Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamajam nurodžius, kad neatsimena aplinkybių, apie kurias ankščiau buvo davęs parodymus, teismas pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.). K. Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. K., J. A., G. B. ir T. G. pažįsta nuo vaikystės. Kartu mokėsi P. E. pagrindinėje mokykloje. 2015-12-14 šventė L. K. gimtadienį. Visi susitiko susiskambinę telefonu pas T. G. namuose, kur nuo pietų vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė alkoholį iki vakaro. Visų aplinkybių gerai neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Atsimena, kad pritrūkus alkoholio, visi nusprendė važiuoti į naktinį barą, esanti (duomenys neskelbtini). Visi susėdo į L. K. automobilį BMW, sidabrinės spalvos. Vairavo L. K.. Su savimi turėjo pinigų alkoholiui pirkti. Atvykus į barą, net neprisimena kas išlipo iš automobilio ir į barą nuėjo pirmi. Atsimena, kad išgirdo bare šaukiant G. B. – „padėk“. Jis tada nubėgo į barą ir pamatė G. B. gulintį ant žemės. Ant jo buvo užgriuvęs kažkoks vyriškis, jie abu grūmėsi. Vyriškiui, su kuriuo G. B. grūmėsi jis sudavė apie 4 smūgius dešinės rankos kumščiu, tačiau kur tiksliai pataikė, negali pasakyti, galimai į veidą. Tada padavė ranką, kad G. B. atsistotų. Šis atsistojo, pribėgo prie pardavėjos, kuri stovėjo už prekystalio, už grotų ir griebė kasos aparatą. Kasos aparato klaviatūrą G. B. pagriebė ir iš karto bėgo į automobilį. Išgirdo tuo metu šaukiantį L. K. – „bėgam“, todėl bėgo ir jis. Jis sudavė apie 4 smūgius vyriškiui, su kuriuo grūmėsi G. B., daugiau smūgių niekam nesudavė. Stalų jis nemėtė, nevartė. Kiek prisimena, jis išbėgęs įsėdo į L. K. automobilį. Tada visi kartu nuvyko pas T. G. į namus. Ar bevažiuojant link namų, automobilyje kas nors apžiūrinėjo kasos aparatą, neprisimena. Atvykus prie T. G. namų, jis paėmė iš G. B. kasos aparatą. Kodėl jis jį paėmė, negali pasakyti. Kasos aparatą paėmęs, tiesiog išmetė jį į šalia T. G. namo stovėjusį konteinerį. Tada visi nuėjo pas T. G. į namus. Neprisimena, iš kur vėl atsirado alkoholio, kurį vartojo tol, kol juos sulaikė policijos pareigūnai. Įvykio metu jis buvo apsirengęs juodos spalvos džemperį, ant kurio yra baltos spalvos Nike ženkliukas, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, ant kurių kairės kojos viršutinės dalies taip pat yra Nike ženkliukas, baltos spalvos, dėvėjo juodos spalvos sportinius batelius, ant kurių šonų yra baltos spalvos Nike ženkliukai, ant galvos buvo užsidėjęs džemperio gobtuvą, dėvėjo raudonos spalvos pūstą striukę. Dėl savo veiksmų labai gailisi. (t. 1, b. l. 134-135, 147-148).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsiprašė civilinio ieškovo atstovės.

Kaltinamasis G. B. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau paaiškino, kad aplinkybių tiksliai neatsimena.

Kaltinamajam nurodžius, kad neatsimena aplinkybių, apie kurias ankščiau buvo davęs parodymus, teismas pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-14, dienos metu, valandų tiksliai neprisimena, susiskambinę telefonu su vaikystės draugais L. K., Ž. G., T. G. ir J. A., susitarė švęsti L. K. gimtadienį pas T. G. namuose. Visi susirinko dienos metu, pradėjo švęsti gimtadienį, vartodami alkoholį. Kas ką gėrė – negali pasakyti, tačiau jis asmeniškai gėrė degtinę. Išgėrė tikrai labai daug. Neatsimena kaip nuvažiavo į barą ar dėl ko važiavo. Neatsimena ką jis veikė bare. Pilnai prisipažįsta, kad pagrobė kasos aparatą. Lyg pro miglą atsimena, kad traukė kasos aparatą, tačiau kur jį dėjo – negali pasakyti. Neprisimena, kaip sužalojo asmenis, tačiau taip pat pilnai prisipažįsta. Po įvykio kalbėjosi su draugais, jie jam pasakojo, kaip jis elgėsi, pats buvo nustebęs savo elgesiu. Tiesiog per daug buvo išgėręs alkoholio ir nesivaldė. Kur ir kaip važiavo išėję iš baro, taip pat neprisimena. Atsimena, kad atsibudo savo namuose. Kaip ten pakliuvo, neprisimena. Sekančią dieną labai skaudėjo galvą ir visi nusprendė susiskambinę, vėl susitikti ir pabaigti gerti likusį alkoholį. Susitiko visi pas T. G., sekančio ryto 10 val., kur gėrė degtinę, kol buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Įvykio metu jis buvo apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis su užrašu ant nugaros LIETUVA, juodos spalvos striuke, tamsios spalvos treninginėmis kelnėmis, dėvėjo juodos spalvos sportinius batus su baltu padu. Ant galvos turėjo kepurę, kuri dingo po įvykio. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 196-197).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsiprašė civilinio ieškovo atstovės.

K. T. G. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau paaiškino, kad aplinkybių tiksliai neatsimena.

Kaltinamajam nurodžius, kad neatsimena aplinkybių, apie kurias ankščiau buvo davęs parodymus, teismas pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.). K. T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-14 apie 17 val. pas jį susirinko nuo vaikystės pažįstami draugai – L. K., kuris tą dieną šventė savo gimtadienį, Ž. G., G. B. ir J. A.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, pritrūkus alkoholio, L. K. automobiliu BMW, sidabrinės spalvos, nuvyko prie naktinio baro esančio(duomenys neskelbtini). Atsimena, kad nuvykus į barą, į jį pirmiausiai užėjo G. B. ir Ž. G.. Po kiek laiko atėjęs į barą pamatė muštynes. Matė, kad G. B. ir Ž. G. muša kažkokius vyriškius. Būdamas neblaivus, nesusivaldė, nenorėjo atsilikti nuo savo draugų ir taip pat pribėgo prie vieno iš vyriškių ir sudavė jam du smūgius, tačiau negali pasakyti kur pataikė. Atsimena, kad daug smūgių nepataikė dėl girtumo. Neišlaikęs pusiausvyros dėl girtumo net buvo nukritęs. Po to, kai sudavė smūgius, prie jo pribėgo G. B., kuris kišo jam į rankas kasos aparatą. Kaip šis aparatą pagrobė, nepastebėjo. Pamatęs, kad G. B. kiša jam kasos aparatą į rankas, išsigando, nes praeityje yra ne vieną kartą pakliuvęs į policiją ir suprato, kad yra daromas nusikaltimas. Jis kasos aparatą iš karto padėjo atgal ant stalo ir puolė bėgti. Kas vyko išbėgus iš baro, nematė. Įsėdo į L. K. automobilį. Tiksliai neprisimena, ar visi iš draugų įsėdo į automobilį. Automobilį vairavo L. K.. Automobiliu nuvyko pas jį į namus. Neprisimena, ar kas nors parsinešė kasos aparatą į automobilį, ar kur vėliau jį galėjo padėti. Dėl girtumo gali painiotis pasakodamas įvykių seką. Pas jį į namus niekas jokio kasos aparato tikrai nenešė, nes būtų pastebėjęs jį vėliau. Namuose alkoholį vartojo tol, kol jį sulaikė policijos pareigūnai. Įvykio metu jis buvo apsirengęs juodos spalvos striukę, kurios kairėje pusėje yra baltos spalvos Nike ženkliukas, gaubto vidus – raudonas, tamsios spalvos treninginėmis kelnėmis, ant kurių kairės kojos yra vertikalus didelis Nike užrašas, juodos spalvos sportiniais balteliais, ant kurių abiejų pusių yra Nike ženkliukas, padai – raudonos spalvos. Sužalojo asmenį, dėl ko labai nuoširdžiai gailisi (t. 2, b. l. 25-26).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsiprašė civilinio ieškovo atstovės.

K. L. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau paaiškino, kad aplinkybių tiksliai neatsimena.

Kaltinamajam nurodžius, kad neatsimena aplinkybių, apie kurias ankščiau buvo davęs parodymus, teismas pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.). K. L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-14 apie 15 val. šventė savo gimtadienį pas T. G. namuose kartu su Ž. G., G. B., T. G. ir J. A.. Visiems susirinkus, draugai vartojo alkoholinius gėrimus. Jis alkoholio nevartojo, kadangi sekančią dieną turėjo reikalų. G. B. ir Ž. G. pritrūko alkoholio ir jie apsirengę kažkur išėjo. Namuose pasiliko jis su T. G. ir J. A.. Kadangi ilgą laiką G. B. su Ž. G. negrįžo, kartu su T. G. sėdo į jo automobilį (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas tėvo vardu ir važiavo prie "Iki" parduotuvės esančio baro. J. A. tuo metu pasiliko T. G. namuose. Nuvykus prie naktinio baro, kartu su T. G. išlipo iš automobilio, priėjo prie dviejų vyriškių, stovėjusių prie baro ir paprašė jų duoti parūkyti. Vyriškiai pavaišino cigaretėmis. Jis parūkė ir nuėjo į barą pažiūrėti ar jame yra draugai. Bare draugų nerado, todėl su T. G. iš baro išėjo. Išėjus iš baro, pamatė savo draugus ateidinėjančius link baro, nuo turgaus. G. B. su Ž. G. iš karto nuėjo į barą. T. G. ėjo šiems iš paskos. Jis pasiliko laukti lauke. Nuėjęs į automobilį, jame atsisėdo ir klausėsi muzikos. Palaukęs kiek laiko nuėjo į barą. Bare pamatė, kad draugai mušasi su kažkokiais vyrais. Matė gulintį nepažįstamą vyriškį, kad buvo išstumdyti stalai. Jis susinervavo ir spyrė dešine koja į suoliuką, už kurio, ant grindų sėdėjo kažkoks žmogus. Tada pastūmė kitą suoliuką link sienos link sėdinčio žmogaus. Norėjo užtverti kelią, kad niekas daugiau nesiartintų link jo draugų ir baigtųsi muštynės. Tada iš baro išėjo. Draugai pasiliko viduje. Apie 2 sekundes dar pastovėjo tarpduryje, stebėjo kas vyksta, tada nuėjo į automobilį. Netrukus iš baro išėjo G. B., Ž. G. ir T. G.. Ar kas nors ką nors iš baro išsinešė, nepastebėjo. Sėdėjo vairuotojo vietoje. Visi draugai susėdo į automobilį. Jis automobilį vairavo ir nekreipė dėmesio kas vyksta automobilio salone. Visi kartu nuvyko pas T. G. į namus. Belipant laiptinėje laiptais, pastebėjo, kad G. B. nešasi kasos aparatą. Jis jo paklausė, ką jis padarė, pradėjo ant jo rėkti. T. G. irgi pradėjo rėkti. Jam aiškino, kad per jį turės problemų. Visi nuėjo pas T. G. į butą. Ar G. B. atsinešė kasos aparatą į butą, neatkreipė dėmesio. Bute, toliau šventė jo gimtadienį. Apie 01.00 vai., išvažiavo vienas namo. Sekantį rytą susiskambino su T. G. ir atėjo pas jį į namus. Pas šį namuose buvo G. B., Ž. G., J. A. ir T. G.. Visi, išskyrus jį, vartojo alkoholį. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė (t. 2, b. l. 73, 77, 89-90).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai nurodė, kad iš tiesų spyrė nukentėjusiajam A. N. į galvą, pats matė tai iš byloje esančio vaizdo įrašo. Gailisi dėl tokio elgesio. Atsiprašė civilinio ieškovo atstovės.

Kaltinamiesiems pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamųjų Ž. G., G. B., T. G. ir L. K. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

- nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2015-12-14 19.50 val. jis atėjo naktinį barą (duomenys neskelbtini). Prie jo vėliau prisėdo jo kaimynas E.. Apie 22.00 val. į barą atėjo su jaunuoliai, kurie pradėjo žodžiais kabinėtis prie kitų sėdinčių trijų vyresnio amžiaus vyriškių. Po to jie išėjo. Jis išėjo iš baro parūkyti. Stovint prie baro, privažiavo pilkos spalvos automobilis, iš kurio išlipo du jaunuoliai, priėjo prie jo, elgėsi agresyviai. Jis su kaimynu grįžo prie stalo. Apie 22.15 val. į barą įbėgo tie patys vaikinai ir pradėjo mušti vyresnio amžiaus vyriškius. Vėliau praėjo mušti ir jį. (t. 1, b. l. 40);

- Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad A. N. padaryta poodinė kraujosruva kairiame paakyje, odos nubrozdinimai kaktoje ir kairiame skruoste; sužalojimai padaryti kietais, bukais ir bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ar panašiai; sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 43);

- nukentėjusysis E. T. parodė, kad 2015-12-14 20.00 val. kartu su kaimynu A. N. atėjo naktinį barą (duomenys neskelbtini) atsigerti alaus. Po kokios valandos laiko į barą atėjo du nepažįstami vaikinai ir pradėjo kabinėtis prie senyvo amžiaus vyriškių, sėdėjusių prie gretimo stalo, po ko išėjo. Gal po pusvalandžio ar valandos į barą įbėgo keturi, ar penki vaikinai. Vienas spyrė senyvo amžiaus vyriškiui į galvą, kitas kojomis spardė grotines duris, kur yra kasa. Pasakius vaikinams: „ką jūs čia darot“, vaikinai puolė prie jų. Vienas šoko ant stalo, norėdamas prie jo priartėti, nes jis sėdėjo prie sienos, o kitas vaikinas puolė prie kaimyno A. N. ir jie susigrūmė, abu pargriuvo. Jį užpuolęs vaikinas trenkė vieną kartą kumščiu į veidą, po ko liko mėlynė. Tas vaikinas vartė stalus, spardė suolus. Matė, kaip nuo stalo nukrito bokalai. Tada kažkuris sušuko: „varom“ ir jie visi pasišalino. Apie tai, kad buvo išplėšta kasos aparato klaviatūra, sužinojo po įvykio, kai vaikinai pabėgo. Apie tai pasakė barmenė (t. 1, b. l. 46-47).

- liudytoja L. S. parodė, kad 2016-12-14 vakare, apie 22 val. į MB „(duomenys neskelbtini)“ naktinį barą - parduotuvę įsiveržė trys ar tai keturi vaikinai, apsirengę tamsios spalvos drabužiais, užsidėję ant galvų kepures, kapišonus ir puolė bare buvusius lankytojus, kažkuris iš vaikinų pagriebė suolą ir trenkė su juo į stalą sakydamas „gana čia jums seniai pijokauti“. Keldamas suolą vaikinas apgadino baro lubas, nuo smūgio į stalą sulūžo pats suolas bei stalas, nukrito ant stalo buvę bokalai ant grindų ir sudužo. Tuo metu bare buvo gal šeši lankytojai, vyresnio amžiaus lankytojai išsigando užpuolikų ir puolė slėptis po suolais, vienas iš lankytojų nubėgo ir pasislėpė tualete. Prie vieno stalo sėdėję du vyriškiai neišsigando ir vienas iš jų sugriebė vieną iš vaikinų norėdamas jį sulaikyti ar tai nuraminti. Tai pamatę kiti užpuolikai, puolė ant minėto vyriškio ir jį sumušė, kiti baro lankytojai spėjo pasislėpti, todėl nenukentėjo. Nei vieno iš bare buvusių lankytojų ji nepažįsta, anketinių duomenų nežinau, nurodyti negali. Įvykio metu buvo sulaužytas vienas suolas bei vienas stalas, o kitus suolus bei stalus vaikinai su rankomis bei kojomis išspardė į šonus, tokiu būdu buvo apgadintos baro sienos. Vienas iš vaikinų pribėgo prie grotų ir pradėjo lupti per grotų tarpą kasos aparatą, bet jam pavyko nuplėšti tik mygtukinę kasos aparato dalį, stalčių su pinigais ji laikė, todėl vaikinui nepavyko jo pagrobti. Kas dar buvo apgadinta, ji nežino, atvykus apsaugos darbuotojams taip pat atvyko ir baro savininkė E. J. ir ji pati apžiūrėjo barą bei kas buvo sugadinta įvykio metu (t. 1, b. l. 35, 36-37);

- liudytojas R. J. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos tarnybos apsaugos darbuotoju. 2015 m. gruodžio 14 d. dirbant naktinėje pamainoje kartu su porininku T. A. 22.01 val. iš centrinio stebėjimo pulto operatoriaus buvo gautas užpuolimo pranešimas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ bare, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu juos pasitiko barmenė L. S., kuri paaiškino, kad iki jiems atvykstant, į barą buvo atėję penki asmenys-vyriškiai ir sukėlė konfliktą su bare buvusiais lankytojais. Minėti asmenys taip pat iš baro išplėšė mygtukinę kasos aparato dalį ir pasišalino iš baro patalpų. Barmenė L. S. nurodė, kad vyriškiai pasišalino automobiliu, tačiau nei markės, nei modelio ji negalėjo nurodyti, nes nematė. Kadangi dėl įvykio baras patyrė turtinės žalos, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Apžiūrėjus baro lankytojų salę matė ant grindų pritaškyto kraujo, išstumdytus stalus bei suolus, nuo kasos aparato buvo nuplėšta kasos aparato mygtukinė dalis. Atvykus policijos pareigūnams įvykį tirti paliko jiems (t. 1, b. l. 71-72).

- liudytojas A. Č. parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK KTV Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju. 2015-12-15 dirbant ekipaže kartu su tyrėju A. S. apie 22-23 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad į naktinę alkoholinių gėrimų parduotuvę - barą MB „(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atėję nežinomi asmenys sumušė baro lankytojus ir pagrobė kasos aparato klaviatūrą. Nuvykus į įvykio vietą mus pasitiko barmenė-kasininkė L. S. ir paaiškino, kad 2015-12-15 apie 22 val. į parduotuvę-barą atėjo du jaunuoliai, kurie pradėjo kabinėtis prie bare sėdėjusių vyresnio amžiaus lankytojų, o paskui išėjo. Maždaug už 15 min. į barą įbėgo trys jaunuoliai, tarp kurių galimai buvo ir tie du jaunuoliai prieš tai buvę bare, pradėjo mušti baro lankytojus, o vienas iš vaikinų pribėgo prie grotų ir pradėjo plėšti kasos aparato klaviatūrą ir ją išlupo. Tada visi jaunuoliai skubiai pasišalino iš baro, atvykę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai nei vieno iš vaikinų nesulaikė, nes pastarieji jau buvo pasišalinę. Jiems atvykus bare buvo baro kasininkė-pardavėja L. S. ir vyriškis, kuris teigė, kad užpuolimo metu buvo sumuštas, daugiau jokių asmenų nei bare, nei prie baro nebuvo. Jis apklausė liudytoja baro kasininkę - pardavėją L. S., o kolega A. S. apsiklausė nuo užpuolikų nukentėjusį vyriškį – A. N.. Kiek atsimena, bare buvo netvarkingai išstumdyti stalai ir suolai, ant grindų matėsi stiklo duženos, kas dar buvo sulaužyta ar sugadinta neatsimena (t. 1, b. l. 76-77);

- liudytojas A. S. parodė, kad dirbo Kauno apskr. VPK KTV Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju iki 2016 metų kovo mėnesio. 2015-12-15 dirbant ekipaže kartu su tyrėju A. Č. apie 22-23 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad į naktinę alkoholinių gėrimų parduotuvę - barą MB „(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atėję nežinomi asmenys sumušė baro lankytojus ir pagrobė kasos aparato klaviatūrą. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko barmenė-kasininkė L. S. ir paaiškino, kad 2015-12-15 apie 22 val. į parduotuvę-barą atėjo du ar tai trys jaunuoliai, kurie pradėjo kabinėtis prie bare sėdėjusių vyresnio amžiaus lankytojų, o paskui išėjo. Maždaug už 15 min. į barą įbėgo trys jaunuoliai, tarp kurių galimai buvo ir tie du jaunuoliai prieš tai buvę bare, pradėjo mušti baro lankytojus, o vienas iš vaikinų pribėgo prie grotų ir pradėjo plėšti kasos aparato klaviatūrą ir ją išlupo. Tada visi jaunuoliai skubiai pasišalino iš baro. Atvykę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai nei vieno iš vaikinų nesulaikė, nes pastarieji jau buvo pasišalinę. Jiems atvykus, bare buvo baro kasininkė-pardavėja ir baro savininkė ir vyriškis, kuris teigė, kad užpuolimo metu buvo sumuštas, daugiau nukentėjusių asmenų nei bare, nei prie baro nebuvo. Matėsi bare išstumdyti suolai ir stalai, buvo sulaužyti suolai ir stalai, kiek tiksliai jų buvo sulaužyta jis neatsimena. Baro viduje jokių stiklo duženų nepastebėjo, ar buvo sudaužyti kokie nors indai taip pat nepastebėjo. Ant baro lauko sienos šalia durų dešinėje pusėje matėsi apgadinimai, t. y. buvo skylės ant baro lauko sienos. Įėjus į barą, baro viduje lankytojų salėje taip pat matė apgadintas sienas, t. y. sienose matėsi skylės. Apžiūrint baro vidų matė, kad apgadintos durys, vedančios į tualetą, tik neatsimena, ar tai duryse buvo išlaužta spyna ar kitokie apgadinimai (t. 1, b. l. 79-80).

- Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele, kurie patvirtina, kad įvykio vieta yra baras – kavinė, esanti (duomenys neskelbtini); užfiksuoti sulaužytas suolas, kasos aparato stalčius su nutrauktu laidu (t. 1, b. l. 8-10, 12-15);

- Daiktų apžiūros protokolu, fotolentele, kur užfiksuota įvykio vietoje rasta kepurė (t. 1, b. l. 17-18,19);

- Daiktų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas CD su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, kuriame užfiksuoti visi kaltinamieji, atėję į barą ir užpuolę jo lankytojus (t. 1, b. l. 26-29);

- parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis Ž. G. patvirtino duotus parodymus (t. 1, b. l. 139-140, 141-142);

- parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis T. G. patvirtino duotus parodymus (t. 2, b. l. 31-32, 33-34);

- parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis L. K. patvirtino duotus parodymus (t. 2, b. l. 79-81,82-86);

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmai – smurto naudojimas nukentėjusiųjų atžvilgiu, turto niokojimas yra atlikti viešoje vietoje – kavinėje-bare, esančioje (duomenys neskelbtini), jos darbo metu, esant lankytojams, darbuotojai. Kaltinamieji savo kaltę dėl nusikalstamų veiksmų pripažino visiškai ir nors jie kai kurių aplinkybių nurodė neprisimenantys dėl to, kad nusikalstamos veikos darymo metu buvo neblaivūs, tačiau jų parodymais netikėti nėra pagrindo. Kaltinamieji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, jų parodymus patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojos L. S. parodymai, vaizdo įrašas, jo apžiūros protokolas, liudytojų R. J., A. Č., A. S. parodymai, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų masto, kita rašytinė bylos medžiaga. Šiais kaltinamųjų veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka – prieš kavinės lankytojus visiškai be jokio pagrindo buvo naudojamas fizinis smurtas, buvo nutrauktas lankytojų poilsis, dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis A. N. buvo sužalotas, nukentėjusiajam E. T. sukeltas fizinis skausmas, taip pat buvo naudojamas smurtas prieš kitus tris kavinės lankytojus, kurie išsigando, bandė slėptis, buvo apgadintas turtas, buvo sutrikdytas kavinės darbas, kavinės darbuotoja kvietė policiją, pasekmės buvo ženklios ir pavojingos, kaltinamųjų veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamieji neneigia įvykio vakarą vartoję alkoholį, todėl nemotyvuotą, agresyvų, kaltinamųjų elgesį negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka padarant viešosios tvarkos pažeidimą. Kaltinamieji tokiu savo įžūliu elgesiu šiurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusias normalaus bendravimo taisykles, jų smurtiniai veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo padaryti be priežasties, atlikti tyčia – kaltinamieji suvokė, kad elgdamiesi įžūliai – naudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, niokodami turtą, tokiu būdu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl jų veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo. Įvertinus įvykio vietą, kaltinamųjų veiksmų paskatas, veiksmų pobūdį ir intensyvumą, nukentėjusiųjų, liudytojos reakciją, kitas aplinkybes, darytina išvada, kad tokie kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl už sukeltas pasekmes jie visi privalo atsakyti.

Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jie patys – kaip nusikaltimo bendravykdytojai. Smurtą prieš nukentėjusiuosius bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis naudojo visi kaltinamieji, suolą sulaužė kaltinamasis G. B., ir nors iš byloje pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kurių iš kaltinamųjų konkrečiais veiksmais buvo suniokotas konkretus kitas turtas, tačiau visi kaltinamieji bendrais veiksmais įžūliais veiksmais smurtavo, smurtaujant buvo niokojamas turtas, nei vienas iš kaltinamųjų neprieštaravo dėl kito atliekamų veiksmų ir nebandė jų nutraukti. Kaltinamieji suvokė, jog kartu kėsinasi į tą patį objektą – viešąją tvarką, nukentėjusiųjų sveikatą, savo elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl ir atsakyti turi visi kartu.

Be to, Ž. G. yra kaltinamas pasikėsinimu atvirai pagrobti svetimą turtą – kasos aparato stalčių, o G. B. – atvirąja svetimo turto – kasos aparato klaviatūros vagyste.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, daroma ir veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tada, kai kaltininkas nusikalstamą veiką atlieka žinodamas, jog svetimas turtas pagrobiamas kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkais, suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo grubumą, įžūlumą ir cinizmą. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tiek slapta, teik atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo Ž. G. kaltė dėl pasikėsinimo atvirai pagrobti svetimą turtą yra įrodyta, t. y. įrodyta, jog jis 2015-12-14 apie 22.00 val., MB „(duomenys neskelbtini)“ naktiniame bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagriebęs už kasos aparato stalčiaus 168,50 eurų vertės, kurį savo rankose laikė pardavėja L. S., atvirai pasikėsino jį pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pardavėja L. S. stipriai laikydama jo nepaleido. Kaltinamasis kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, ir nors nurodė neatsimenantis visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau jo parodymus patvirtina liudytojos L. S. parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Akivaizdu, kad kaltinamasis ketino pavogti turtą atvirai, kadangi darbuotoja laikė kasos aparato stalčių savo rankos, taigi kaltinamasis suprato jog vagystės metu yra stebimas, tačiau šią aplinkybę ignoravo. Subjektyviai kaltinamasis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, veikė tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, už tai jis privalo atsakyti įstatymo nustatyta tvarka.

Taip pat teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo G. B. kaltė dėl atvirosios vagystės įrodyta, t. y. įrodyta, jog jis 2015-12-14 apie 22.00 val., MB „(duomenys neskelbtini)“ naktiniame bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kasininkės pardavėjos L. S. akivaizdoje nuo prekystalio atvirai pagrobė kasos aparato klaviatūrą, padarydamas MB „(duomenys neskelbtini)“ 168,5 Eur turtinę žalą. Kaltinamasis kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, ir nors taip pat nurodė neatsimenantis visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau jo parodymus patvirtina liudytojos L. S. parodymai, kitų kaltinamųjų parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Akivaizdu, kad kaltinamasis vogė turtą atvirai, kadangi darbuotoja laikė kasos aparatą, taigi kaltinamasis suprato jog vagystės metu yra stebimas, tačiau šią aplinkybę ignoravo. Subjektyviai kaltinamasis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, veikė tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų. Jo veiksmai rodo, jog jis nusikalstamas pasekmes sukėlė – užvaldė svetimą turtą, disponavo juo savo nuožiūra. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atvira vagystė.

Neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių

medžiagų neturint tikslo jas platinti

K. T. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, parodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį, prie M. M. mokyklos iš nepažįstamo asmens nusipirko gramą narkotinės medžiagos – kanapių. Pirko už 12 eurų sau vartojimui. Tą pačią dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie narkotinę medžiagą pas jį rado.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo T. G. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

- Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK KPS tyrėjo D. M. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2016-04-21 apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini) namo buvo sulaikytas T. G., kurį pristačius į komisariatą, jo asmens kratos metu buvo rastas vienas plastikinis maišelis su galimai narkotine medžiaga – kanapėmis (t. 3, b. l. 34);

- asmens kratos protokolu, iš kurio matyti, kad T. G. kratos metu buvo rasta ir paimta vienas plastikinis maišelis su galimai narkotine medžiaga – kanapėmis (t. 3, b. l. 35-36);

- 2016-05-13 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad žalios spalvos augalinė medžiaga iš plastikinio maišelio, 2016-04-21 asmens kratos metu paimto iš T. G., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,085 r (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,72 proc.).

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

K. Ž. G. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.), o kitas – apysunkių (BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.) nusikaltimų kategorijoms, atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai, padaryta turtinė žala, vagystė nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

K. Ž. G. šiame nuosprendyje konstatuotas nusikalstamas veikas, padarė būdamas teistas tris kartus (1 t., b. l. 155-167), po šių nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016-02-11, 2016-04-14 bei 2016-08-09 nuosprendžiais už nusikaltimus nuosavybei - kvalifikuotą svetimo turto sugadinimą (dvi 2014-08-18 veikos), plėšimą (2015-03-27 veika), viešosios tvarkos pažeidimą (2016-04-03 veika), nusikalstamas veikas darė, būdamas nepilnametis, paskutinysis nuosprendis jo atžvilgiu, priimtas 2016-08-09, dar nėra įsiteisėjęs (LITEKO duomenų bazė). Jis baustas už administracinius teisės pažeidimus (1 t., b. l. 153-153), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 1, b. l. 172), psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas (t. 1, b. l. 173, 174). Kaltinamasis dirba. Kaltinamasis nors ir jauno amžiaus, tačiau nusikalsta ir teisiamas septintą kartą, todėl teismas laiko, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, net ir būdamas ne kartą nuteistas ir atlikęs švelnesnes ar trumpesnio termino laisvės atėmimo bausmes teigiamų išvadų nedarė, vėl nusikalto, kas leidžia kaltinamąjį laikyti linkusia nusikalsti asmenybe. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausias šių nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 str.). Bausmės trukmės laikas parinktinas žemesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, pasiryžimą taisytis bei įvertinus ir tai, kad nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta, kaltinamasis duodamas paaiškinimus teisme nevengė savo atžvilgiu atsakomybės, be to, ilgas laisvės atėmimo trukmės terminas sumažintų galimybę nukentėjusiajam gauti žalos atlyginimą. Bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 2, 4 d.).

T. G. šiame nuosprendyje konstatuotą nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą padarė būdamas neteistas, tačiau po šios nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas tris kartus - Kauno apylinkės teismo 2015-12-18, 2016-02-11 bei 2016-04-14 nuosprendžiais už nusikaltimus nuosavybei, viešajai tvarkai (2015-03-13 veika), kvalifikuotą svetimo turto sugadinimą (dvi 2014-08-18 veikos), plėšimą (2015-03-27 veika) ir vėl padarė šiame nuosprendyje konstatuotą baudžiamąjį nusižengimą. Jis nuolat baudžiamas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą (t. 3, b. l. 61-65), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, psichikos sveikatos centro įskaitoje registruotas (t. 3, b. l. 113, 115), vadovaujantis 2016-06-28 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), T. G. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 3, b. l. 118). Nuteistasis nedirba. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausias nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą (BK 50 str., 284 str. 1 d.) ir areštą (BK 49 str., 259 str. 2 d.). Bausmių trukmės laikas parinktinas žemesnis nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, pasiryžimą taisytis bei įvertinus ir tai, kad nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta, kaltinamasis duodamas paaiškinimus teisme nevengė savo atžvilgiu atsakomybės, be to, ilgas laisvės atėmimo trukmės terminas sumažintų galimybę nukentėjusiajam gauti žalos atlyginimą. Bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 2, 4 d., 65 str.).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintinos (BPK 139 str.).

K. Ž. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-12-15 13.01 val. iki 2015-12-16 11 val.50 min. (t. 1, b. l. 124, 129) šis laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką (BK 66 str.).

K. L. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-12-15 13.01 val. iki 2015-12-17 10.50 val. (t. 2, b. l. 62, 67), šis laikas (dvi paros) įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką (BK 66 str.).

K. T. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-12-15 13.01 val. iki 2015-12-15 14.52 val. (t. 2, b. l. 20), šis laikas (dvi paros) įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką (BK 66 str.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniu, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pažymėtina tai, kad turtinė žala atlyginama tik tuo atveju, kai jos dydis pagrįstas objektyviais įrodymais.

Civilinio ieškovo atstovė posėdžio metu nurodė, kad turtinę žalą sudaro: pagrobto kasos aparato vertė – 168,50 eurų, kadangi kol neįgijo kito kasos aparato, negalėjo dirbti, turėjo pirkti kitą (t. 1, b. l. 65), sugadinto turto vertė: sulaužytas stalas – 52,13 eurų vertės, suolas – 43,44 eurų vertės (t. 1, b. l. 66), sudaužyti bokalai – 38,97 eurų vertės, kito apgadinto turto atkūrimo kaina – 650,24 eurų, kadangi buvo apgadintos baro sienos, pramuštos durys, sulaužyta tualeto durų rankena, apgadinta lauko siena, kurių remontui buvo pateikta nurodyto dydžio sąmata (t. 1, b. l. 64), bei netektos pajamos – 243 eurai (t. 1, b. l. 67). Kaltinamieji iš esmės civilinį ieškinį pripažino, tačiau nesutiko, kad jie apgadino lauko sieną, tualeto durų rankenas, duris, todėl šioje dalyje su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nesant ginčo dalyje dėl 168,50 eurų dydžio žalos atlyginimo, šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas, ši suma priteistina iš kaltinamojo G. B., kadangi nustatyta jo kaltė dėl vagystės. Be to civilinio ieškovo atstovė nurodė, kad dėl kasos aparato pagrobimo kavinė-baras negalėjo dirbti, todėl turtinę žalą sudaro ir 243 eurai netektų pajamų. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 str., pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtu gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigu suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (kasacines nutartys 2K-254/2009, 2K-7-35/2011, 2K–173/2013). Iš civilinio ieškovo atstovės paaiškinimo matyti, kad dėl pagrobto kasos aparato kavinė baras negalėjo dirbti ir gauti pajamų iki kol buvo įgytas naujas kasos aparatas, darbą kavinė-baras pradėjo tik 2015-12-15 apie 14.00 val., todėl nuo nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nuo 2015-12-14 22.00 val. iki nurodyto laiko, negavo pajamų, nes įprastai baras dirba visą parą. Negautos pajamos apskaičiuotos pagal kitų dienų pardavimų vertės vidurkį (t. 1, b. l. 67). Teismas sprendžia, kad pagal paaiškinimus bei pateiktus kvitus, paskaičiuotos negautos pajamos yra realios ir įrodytos, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas visiškai, negautos pajamos taip pat priteistinos iš kaltinamojo G. B., kadangi žala yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo padarytais nusikalstamais veiksmais (CK 6.263 str., 6.249 str. 1 d.).