvelgdamas ir į atsakovės dabartinę situaciją, teismui gavus duomenų, kad ji šiuo metu yra kūdikio priežiūros ir auginimo atostogose.

Ieškovui pavestina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas. Sprendimo dalis dėl lėšų išlaikymui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovas taip pat ieškinyje prašė priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad visus įrodymus (čekius, sąskaitas, banko išrašus, pažymas ir t.t.) pateiks parengiamojo posėdžio metu. Tačiau teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, ieškinį tikslindamas posėdžio metu ieškovas taip pat neįvardijo jokios sumos, nepatvirtino šių reikalavimų, todėl jokios bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 ir 96 straipsniai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 31,05 Eur žyminis mokestis (200 Eur – 85 Eur x 12 mėn. x 3% ir dėl elektroninės bylos – 75% nuo sumos); išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur, kas viršija minimalią 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl tai taip pat priteistina iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr.2-1178-188/2008) išieškomų lėšų dydį iš B. J. sūnaus A. J., (duomenys neskelbtini), išlaikymui, nustatant, kad ji sūnaus išlaikymui kas mėnesį moka 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodines pinigines išmokas, indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo dienos – 2019 m. kovo 12 d. iki sūnaus pilnametystės.

Ieškovą T. J., (duomenys neskelbtini) ir toliau laikyti priteisto sūnui A. J. išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės B. J. valstybei (sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752) – 31,05 Eur (trisdešimt vieną eurą 5 ct) žyminį mokestį, ir 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) išlaidas, susijusias du dokumentų įteikimu, įmokos kodas - 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aurelija Ozolinia