- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-21
- Bylos Nr.
- 1A-70-380-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00692-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Savinijus Katauskas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- A. Z., V. N., D. G.
- Advokatai
- Jovita Usonytė, Daiva Rocevičienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Z., V. N., D. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. (A. Z.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 183 str. 1 d., ir nuteistas 85 MGL (11050 litų) bauda; pagal BK 300 str. 1 d. nuteistas 30 MGL (3900 litų) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 85 MGL (11050 litų) bauda.
V. N. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d. ir nuteistas 85 MGL (11050 litų) bauda; pagal BK 300 str. 1 d. nuteistas 30 MGL (3900 litų) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 85 MGL (11050 litų) bauda.
D. G. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d. ir nuteistas 85 MGL (11050 litų) bauda; pagal BK 300 str. 1 d. nuteistas 30 MGL (3900 litų) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 85 MGL (11050 litų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą ir suklastojo dokumentus: jis, pagal 2005-03-13 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mašinistu, pagal 2011-01-03 visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas materialiai atsakingas už bendrovės materialines vertybes, turėdamas išankstinę tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – dyzeliną, žinodamas, kad jo aptarnaujamoje bėginėje mašinoje MPT6 Nr.138 yra apie 270 litrų dyzelino likutis, Darbo lape Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Likutis darbo pradžioje“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. „29,02 kg“ ir 2011-04-21 telefonu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė 500 litrų dyzelino, po to 2011-04-22 apie 11.00 val. „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su V. N. ir D. G., V. N. į „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stotį, esančią (duomenys neskelbtini), automobiliu „Iveco 50C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus 900 litrų dyzelino, iš šio kiekio 160 litrų V. N. įpylus į A. Z. aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr.138, A. Z., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr.138 V. N. įpylė tik 160 litrų, Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr.45 pasirašė, taip melagingai patvirtino, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr.138 buvo įpilta 500 litrų dyzelino, D. G., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPD 997 V. N. dyzelino neįpylė, Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr.49 pasirašė, taip melagingai patvirtino, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPD 997 buvo įpilta 400 litrų dyzelino. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. N., išvažiuojantį su automobiliu „Iveco 50C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo 740 litrų dyzelinio kuro, iš „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stoties, sulaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai. Tokiu būdu, A. Z. suklastojo tikrus dokumentus ir pasikėsino pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 740 litrų dyzelino už 2945,20 litų sumą.
V. N. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą ir suklastojo dokumentus: jis, pagal 2003-04-22 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotoju, pagal 2011-01-31 visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas materialiai atsakingas už bendrovės materialines vertybes, turėdamas išankstinę tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – dyzeliną, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai grupe su A. Z. ir D. G., pagal išankstinius D. G. ir A. Z. melagingus reikalavimus, formoje F-98 2011-04-22 apie 07.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), į cisterną, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsipylė 900 litrų dyzelino ir šią priekabą-cisterną automobiliu „Iveco 50C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė į „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stotį, esančią (duomenys neskelbtini). 2011-04-22 apie 11.00 val. „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. Z. ir D. G., 160 litrų įpylė į A. Z. aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr.138, kur A. Z., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr.138 V. N. tyčia įpylė tik 160 litrų, V. N. davė A. Z. pasirašyti Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr.45, kur A. Z. pasirašė, taip melagingai patvirtino, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr.138 buvo įpilta 500 litrų dyzelino, po to, D. G., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPD 997 V. N. dyzelino neįpylė, V. N. davė D. G. pasirašyti Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr.49, kur D. G. pasirašė, taip melagingai patvirtino, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPD 997 buvo įpilta 400 litrų dyzelino. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. N., išvažiuojantį su automobiliu „Iveco 50C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo 740 litrų dyzelinio kuro, iš „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stoties, sulaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai. Tokiu būdu, V. N. suklastojo tikrus dokumentus ir pasikėsino pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 740 litrų dyzelino už 2945,20 litų sumą.
D. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą ir suklastojo dokumentus: jis, pagal 1997-03-03 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” mašinistu, pagal 2011-01-31 visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas materialiai atsakingas už bendrovės materialines vertybes, turėdamas išankstinę tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – dyzeliną, žinodamas, kad jo aptarnaujamoje bėginėje mašinoje MPD 997 yra apie 200 litrų dyzelino likutis, Darbo lape Nr.00000481 grafoje „Likutis darbo pradžioje“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. „78,20 kg“ ir 2011-04-21 telefonu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė 400 litrų dyzelino, po to 2011-04-22 apie 11.00 val. „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su V. N. ir A. Z., V. N. į „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stotį, esančią (duomenys neskelbtini), automobiliu „Iveco 50C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežus 900 litrų dyzelino, iš šio kiekio 160 litrų V. N. įpylus į A. Z. aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6, ir A. Z. Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. 45 pasirašius, taip melagingai patvirtinant, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 buvo įpilta 500 litrų dyzelino, D. G., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPD 997 V. N. dyzelino neįpylė, Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr.49 pasirašė, taip melagingai patvirtindamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPD 997 buvo įpilta 400 litrų dyzelino, bei Darbo lape Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Gauta“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. „332,80 kg“ degalų kiekį. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. N., išvažiuojantį su automobiliu „Iveco 50C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo 740 litrų dyzelinio kuro, iš „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stoties, sulaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai. Tokiu būdu D. G. suklastojo tikrus dokumentus ir pasikėsino pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 740 litrų dyzelino už 2945,20 litų sumą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. Z. pagal BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl padarytų nusikalstamų veikų teisėsaugos pareigūnai neturėjo vieningos nuomonės nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Vieni iš jų laikė, kad įtarimas pareikštas nepagrįstai ir jų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukė, ikiteisminio tyrimo teisėja laikėsi priešingos nuomonės, panaikino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2012 m. birželio 28 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas. Priimant procesinį sprendimą kaltinant asmenį nusikaltimo padarymu būtina nurodyti visus inkriminuojamo BK straipsnio nusikaltimo sudėties požymius. Apeliantas teigia, kad buvo pažeisti BPK 219 str. 4 p., 5 p. reikalavimai. Skundžiamame nuosprendyje nėra analizuojami liudytojų parodymai, nusikalstamos veikos sudėtis, objektyvi ir subjektyvi pusės, nėra teisiškai įvertinti byloje esantys faktiniai duomenys. Nepagrįsti kaltinamųjų ir gynėjo R. Kairio teiginiai, kad nebuvo net teorinių galimybių pasisavinti turtą, nes liudytojas G. J. patvirtino, kad praktikoje būna atvejų, kai iš „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stoties išvažiuojama be patikrinimo. A. Z., D. G. ir V. N. buvo apkaltinti ir nuteisti pasikėsinus pagrobti kurą, tačiau V. N. važiavo prie apsaugos posto pranešti apie tai, kad nepavyksta išpilti kuro. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė, jog iš sulaikytos V. N. mašinos kuro cisternos kuras nebėgo, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariate laikoma kuro cisterna buvo remontuojama. Apeliantas teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, kad kuras buvo neišpiltas dėl objektyvių priežasčių, o ne ketinant kurą pagrobti. Kuras bakuose buvo matuojamas primityviu matavimo prietaisu – šluotkočiu. Šie kuro matavimų rezultatai teisiniu požiūriu negali būti vertinami. Byloje nėra nustatyta ar autocisternos stovėjo matavimo metu lygioje vietoje, kas neginčijamai galėjo turėti įtakos matavimo rezultatams. Iš pareiginių nuostatų ir apklaustų apsaugos darbuotojų parodymų matyti, kad Saugos tarnyba tikrina įvažiuojančių ir išvažiuojančių automobilių dokumentus, vežamus krovinius, lipa ant cisternų, tikrina jų turinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialių užduočių būrio vyresniojo specialisto V. N. 2011 m. balandžio 22 d. tarnybinis pranešimas patvirtino, jog V. N. automobilis buvo patikrintas. Pirmosios instancijos teismo išvada apie iš saugomos teritorijos išvažiuojančių transporto priemonių tariamą netikrinimą, padarė remdamasis tik suinteresuotų apsaugos darbuotojų liudytojų parodymais, neištyręs sutarčių su saugos tarnyba turinio, nenustatęs saugos tarnybos pareigų. Darbdavys didesnio nei 2011-04-21 ir 2011-04-22 darbo lapuose nurodytas, kuro likučio buvimą įrodinėja 2011-04-26 aktu, surašytu to paties technikos ir mechanizmų ūkio viršininko pavaduotojo V. Š.. Įvykis dėl kurio A. Z. apkaltintas pasikėsinimu pagrobti kurą buvo 2011-04-22, po to trys dienos buvo nedarbo, A. Z. su jam priskirta geležinkelio mašina nedirbo, jos bakas nebuvo užplombuotas, todėl kuro kiekis bake galėjo būti pakitęs. V. N. atvežus kurą A. Z. ir kitam mašinistui D. G., jie iš pradžių pasirašė V. N. atvežtuose dokumentuose apie kuro gavimą, o po to buvo pradėtas kuro pylimas. Taip buvo įprasta, anksčiau nėra buvę, kad nepavyktų išpilti atvežto kuro. Nebuvo teikiama reikšmės tam ar pirmiau supilti kurą ir tada pasirašyti dokumentus, ar atvirkščiai. Šio proceso darbdavys nebuvo sureguliavęs vidaus teisės aktais. Todėl apeliantas nepagrįstai kaltinamas žiniaraščio ir reikalavimų suklastojimu, nes jis neturėjo tyčios, šiuose dokumentuose pasirašė, nes kuras buvo atvežtas, o numatyti, kad kuro nepavyks supilti, jis neturėjo galimybės.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – D. G. pagal BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nes aptartų įrodymų visuma nepaneigia, jog iš sulaikytos V. N. mašinos kuro cisternos kuras nebėgo, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariate laikoma kuro cisterna buvo remontuojama – buvo nuvežtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektrikas J. L., vyr. mechanikas V. Š. vežėsi kitą variklį. J. L. išardė siurblio variklį, gedimo nenustatė, surinko variklį ir tada siurblys pradėjo veikti. Šios aplinkybės patvirtina, kad kuras buvo neišpiltas dėl objektyvių priežasčių, o ne ketinant kurą pagrobti. Kuras bakuose buvo matuojamas primityviu matavimo prietaisu – šluotkočiu. Šie kuro matavimų rezultatai teisiniu požiūriu negali būti vertinami. Baudžiamojoje byloje turi būti surenkami tik neginčijami įrodymai pagrindžiantys teisiamųjų kaltę. Nėra nustatyta, kad autocisternos stovėjo matavimo metu lygioje vietoje, kas neginčijamai galėjo turėti įtakos matavimo rezultatams. Iš pareiginių nuostatų ir apklaustų apsaugos darbuotojų parodymų matyti, kad Saugos tarnyba tikrina įvažiuojančių ir išvažiuojančių automobilių dokumentus, vežamus krovinius, lipa ant cisternų, tikrina jų turinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialių užduočių būrio vyresniojo specialisto V. N. 2011 m. balandžio 22 d. tarnybinis pranešimas patvirtino, jog V. N. automobilis buvo patikrintas, nustatyta, kad kuro cisterna beveik pilna. Pirmosios instancijos teismo išvada apie iš saugomos teritorijos išvažiuojančių transporto priemonių tariamą netikrinimą, padarė remdamasis tik suinteresuotų apsaugos darbuotojų liudytojų parodymais, neištyręs sutarčių su saugos tarnyba turinio, nenustatęs saugos tarnybos pareigų. Darbdavys didesnio nei 2011-04-21 ir 2011-04-22 darbo lapuose nurodytas, kuro likučio buvimą įrodinėja 2011-04-26 aktu, surašytu to paties technikos ir mechanizmų ūkio viršininko pavaduotojo V. Š.. Įvykis dėl kurio A. Z. apkaltintas pasikėsinimu pagrobti kurą buvo 2011-04-22, po to trys dienos buvo nedarbo, A. Z. su jam priskirta geležinkelio mašina nedirbo, jos bakas nebuvo užplombuotas, todėl kuro kiekis bake galėjo būti pakitęs. Apeliantas teigia, kad nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., nes jis neturėjo tyčios dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis – kurą jis užsakė, nes jis buvo reikalingas darbui, dokumentus pasirašė, nes kuras buvo atvežtas, o numatyti, jog viso kuro nepavyks supilti, jis neturėjo galimybės. Teigia, kad jo kaltė pagal pareikštus kaltinimus nėra įrodyta ir jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. N. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. N. pagal BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. išteisinti. Dėl padarytų nusikalstamų veikų teisėsaugos pareigūnai neturėjo vieningos nuomonės nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Vieni iš jų laikė, kad įtarimas pareikštas nepagrįstai ir jų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukė, ikiteisminio tyrimo teisėja laikėsi priešingos nuomonės, panaikino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2012 m. birželio 28 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas. Priimant procesinį sprendimą kaltinant asmenį nusikaltimo padarymu būtina nurodyti visus inkriminuojamo BK straipsnio nusikaltimo sudėties požymius. Apeliantas teigia, kad buvo pažeisti BPK 219 str. 4 p., 5 p. reikalavimai. Skundžiamame nuosprendyje nėra analizuojami liudytojų parodymai, nusikalstamos veikos sudėtis, objektyvi ir subjektyvi pusės, nėra teisiškai įvertinti byloje esantys faktiniai duomenys. Teismas, išnagrinėjęs visus faktinius byloje esančius duomenis, vadovaudamasis BPK 305 str. nuostatomis, turi pasisakyti ir išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Iš pareiginių nuostatų ir apklaustų apsaugos darbuotojų parodymų matyti, kad Saugos tarnyba tikrina įvažiuojančių ir išvažiuojančių automobilių dokumentus, vežamus krovinius, lipa ant cisternų, tikrina jų turinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialių užduočių būrio vyresniojo specialisto V. N. 2011 m. balandžio 22 d. tarnybinis pranešimas patvirtino, jog V. N. automobilis buvo patikrintas, nustatyta, kad kuro cisterna beveik pilna. Pirmosios instancijos teismo išvada apie iš saugomos teritorijos išvažiuojančių transporto priemonių tariamą netikrinimą, padarė remdamasis tik suinteresuotų apsaugos darbuotojų liudytojų parodymais, neištyręs sutarčių su saugos tarnyba turinio, nenustatęs saugos tarnybos pareigų. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė, jog iš sulaikytos V. N. mašinos kuro cisternos kuras nebėgo, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariate laikoma kuro cisterna buvo remontuojama – buvo nuvežtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektrikas J. L., vyr. mechanikas V. Š. vežėsi kitą variklį. J. L. išardė siurblio variklį, gedimo nenustatė, surinko variklį ir tada siurblys pradėjo veikti. Šios aplinkybės patvirtina, kad kuras buvo neišpiltas dėl objektyvių priežasčių, o ne ketinant kurą pagrobti. Kuras bakuose buvo matuojamas primityviu matavimo prietaisu – šluotkočiu. Šie kuro matavimų rezultatai teisiniu požiūriu negali būti vertinami. Nėra nustatyta, kad autocisternos stovėjo matavimo metu lygioje vietoje, kas neginčijamai galėjo turėti įtakos matavimo rezultatams. Apeliantas teigia, kad nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., nes nėra duomenų, jog jis tyčia kastojo dokumentus. įmonė neturi vidaus tvarkos taisyklių, kaip ir kokia tvarka turi būti pildomi dokumentai. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad kuras nebuvo supiltas į autocisternas dėl kuro siurblio gedimo. Nesant V. N. veikoje BK 300 str. 1 d. nusikaltimo subjektyvinės pusės – tiesioginės tyčios, jis turi būti išteisintas.
Nuteistųjų gynėjai advokatai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų A. Z., V. N., D. G. kaltės. Nuteistųjų įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad nuteistieji A. Z., V. N., D. G. apeliaciniuose skunduose nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindas tenkinti nuteistųjų apeliacinių skundų. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o A. Z., V. N., D. G. nusikalstamas veikas visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma.
BK 183 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti.
Nors nuteistieji apeliaciniame skunde teigia, kad iš sulaikytos V. N. mašinos kuro cisternos kuras nebėgo, todėl kuras buvo neišpiltas dėl objektyvių priežasčių, o ne ketinant kurą pagrobti, tačiau šiuos apeliacinių skundų argumentus paneigia byloje surinkti, teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai.
Pirmosios instancijos teisme V. N. parodė, kad gavo nurodymą nuvykti į kolonėlę, esančią įmonės bazėje ir prisipilti pilną cisterną, į kurią telpa 900 litrai dyzelinio kuro bei jį nuvežti į „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stotį (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stotyje pirmasis kurą pylėsi A. Z.. Iš pradžių kuro siurblys dirbo tvarkingai, vėliau pradėjo burgzti variklis ir kuro pylimas sustojo. A. Z. užlipo ant savo technikos, ištraukė kuro pistoletą ir pamatė, kad kuras nebėga. Paspaudinėjus įjungimo mygtuką, niekas nepasikeitė. Jis privažiavo prie toliau stovėjusios D. G. technikos, tikėdamasis, kad važiuojant per duobėtą kelią kuras cisternoje susijudins ir tokiu būdu atsikimš variklis. Bandė įpilti kuro D. G., tačiau to padaryti nepavyko. Tada jis nusprendė nuvažiuoti į šalia esančią degalinę paprašyti pagalbos. Bet pagalbos geležinkelio stotyje neieškojo. Važiuojant pro postą, apsaugos darbuotojai pradėjo tikrinti jo vairuojamą automobilį, tada jis V. N. pasakė, kad veža 750 litrų dyzelino, paaiškino, jog sugedo variklis. Nuteistasis A. Z. parodė, kad kai V. N. atvežė kurą, jis ir D. G., kuris dirbo netoli, privažiavo prie V. N.. Pagal dokumentus matė, kad jam turėjo įpilti 500 litrus dyzelino. Kadangi stoties budėtojas skubino viską padaryti kuo greičiau, dokumentuose dėl 500 litrų kuro pasirašė iš anksto. Tuo metu V. N. pradėjo piltis kurą, vėliau išgirdo keistą garsą ir V. N. paprašė pažiūrėti, kas nutiko. Jis užlipo ant savo technikos, ištraukė kuro pistoletą ir pamatė, kad kuras nebėga. Paspaudinėjus įjungimo mygtuką, niekas nepasikeitė, tada pajudino cisterną, bet ir tai nepadėjo. Nepavykus užpilti kuro V. N. pasakė, kad kreipsis į degalinę, o jei nepadės, kitą dieną iš kuro bazės pakartotinai atveš tą patį kurą. Nuteistasis D. G. parodė, kad kai V. N. atvežė kurą į „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stotį (duomenys neskelbtini), jis su A. Z. bėgiais nuvažiavo prie autocisternos, pirmasis sustojo A. Z.. Jis tuo metu pasirašė dokumentus. Vėliau, A. Z. bepilant kurą, sugedo siurblys ir iki galo kuro įsipilti nepavyko. Bandė sistemą įjungti, išjungti, judino cisterną, siurblys zyzė, tačiau kuro nepumpavo. A. Z. užlipo ant savo mašinos, patvirtino, kad kuras tikrai nebėga. Apie autokolonėlės gedimą jie niekam nepranešė. Jis pasiūlė V. N. pavažiuoti prie jo technikos, manydamas, kad tokiu būdu kuras susijudins ir dėl to siurblys galimai pradės veikti. V. N. privažiavo prie jo motorvežio, įstatė pistoletą į kuro baką, tačiau siurblys burzgė, bet kuro nepumpavo. Jis apie gedimą nepranešė, nes tai padaryti buvo vairuotojo V. N. pareiga. (3 t., b. l. 59-64).
Nors nuteistieji V. N., A. Z. ir D. G. savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad kuro nepavyko užpilti dėl gedimo, tačiau nuteistųjų parodymus paneigia kiti objektyvūs įrodymai. Liudytojai G. J. ir V. N. vykdė slaptą automobilio „Iveco“ stebėjimą, nes turėjo informaciją, jog „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stotyje gali būti grobstomas kuras. „(duomenys neskelbtini)“ stotyje matė, kaip „Iveco“ vairuotojas V. N. privažiavo prie kelio mašinos, padavė A. Z. kuro pistoletą, pylė kurą, tada privažiavo prie D. G., padavė jam kuro pistoletą, apie 10 min. pylė kurą. V. N. išvažiuojant iš teritorijos, jis buvo patikrintas, nustatyta, jog cisterna beveik pilna kuro. Liudytojo G. J. teigimu iš nuteistųjų veiksmų buvo galima suprasti, jog atvežtas kuras buvo pilamas į bėgines transporto priemones, jo manymu buvo atliekami akivaizdūs imituojantys kuro pylimą veiksmai, nes išvažiuojant V. N. cisterna buvo beveik pilna kuro. Iš nuteistųjų veiksmų nebuvo galima suprasti, kad siurblys būtų sugedęs (3 t., b. l. 37-39). Liudytojas V. D. patvirtino D. J. ir V. N. parodymus, V. N. sustabdytas poste, paaiškino, kad kurą veža išpilti į kitą techniką, nors pagal važtaraščius kuras buvo išpiltas (3 t., b. l. 128-129). Be to, nuteistieji skirtingai aiškina aplinkybes apie siurblio gedimo pranešimą. V. N. nusprendė nuvažiuoti į šalia esančią degalinę paprašyti pagalbos, nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad sugedus autokolonėlei, nusprendė važiuoti atgal į darbovietę (1 t., b. l. 165-166). A. Z. teigė, kad apie gedimą pranešė stoties budėtojai, kurios nei vardo, nei pavardės nežino ir V. Š. (3 t., b. l. 62). D. G. teigė, kad apie gedimą niekam nepranešė (3 t., b. l. 63-64). Liudytojas V. Š. teigė, kad apie jokius gedimus ir kuro pylimo nesklandumus jam nebuvo pranešta, nors V. N. apie gedimą ir kuro neįpylimo faktą turėjo pranešti jam arba viršininkui (3 t., b. l. 64). Pasak D. G., kuro neįpylimo faktą žinoti buvo svarbu R. B., tačiau šiam apie gedimą nepranešė. Tai patvirtino ir liudytojas R. B.. Be to, liudytojas G. J. parodė, kad V. N. apsaugos darbuotojui V. D. iš pradžių sakė, kad ekipiravo vieną techniką, liko likutis, todėl važiuoja kitur, o pamačius jį ir V. N. pasakė, kad sugedo kuro pistoletas. Nuteistieji A. Z. ir D. G. iš pradžių taip pat tvirtino, kad kuras buvo įpiltas sėkmingai ir tik sužinoję, kad V. N. yra sulaikytas, pradėjo teigti, kad dėl gedimo kuras į jų transporto priemones nebuvo įpiltas (3 t., b. l. 38-39).
Iš byloje esančių dokumentų krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), degalų ir tepalų išdavimo žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), degalų ir tepalų išdavimo žiniaraščio Nr. 45, 2011 m. balandžio 26 d. akto, automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su cisterna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuro siurblio apžiūros protokolo matyti, kad V. N. buvo išduota 900 litrų dyzelino, kurį turėjo nugabenti į „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stotį (1 t., b. l. 90). D. G. pasirašė, kad pripilta 400 litrų dyzelino, A. Z. pasirašė, kad pripilta 500 litrų dyzelino (1 t., b. l. 73-74). 2011 m. balandžio 26 d. patikrinus bėginę kelio mašiną MPT-6 Nr. 138, aptarnaujamą A. Z., išmatavus metrolazdės ir gradacinės lentelės pagalba kuro likutį nustatyta, kad kuro bake yra apie 430 litrų, tai sudaro 363,35 kg, dyzelino (1 t., b. l. 77). 2011 m. balandžio 26 d. patikrinus bėginę kelio mašiną MPD 997, aptarnaujamą D. G., išmatavus metrolazdės ir gradacinės lentelės pagalba kuro likutį nustatyta, kad kuro bake yra apie 200 litrų, tai sudaro 169 kg, dyzelino (1 t., b. l. 78).
Apžiūrėjus automobilį „Iveco“, su cisterna, ir kuro siurbliu nustatyta, kad įjungus priekabos-cisternos kuro siurblio variklį, pasigirsta burzgimas, tačiau siurblys neveikia. Apžiūroje dalyvaujančiam elektrikui J. L. perrinkus variklį ir vėl įjungus šakutę į rozetę, siurblys pradeda veikti, skaitiklio rodmenys pradeda suktis didėjančia kryptimi, o prieš tai sukosi į priešingą pusę. Kuro pistoletą įkišus į 200 litrų talpas, kuras iš cisternos perpumpuojamas į šias talpas. Perpumpavus kurą, skaitiklio rodmenys rodo 740 litrų (1 t., b. l. 79-81). Apžiūros metu nustatyta, kad kuro siurblio variklis yra veikiantis, kuro siurblio gedimo nebuvo, automobilyje „Iveco“ yra įmontuota rozetė, kuri nepritaikyta 12 V įrenginiams, kuriems svarbus polių atitikmuo (1 t., b. l. 82-85). Kaip matyti, nors A. Z. pasirašė, kad į jo aptarnaujamą bėginę kelio mašiną įpilta 500 litrų, o D. G. pasirašė, kad į jo aptarnaujamą bėginę kelio mašiną įpilta 400 litrų dyzelino, tačiau išmatavus kuro likutį nustatyta, kad A. Z. bėginės kelio mašinos kuro bake yra 430 litrų dyzelino, o D. G. – 200 litrų dyzelino. V. N. buvo išduota 900 litrų dyzelino, kurį turėjo išpilti A. Z. ir D. G., tačiau po kuro pylimo cisternoje liko 740 litrų dyzelino. V. N. vairuojamą automobilį „Iveco“ su cisterna, kurioje buvo 740 litrų dyzelino, išvažiuojant iš „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stoties sulaikė apsaugos darbuotojai.
Nuteistieji apeliaciniuose skunduose teigia, kad jie nepagrįstai kaltinami degalų ir tepalų išdavimo žiniaraščio ir darbo lapo suklastojimu. Iš 2011 m. balandžio 22 d. darbo lapų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Z. jo valdomoje bėginėje mašinoje MPT-6 Nr. 138 kuro likutį darbo pradžioje nurodė 29,02 kg, o D. G. jo valdomoje bėginėje mašinoje MPD Nr. 997 – 78,20 kg (1 t., b. l. 71- 72). Nuteistasis A. Z. teigė, kad jis nurašė technikos kuro skaitiklio rodmenis ir, žinodamas kuro normą, pats paskaičiavo kuro likutį. Kuro likutis nustatomas pagal kiekvienai mašinai nustatytą valandinę kuro normą. Pagal išdirbtų valandų skaičių buvo paskaičiuota, kad kuro likutis buvo 29,02 kg, todėl 2011 m. balandžio 21 d. paskambinęs į darbovietę užsisakė kuro (3 t., b. l. 61). Nuteistasis D. G. parodė, kad jo mašinos kuro likutis buvo virš 200 litrų, t. y. apie 170-180 kg (3 t., b. l. 63). Tačiau iš darbo lapo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kuro likutį nurodė 78,20 kg (1 t., b. l. 71). 2011 m. balandžio 22 d. preliminaraus matavimo akte nurodyta, jog bėginėje mašinoje MPT-6 Nr. 138 nustatytas 460 litrų dyzelino kiekis, bėginėje mašinoje MPD Nr. 997 nustatytas 400 litrų dyzelino kiekis. Akte pasirašė mašinistai A. Z. ir D. G. (1 t., b. l. 76). Pasak nuteistųjų A. Z. ir D. G. pilant kurą sugedo siurblys ir kuro nepavyko įpilti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs tai, kad abu nuteistieji įmonėje dirbo ne vienerius metus, turėjo pakankamai patirties apskaičiuojant ir deklaruojant kuro likučius, padarė teisingą išvadą, jog skaičiuojant pagal objektyviai (ekonomiškai) pagrįstą metodiką tokie žymūs neatitikimai yra objektyviai neįmanomi. Visos šios aplinkybės įrodo, jog A. Z. ir D. G. suklastojo dokumentus įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis darbo lapuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad V. N. atvežus kurą, mašinistai A. Z. ir D. G. iš pradžių pasirašė apie kuro gavimą ir tik po to buvo pradėtas pilti kuras, nes taip buvo įprasta. Nuteistieji nurodė, kad nebuvo jokių instrukcijų kaip elgtis technikos gedimo atveju, kada pasirašyti kuro išdavimo žiniaraščiuose ir kituose dokumentuose. Tačiau liudytojas V. Š. teigė, kad V. N. apie gedimą ir kuro neįpylimo faktą turėjo pranešti jam arba viršininkui. Nuteistasis D. G. teigė, kad apie kuro neįpylimo faktą turėjo žinoti R. B.. Nuteistasis A. Z. teigė, kad apie gedimą pranešė stoties budėtojai ir V. Š.. Iš nuteistųjų parodymų matyti, jog jie suvokė, kad apie gedimą ir kuro neįpylimo faktą turėjo informuoti atsakingus įmonės darbuotojus. Nors pasak nuteistųjų buvo įprasta pasirašyti apie kuro gavimą dokumentuose dar nepradėjus pilti kurą, tačiau šiuo atveju, įvykus gedimui, nuteistieji turėjo aiškintis kaip taisyti žiniaraščius, bet to nepadarė. G. J. ir V. N. nuteistieji A. Z. ir D. G. iš pradžių tvirtino, kad kuras buvo įpiltas sėkmingai ir tik sužinoję, kad V. N. yra sulaikytas, pradėjo teigti, kad dėl gedimo kuras į jų transporto priemones nebuvo įpiltas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų V. N., A. Z. ir D. G. kaltė dėl dokumentų suklastojimo pilnai įrodyta.
Apeliacinių skundų argumentai, jog kuras bakuose buvo matuojamas primityviu matavimo prietaisu – šluotkočiu ir šie matavimo rezultatai teisiniu požiūriu negali būti vertinami yra nepagrįsti. 2011 m. balandžio 26 d. aktuose nurodyta, kad A. Z. valdomos bėginės mašinos MPT-6 Nr. 138 kuro bake, D. G. valdomos bėginės mašinos MPD Nr. 997 kuro bake dyzelino kiekis nustatytas atlikus matavimus metrolazde ir gradacine lentele (1 t., b. l. 77-78). A. Z. ir D. G. aktuose pasirašė, nustatyto dyzelino kiekio neginčijo. Liudytojas G. J. patvirtino, kad A. Z. valdomos bėginės mašinos kuro bakas buvo išmatuotas su kalibruota liniuote, kuri buvo pačiame kuro bake, o D. G. valdomoje bėginėje mašinoje buvo keturi kuro bakai, nebuvo matavimo liniuotes, todėl D. G. pamatavo kurą su pagaliu ir pagal kuro lygį kuro bakuose buvo nustatytas jo apytikslis kiekis (1 t., b. l. 101). Liudytojas V. Š. parodė, kad kuro likučių matavimai bėginėse mašinose MPT-6 Nr. 138, MPD Nr. 997, 2011 m. balandžio 26 d. buvo atliekamas metrolazde ir gradacine lentele (1 t., b. l. 115). Kuras iš V. N. vairuojamo automobilio „Iveco“ cisternos buvo perpumpuotas, iš kuro siurblio skaitiklio rodmenų buvo nustatyta, jog cisternoje buvo 740 litrų dyzelino (1 t., b. l. 79-81). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neabejojo atliktų matavimų duomenų teisingumu ir nustatytais kuro kiekio likučiais bėginėse mašinose MPT-6 Nr. 138 ir MPD Nr. 997 bei automobilio „Iveco“ cisternoje.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi liudytojų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. N., A. Z. ir D. G., kaltės pasikėsinus padaryti BK 22 str. 1 d., 183 str. 1 d., ir padarius BK 300 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Esant neginčijamai įrodytai nuteistųjų kaltei, naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, skunduose nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų A. Z. (A. Z.), V. N., D. G. apeliacinius skundus atmesti.