- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1301-459/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00739-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- V. G.
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1301-459/2015
Teisėja Virgina Pankauskienė (Proceso Nr. 2-43-3-00739-2015-9)
2015 m. spalio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-04-24 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 981,12 Eur skolos, 651,48 Eur palūkanų, 482,20 Eur delspinigių, 101,19 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,5 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 981,12 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-09-23 AB SEB bankas ir atsakovas V. G. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0450518054896-14, pagal kurią AB SEB bankas suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas AB SEB bankui. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl AB SEB bankas ją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei sumokėti palūkanas, delspinigius ir kitas susijusias pinigines sumas. 2009-11-06 AB SEB bankas ir ieškovė UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią AB SEB bankas perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Ieškovė CK 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovas jų neįvykdė. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau visi ieškovės bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-04-24 sprendimu už akių tenkino dalį ieškinio: priteisė iš atsakovo 981,12 Eur skolos, 169,15 Eur palūkanų, 305,60 Eur delspinigių, 9,5 procento dydžio metines palūkanas nuo 981,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1455,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 44,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog atsakovas iki šiol nevykdo sutarties, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Taigi teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 981,12 Eur skolos. Ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo teismas tenkino iš dalies: sumažino priteistinų delspinigių dydį nuo 482,20 Eur iki 305,60 Eur. Taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus ir į tą faktą, jog nepateikta jokių duomenų, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išsiieškoti skolą nuo 2009 metų, teismas iki 169,15 Eur sumažino priteistinų palūkanų dydį. Taip pat priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9,5 procento dydžio palūkanos nuo pagrindinės skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai: 43,36 Eur žyminio mokesčio ir 1,01 Eur ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-04-24 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 482,33 Eur palūkanų ir šias palūkanas priteisti. Nurodo, jog pelno palūkanos gali būti mažinamos ne pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet taikant sutarčių teisės normas. Šalių sudarytoje kredito sutartyje numatytas sutartinių palūkanų dydis - 9,5 proc. neprieštarauja nei protingumo, nei sąžiningumo principams, palūkanų dydis yra daug kartų mažesnis nei numatytas Vartojimo kredito įstatyme, todėl nesant kitų įrodymų dėl palūkanų nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis bei pažeidžiančiomis sąžiningumo bei teisingumo principus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra akivaizdžiai prieštaringas, kadangi teismas pripažino, jog yra pagrindas sumažinti prašomas priteisti sutartines palūkanas, tačiau reikalavimą priteisti 9,5 procento dydžio palūkanas nuo pagrindinės skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2005-09-23 tarp pirminio kreditoriaus AB SEB banko ir atsakovo V. G. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 0450518054896-14 (toliau – Vartojimo kredito sutartis), pagal kurią AB SEB bankas suteikė atsakovui 5000 Lt dydžio kreditą. Vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies 2.4 punkte šalys susitarė dėl 9,5 procento palūkanų normos, o atsakovas įsipareigojo Vartojimo kredito sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas Vartojimo kredito sutartyje numatytas įmokas AB SEB banko naudai (b. l. 12–16). Kadangi atsakovas Vartojimo kredito sutartį vykdė netinkamai, AB SEB bankas Vartojimo kredito sutartį nutraukė. 2009-11-09 AB SEB bankas ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią pirminis kreditorius AB SEB bankas perleido ieškovei UAB „Gelvora“ visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu (b. l. 17–19).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas priteisti 651,48 Eur sutartinių palūkanų - priteista 169,15 Eur palūkanų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).
Remiantis CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatomis, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.
Iš šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies 2.4 punkto matyti, kad nustatyta 9,5 procento dydžio palūkanų norma, vadinasi, šalys sutartyje nustatė pelno palūkanų dydį.
Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos CK 1.138 straipsnio 1 dalies ketvirtojo punkto ir 6.213 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, reikalauja piniginę prievolę įvykdyti natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai). Tačiau tam turi būti nustatytas teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).
Nagrinėjamu atveju šalių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Konstatuojama, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį. Tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikrą jos sąlygą. Sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų nepateikė, nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo, todėl pagrindo mažinti palūkanas nebuvo.
Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, suteikto kredito dydį - 5000 Lt, įvertinus tai, jog atsakovas prisiimtų prievolių nevykdo itin ilgą laikotarpį, pagrindo mažinti sutartines palūkanas nenustatyta.
Sprendžiant, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, įstatyme nurodytais kredito kainą apibrėžiančiais kriterijais tiesiogiai remtis negalima, tačiau šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 procentų. Iš šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 2.5 punkto matyti, kada bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 10,4. Sutartyje nustatytas palūkanų dydis yra daug mažesnis už nustatytąjį įstatyme.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinų palūkanų dydį, todėl sprendimas keistinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 651,48 Eur sutartinių palūkanų, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės ieškinį, iš atsakovo priteisė 43,36 Eur žyminio mokesčio.
Jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 229,00 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, jog patenkinta 87 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinas 199,23 Lt (57,70 Eur) žyminis mokestis. Ieškovė taip pat teigia patyrusi 101,19 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, kurios nurodytos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinėje. Kolegijos nuomone, pagrindo priteisti šias išlaidas nėra, nes jos nepagrįstos jokiais įrodymais, be to, ikiteisminė skolos išieškojimo procedūra nėra būtina sąlyga siekiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, todėl išlaidos nepripažintinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Taigi iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 57,70 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
iš dalies pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą už akių.
Padidinti priteistą palūkanų sumą ir iš atsakovo V. G. ieškovės UAB „Gelvora“ naudai priteisti iš viso 651,48 Eur palūkanų. Nurodyti, jog 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo priteistos 1938,20 Eur sumos.
Priteisti iš atsakovo V. G. ieškovės UAB „Gelvora“ naudai 57,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo V. G. priteisti 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.