Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-93-549/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-06-26Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-21Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2014-11-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-26
Bylos Nr.
1-93-549/2013
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-00692-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Kaltinamasis
A. Z., V. N., D. G.
Advokatai
Jovita Usonytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-93-549/2013Proceso Nr.1-33-1-00692-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6.1.; 1.2.29.1.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė,

sekretoriaujant Vitai Šimkienei, Dovilei Basytei, Kristinai Mečinskienei, Erikai Žigalovaitei,

dalyvaujant prokurorams Ritai Ušinskienei, Jolantai Sarpalienei, Simonui Geniui, Reginai Bučinskaitei,

gynėjams advokatams Jovitai Usonytei, Daivai Rocevičienei, Rimvydui Kairiui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z. (A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis Norvegijoje statybos įmonėje (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį;

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ukrainietis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį;

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z., veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą ir suklastojo dokumentus: jis, pagal 2005-03-13 darbo sutartį Nr.186 dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) mašinistu, pagal 2011-01-03 visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį Nr. 204 būdamas materialiai atsakingas už bendrovės materialines vertybes, turėdamas išankstinę tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – dyzeliną, žinodamas, kad jo aptarnaujamoje bėginėje mašinoje MPT6 Nr.138 yra apie 270 litrų dyzelino likutis, Darbo lape Nr.00000459, grafoje „Likutis darbo pradžioje“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. „29,02 kg“ ir 2011-04-21 telefonu iš UAB „(duomenys neskelbtini) užsakė 500 litrų dyzelino, po ko 2011-04-22 apie 11.00 val. „Draugystės“ geležinkelio stotyje, esančioje Kairių g. 1, Klaipėdoje, veikdamas bendrininkų grupe su V. N. ir D. G., V. N. į „Draugystės“ geležinkelio stotį, esančią Kairių g. 1, Klaipėdoje, automobiliu „Iveco 50C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežus 900 litrų dyzelino, iš šio kiekio 160 litrų V. N. įpylus į A. Z. aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr.138, A. Z., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr.138 V. N. įpylė tik 160 litrų, Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr.45 pasirašė, taip melagingai patvirtino, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr.138 buvo įpilta 500 litrų dyzelino, D. G., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPD 997 V. N. dyzelino neįpylė, Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr.49 pasirašė, taip melagingai patvirtino, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPD 997 buvo įpilta 400 litrų dyzelino. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. N., išvažiuojantį su automobiliu „Iveco 50C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo 740 litrų dyzelinio kuro, iš „Draugystės“ geležinkelio stoties, sulaikė UAB „Gelsauga“ apsaugos darbuotojai. Tokiu būdu, A. Z. suklastojo tikrus dokumentus ir pasikėsino pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 740 litrų dyzelino už 2945,20 litų sumą.

V. N., veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą ir suklastojo dokumentus: jis, pagal 2003-04-22 darbo sutartį Nr.70 dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, pagal 2011-01-31 visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį Nr.18, būdamas materialiai atsakingas už bendrovės materialines vertybes, turėdamas išankstinę tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – dyzeliną, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai grupe su A. Z. ir D. G., pagal išankstinius D. G. ir A. Z. melagingus reikalavimus, formoje F-98 2011-04-22 apie 07.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., į cisterną, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsipylė 900 litrų dyzelino ir šią priekabą-cisterną automobiliu „Iveco 50C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė į „Draugystės“ geležinkelio stotį, esančią Kairių g. 1, Klaipėdoje. 2011-04-22 apie 11.00 val. „Draugystės“ geležinkelio stotyje, esančioje Kairių g. 1, Klaipėdoje, veikdamas bendrininkų grupe su A. Z. ir D. G., 160 litrų įpylė į A. Z. aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr.138, kur A. Z., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr.138 V. N. tyčia įpylė tik 160 litrų, V. N. davė A. Z. pasirašyti Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr.45, kur A. Z. pasirašė, taip melagingai patvirtino, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr.138 buvo įpilta 500 litrų dyzelino, po ko, D. G., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPD 997 V. N. dyzelino neįpylė, V. N. davė D. G. pasirašyti Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr.49, kur D. G. pasirašė, taip melagingai patvirtino, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPD 997 buvo įpilta 400 litrų dyzelino. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. N., išvažiuojantį su automobiliu „Iveco 50C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo 740 litrų dyzelinio kuro, iš „Draugystės“ geležinkelio stoties, sulaikė UAB „Gelsauga“ apsaugos darbuotojai. Tokiu būdu, V. N. suklastojo tikrus dokumentus ir pasikėsino pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 740 litrų dyzelino už 2945,20 litų sumą.

D. G., veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą ir suklastojo dokumentus: jis, pagal 1997-03-03 darbo sutartį Nr.49K, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) mašinistu, pagal 2011-01-31 visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį Nr.164, būdamas materialiai atsakingas už bendrovės materialines vertybes, turėdamas išankstinę tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – dyzeliną, žinodamas, kad jo aptarnaujamoje bėginėje mašinoje MPD 997 yra apie 200 litrų dyzelino likutis, Darbo lape Nr.00000481 grafoje „Likutis darbo pradžioje“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. „78,20 kg“ ir 2011-04-21 telefonu iš UAB (duomenys neskelbtini) užsakė 400 litrų dyzelino, po ko 2011-04-22 apie 11.00 val. „Draugystės“ geležinkelio stotyje, esančioje Kairių g. 1, Klaipėdoje, veikdamas bendrininkų grupe su V. N. ir A. Z., V. N. į „Draugystės“ geležinkelio stotį, esančią Kairių g. 1, Klaipėdoje, automobiliu „Iveco 50C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežus 900 litrų dyzelino, iš šio kiekio 160 litrų V. N. įpylus į A. Z. aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6, ir A. Z. Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. 45 pasirašius, taip melagingai patvirtinant, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 buvo įpilta 500 litrų dyzelino, D. G., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPD 997 V. N. dyzelino neįpylė, Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr.49 pasirašė, taip melagingai patvirtindamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPD 997 buvo įpilta 400 litrų dyzelino, bei Darbo lape Nr.00000481 grafoje „Gauta“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. „332,80 kg“ degalų kiekį. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. N., išvažiuojantį su automobiliu „Iveco 50C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo 740 litrų dyzelinio kuro, iš „Draugystės“ geležinkelio stoties, sulaikė UAB „Gelsauga“ apsaugos darbuotojai. Tokiu būdu D. G. suklastojo tikrus dokumentus ir pasikėsino pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 740 litrų dyzelino už 2945,20 litų sumą.

Apklaustas kaltinamuoju V. N. kaltu neprisipažino, parodė, kad įvykio metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kaltinamuosius A. Z. ir D. G. pažinojo iš matymo kaip darbininkus, juos aptarnavo apie 4-5 kartus. 2011-04-22 atėjus į darbą, jam vyr. mechanikas V. Š. pasakė, kad „Iveco” markės krovininiu automobiliu su priekaba reikės vykti į Klaipėdą. Gavo nurodymą nuvykti į kolonėlę, esančią įmonės bazėje (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., ir prisipilti pilną cisterną, į kurią telpa 900 litrai dyzelino, kuro bei jį nuvežti į „Draugystės“ geležinkelio stotį Klaipėdoje, kur su bėginėm technikom dirbo A. Z. ir D. G.. Privažiavus prie „Draugystės“ stoties patikros posto, apsaugos darbuotojai patikrino cisterną, atidarydami jos dangtį, bei turimus kuro dokumentus. „Draugystės“ geležinkelio stotyje susirado patogesnę sustojimui vietą, šalia A. Z. bėginės technikos, kuri buvo sujungta su D. G. technika, o tarp jų lokomotyvų buvo apie 20 m. tarpas. Pirmasis kurą pylėsi A. Z.. Pradėjus pilti kurą, A. Z. ir D. G. atėjo ir pasirašė ant reikalavimo bei ant degalų ir tepalų išdavimo žiniaraščio. A. Z. pasirašė, jog gavo 500 litrų, o D. G. pasirašė, jog gavo 400 litrų dyzelino, kadangi būtent tokie kuro kiekiai buvo įrašyti dokumentuose ir tokį kiekį turėjo supilti į jų bėgines technikas. Žiniaraštyje, dar negavę kuro, mašinistai pasirašė, nes tikėjosi, kad jiems skirtas kuras bus sėkmingai įpiltas, nemanė, kad suges technika. Be to, norėjo sutaupyti laiko, kadangi buvo laukiančių kitų technikų. Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraščių pasirašymo tvarka įmonėje nebuvo nustatyta, kaip nebuvo nustatyta ir tvarka, ką daryti technikos gedimo atveju. A. Z. pripylus apie 150-160 litrų kuro, pradėjo burgzti variklis ir kuro pylimas sustojo. Bandė paspaudinėti variklio įjungimo mygtuką, tačiau tai nepadėjo. Manydamas, kad variklis užsikimšo, privažiavo prie tolėliau stovėjusios D. G. technikos, tikėdamasis, kad važiuojant per duobėtą kelią kuras cisternoje susijudins ir tokiu būdu atsikimš variklis. Bandė įpilti kuro D. G., tačiau to padaryti nepavyko, nes neveikė variklis. Gedimas nebuvo niekaip užfiksuotas. Kadangi pats techninių gedimų netvarkė, nes yra vairuotojas, o ne mechanikas, norėjo nuvažiuoti į šalia esančią degalinę paprašyti pagalbos, nes žinojo, kad ten dirba dujų operatorius ir jis gali žinoti, ką daryti tokio gedimo atveju, nesulaukęs pagalbos, apie gedimą būtų pranešęs vadovybei. Pagalbos geležinkelio stotyje neieškojo. Norėjo poste paklausti apsaugos darbuotojų, ką daryti sugedus kuro pylimo technikai, bet apsaugos darbuotojai V. N. ir G. J. nugirdo jį kalbant telefonu su įmonės mechanizatoriumi bei sakant, jog ketina vykti į degalinę, ir pradėjo jį tikrinti. Kai V. N. paklausė ką veža mašinoje, pasakė jam, kad nieko, paskui V. N. paklausė, ką veža cisternoje, atsakė, jog ten yra 750 litrų dyzelino. Apsaugos darbuotojams pasakė, kad sugedo variklis, prie jų akių bandė vėl įjungti variklį ir taip parodė, jog kuras tikrai nebėga. Techniką tikrino visi trys apsaugos darbuotojai, tikrinimo metu siurblys neveikė. Kaskart įvažiuojant ir išvažiuojant į „Draugystės“ geležinkelio stoties teritoriją tikrinami ir dokumentai, ir cisternos, todėl nėra net teorinės galimybės pravažiuoti pro postą be patikrinimo. Sugedus technikai ir nepavykus įpilti kuro, kuro žiniaraščių nepatikslino, nes jie jau buvo pasirašyti dar pilantis kurą. Nepataisė žiniaraščių, nes norėjo paklausti apsaugos darbuotojų, ką reikia daryti tokiu atveju, nepagalvojo, kad reikia dokumentus pataisyti, nes tai neįeina į jo kompetenciją, nebuvo informuotas, ką daryti tokiu atveju, kai pasirašyti dokumentai neatitinka realios situacijos. Apie variklio rozetės veikimo principą instruktuotas nebuvo, apie jį nežino ir dabar.

Ikiteisminio tyrimo apklausų metu V. N. parodė, kad sugedus autokolonėlei, nežinodamas, kaip ją pataisyti, nusprendė su automobiliu ir autokolonėle važiuoti atgal į darbovietę – UAB (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., dėl kitų aplinkybių iš esmės parodė analogiškai (1 t., b.l. 165-166, 175, 185).

Apklaustas kaltinamuoju A. Z. kaltu neprisipažino, parodė, kad įvykio metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) motorvežio mašinistu, su D. G. buvo kolegos, o su V. N. yra pažįstami apie 5 m. 2011-04-21 darbo dienos pabaigoje darbo vadovas R. B. užrašė jo dirbtas valandas, jis (A. Z.) nurašė technikos kuro skaitliuko rodmenis ir, žinodamas kuro normą, pats paskaičiavo kuro likutį. Kuro likutis nustatomas pagal kiekvienai mašinai nustatytą valandinę kuro normą. Pagal išdirbtų valandų skaičių buvo paskaičiuota, kad kuro likutis buvo 29,02 kg, todėl 2011-04-21 paskambinęs į darbovietę A. V. pasakė, kad jam baigiasi kuras. Konkretaus užsakomo dyzelino kiekio nenurodė. Vėliau A. V. jam perskambino ir pasakė, kad D. G. yra užsakyti 400 litrai dyzelino, pastarajam atvežus kurą, jam įpils tai, kas liks. Kitą dieną, 2011-04-22, V. N. atvežė kurą. Kadangi D. G. dirbo netoli, privažiavo prie jo, prisikabino ir kartu privažiavo prie V. N.. Pagal dokumentus matė, kad jam turėjo įpilti 500 litrus dyzelino. Kadangi stoties budėtojas skatino viską padaryti kuo greičiau, o nustatytos tvarkos, kada reikia pasirašyti kuro žiniaraščiuose, nebuvo, dokumentus dėl kuro pasirašė iš anksto. Dokumentus paėmė iš V. N. mašinos ir pasirašė už 500 litrų kuro, pasirašęs, dokumentus padėjo atgal į mašinos kabiną. Tuo metu V. N. atvyniojo kuro žarną, o jis įstatė pistoletą į savo bėginės mašinos baką ir pradėjo piltis kurą. Iš pradžių kuro siurblys dirbo tvarkingai, vėliau išgirdo keistą garsą iš autodegalinės. V. N. paprašė pažiūrėti, kas nutiko, jis užlipo ant savo technikos, ištraukė kuro pistoletą ir pamatė, kad kuras nebėga. Paspaudinėjus įjungimo mygtuką, niekas nepasikeitė, tada pajudino cisterną, bet ir tai nepadėjo. V. N. pasakė, jog pavažiuos truputį į priekį per duobes, kad kuras susijudintų ir atkimštų galimai užstrigusią techniką. Tokiu būdu, V. N. privažiavo prie D. G., tačiau pastarajam kuro įpilti nepavyko. Apie gedimą jis (A. Z.) pranešė stoties budėtojai, kurios nei vardo, nei pavardės nežino (tuo metu V. N. dar buvo stotyje), apie tai pranešė ir V. Š.. Nežino, ar, pasitraukęs iš įvykio vietos, V. N. ką nors informavo apie technikos gedimą. V. N. pasakė, kad bandys kreiptis į degalinę, o jei nepadės, kitą dieną iš kuro bazės pakartotinai atveš tą patį kurą. Kuro neužpylimo faktas buvo užfiksuotas tą pačią dieną – priėję neprisistatę UAB „Gelsauga“ darbuotojai pasakė, kad reikia pamatuoti kurą. Jis telefonu paklausė V. Š., ar gali leisti neprisistačiusiems asmenims pamatuoti kurą savo technikoje, V. Š. atsakė teigiamai. UAB „Gelsauga“ darbuotojai jo taip pat prašė parodyti darbo lapą, kurį pasiėmė ir išėjo. Apie kuro neužsipylimo faktą apsaugos darbuotojams nepasakė, nes jie neprisistatė, be to, nespėjo. Apsaugos darbuotojams davė kelionės lapus, nes taip nurodė V. Š.. Pastarajam apie kuro neužsipylimo faktą nepranešė, nes nespėjo. Nepavykus įpilti kuro, degalų ir tepalų išdavimo žiniaraščio netikslino, nes nežinojo, kad taip galima daryti, ir tikėjosi, kad kitą dieną jam atveš tą kuro kiekį, už kurį pasirašė. Pasirašymo už kurą tvarka nebuvo nustatyta. Atvykus policijos pareigūnams, dalyvavo kuro matavimuose. Iš pradžių kuras buvo matuojamas kuro liniuote. Matavimas vyko technikai stovint ant kreivo kelio ir buvo matuojamas kuras tik viename technikos šone. Po 4 dienų atvažiavo V. Š. ir kurą išmatavo savo liniuote. Ar matavimų duomenys sutapo, nežino, nes pirmą kartą išmatuoto kiekio skaičių nematė. Kuro bakai buvo neužplombuoti. Nematė, ar policijos pareigūnai buvo priėję tikrinti siurblio gedimo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Z. iš esmės parodė analogiškai (2 t., b.l. 97-98, 106, 114).

Apklaustas kaltinamuoju D. G. kaltu neprisipažino, parodė, kad įvykio metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) mašinos specialistu, dirbo su bėgine mašina MPD. 2011-04-21 paskambino į UAB (duomenys neskelbtini) Šilėnuose ir užsakė 400 litrų kuro. Kurą užsakydavo paskambindamas vyr. mechanikui V. Š., kuris išrašydavo kuro reikalavimą ir suderindavo kuro atvežimo laiką su vyr. mechaniku lengvajai technikai A. V.. Jo mašinos kuro likutis buvo apie 200 litrų, t.y. apie 170-180 kg. 2011-04-22 V. N. atvežė kurą į „Draugystės“ geležinkelio stotį Klaipėdoje. Atvežus kurą, su A. Z. bėgiais nuvažiavo prie autokolonėlės, prieš tai gavę leidimą iš budėtojos. Prie autocisternos pirmasis sustojo A. Z.. Jis įdėjo kuro pistoletą į savo baką ir pradėjo pilti kurą. Pilantis kurą, A. Z. paėmė iš V. N. automobilio „Iveco“ kabinos kuro dokumentus ir juos pasirašė. Dokumentai buvo užpildyti. Pagal juos jam (D. G.) buvo skirta 400 litrų, o A. Z. – 500 litrų dyzelino. Kai priėjo prie A. Z., šis jau rašėsi dokumentus, tuo pačiu dokumentus pasirašė ir jis. Vėliau, A. Z. bepilant kurą, sugedo siurblys ir iki galo kuro įsipilti nepavyko. Bandė sistemą įjungti, išjungti, judino cisterną, siurblys zyzė, tačiau kuro nepumpavo. A. Z. užlipo ant savo mašinos, patvirtino, kad kuras tikrai nebėga. Apie autokolonėlės gedimą jie niekam nepranešė. Jis (D. G.) pasiūlė V. N. pavažiuoti apie 70 m. iki jo technikos, manydamas, kad tokiu būdu kuras susijudins ir dėl to siurblys galimai pradės veikti. V. N. privažiavo prie jo motorvežio, įstatė pistoletą į kuro baką, tačiau siurblys burzgė, bet kuro nepumpavo. Jis apie gedimą nepranešė, nes tai padaryti buvo vairuotojo V. N. pareiga. Nors už atvežtą kurą pasirašė, bet jo negavęs nesiėmė jokių veiksmų, nes būdavo atvejų, kai kurą gaudavo anksčiau ar vėliau nei už jį buvo pasirašyta. A. Z. radijo ryšiu pranešė stoties budėtojui, kurio vardo ir pavardės nežino, kad leistų jiems pasitraukti į šalutinį kelią. Nežino, ar A. Z. budėtojui pranešė apie kuro neįsipylimo faktą, nes tuo metu buvo prie savo motorvežio, stovėjusio maždaug 70-100 m. atstumu nuo A. Z. technikos. Jie darbo vadovui R. B. radijo ryšiu apie gedimą nepranešė, nes laukė jo ateinančio. Nepavykus įsipilti kuro, atlaisvino kelią ir po 5-10 min. prie jų priėjo R. B. kartu su apsaugos darbuotojais G. J. bei V. N. ir pasakė, kad nori išmatuoti kuro bakų turinį. Išmatavus visus 4 bakus paaiškėjo, kad darbo pradžioje jo deklaruotas 78,20 kg kuro likutis realiai yra 90,8 kg didesnis. Matuojama buvo su pagaliu. Parodė, kad toks skirtumas galėjo susidaryti dėl darbo krūvio ir intensyvumo svyravimų. Deklaruotas 78,20 kg likutis buvo faktinis, deklaravimas atliktas realiai neišmatuojant kuro. Toks kuro neįsipylimo atvejis jo darbo praktikoje atsitiko pirmą kartą. Jokių instrukcijų, kaip elgtis tokiu atveju, nepasirašė. Įmonėje nebuvo griežtos kuro atskaitomybės, buvo skaičiuojama pagal kuro normą. Tai, kad kurą atveš V. N., sužinojo tik jam atvažiavus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. G. iš esmės parodė analogiškai (2 t., b.l. 38-39, 47, 55).

Liudytojas G. J. parodė, kad dirba UAB „Gelsauga“, turėdami informaciją, jog „Draugystės” geležinkelio stotyje gali būti grobstomas kuras, 2011-04-22 nuo ryto kartu su kolega V. N. vykdė slaptą UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Iveco“ stebėjimą. Matė, kaip apie 7 val. degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., Šiaulių r., į minėtą V. N. vairuojamą automobilį buvo užpiltas kuras, po ko automobilis išvažiavo Klaipėdos kryptimi. Jis su kolega minėtą automobilį sekė iki Klaipėdos, „Draugystės“ geležinkelio stoties. Stotyje sutiko kolegą V. D., ir stoties teritorijoje, pasislėpę stebėjo, kaip automobilis „Iveco“ nuvažiavo prie dviejų kelio mašinų. Matė, kaip „Iveco“ vairuotojas (V. N.) privažiavo prie MPT6 kelio mašinos Nr. 138, padavė mašinistui (A. Z.) pistoletą, po to baigė ekipiruoti, vairuotojas privažiavo prie kitos kelio mašinos – savaeigės platformos MPD Nr. 997, padavė pistoletą su ilga žarna kitam darbuotojui (D. G.), ten pastovėjo apie 10 min. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad negirdėjo, ar veikė kuro siurblys, tačiau iš kaltinamųjų veiksmų suprato, kad buvo pilamas kuras. Analogiški veiksmai buvo atliekami prie abiejų mašinų. Vairuotojui jau išvažinėjant iš geležinkelio stoties teritorijos, kolega V. D. sustabdė automobilį, patikrinus, buvo nustatyta, kad cisterna yra beveik pilna kuro. Iš pradžių vairuotojas (V. N.), V. D. sakė, kad važiuoja kitur ekipiruoti kito automobilio, nes liko kuro, o pamatęs jį su kolega V. N., ėmė tvirtinti, kad sugedo kuro siurblys ir jis negali išpilti kuro. Jis su kolegomis netikrino, ar kuro siurblys yra sugedęs, tačiau, pilant kurą, kaltinamieji neatliko jokių veiksmų, iš kurių būtų galima suprasti, kad siurblys yra sugedęs. Iš dokumentų buvo matyti, kad yra išduotas kuras vienai ir kitai mašinai po 400 ar 500 litrų, dokumentuose buvo mašinistų vardai, pavardės ir parašai, todėl, jo manymu, išvažiuojančio automobilio cisterna turėjo būti tuščia. Suradęs atsakingą darbų vadovą (R. B.), nuėjo prie mašinistų (A. Z. ir D. G.), jie pateikė dokumentus ir pasakė, kad viskas gerai, kad ekipiravosi. Abu bėginių transporto priemonių vairuotojai, kol nežinojo, jog V. N. yra sustabdytas, patvirtino, jog kuro užpylimo procesas įvyko sėkmingai. Išmatavus kuro bakus, įsitikinta, kad kuro kiekis bakuose atitinka kuro kiekį, nurodytą žiniaraščiuose, tokiu būdu tapo akivaizdu, kad kuras kažkokiu būdu buvo sutaupytas, ir kaltinamieji tik imitavo kuro užpylimą. Taip pat parodė, kad praktiškai dėl aplaidaus apsaugos darbuotojų darbo ar nesąžiningumo įmanoma išvažiuoti iš saugomos teritorijos be patikrinimo ir taip yra buvę.

Liudytojas V. N. dėl įvykio aplinkybių iš esmės parodė analogiškai liudytojo G. J. duotiems parodymams. (tik dėl kuro siurblio parodė, kad girdėjo, kaip veikia siurblys, nors ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad negirdėjo (1 t., b.l. 104-106).

Liudytojas J. L. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) elektriku, laiko tiksliai neatsimena, tačiau tai buvo iš ryto, atėjus į darbą, V. Š. pasakė, kad reikia važiuoti į Klaipėdą, nes sugedo kuro siurblys. Įjungus kuro siurblį, sklido garsas, tačiau kuras pumpuojamas nebuvo. Išardė siurblio variklį, tačiau akivaizdžių gedimų nerado, todėl vėl jį surinko ir siurblys pradėjo veikti, t.y. pumpuoti kurą. Kaip sukosi skaičiuko rodmenys, neatkreipė dėmesio (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad skaičiukas sukosi į priešingą pusę (1 t., b.l. 140-141), patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi).

Liudytojas R. B. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), degalų pylimo procedūroje jis nedalyvauja, nes tai neįeina į jo pareigas. Nežino, ar įvykio metu kuras realiai buvo pilamas į transporto priemones, nematė, kaip automobiliai privažiavo. Jis, kaip darbų vadovas, UAB „Gelsauga“ darbuotojų paprašytas tik dalyvavo matuojant kurą.

Liudytojas A. V. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), kuro išdavimo procedūra yra tokia: vairuotojas jam paskambina, pasako, kiek reikia kuro, ir tokiam kiekiui yra išrašomas pareikalavimas. Išrašius pareikalavimą, einama pas viršininkus, jie uždeda spaudus, tada pareikalavimas atiduodamas į sandėlį, sandėlininkas išduoda kurą, o vairuotojas užsipilą jį ir atveža. Taip buvo ir 2011-04-22 – vairuotojas prisipylė ir išvežė kurą į Klaipėdą. Kokiam kiekiui išrašė pareikalavimą įvykio metu, neatsimena. Kurą veždavo automobiliu „Iveco“, kurio cisternos talpa 900 litrų.

Liudytojas V. Š. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) technikos ir mechanizmų viršininko pavaduotoju, įvykio metu buvo baro viršininkas, kaltinamuosius pažįsta apie 5 m., jų tarpusavio santykiai buvo darbiniai. Dėl kuro išdavimo procedūros parodė, kad kurą iš vakaro užsako jis arba baro viršininkas, gavus mechanizatorių prašymus, pagal jų nurodytą kiekį. Kaip buvo tą kartą, nepamena, nes buvo išvykęs. Kuro likutis nustatomas pagal mašinisto kelionės darbo lapą, likutį nustato pats mašinistas, nurašydamas kurą pagal darbo valandas. Kurą veždavo viena mašina ir ją vairuodavo tas pats vairuotojas, V. N., kuris būdavo pakeičiamas kitu vairuotoju tik ypatingais atvejais, pvz. ligos. Paprastai vairuotojui iš vakaro pranešama, kad reikės vežti kurą. Nežino, kaip buvo šiuo atveju. Vairuotojui išduodami užpildyti kuro dokumentai, kelionės lapai. Tą kartą D. G. buvo užsakęs 400 litrų, o A. Z. 500 litrų dyzelino. 900 litrų kuro į „Draugystės“ geležinkelio stotį atvežė V. N., kurį jis turėjo išpilti abiem mašinistam. Supylus kurą, mašinistai turi pasirašyti ant važtaraščių ir reikalavimų, kad kurą gavo. Atskiros instrukcijos apie pasirašymo už kurą laiką nėra. Sandėlyje irgi turi pirma įsipilti kurą ir tik paskui už jį pasirašyti. Jam paskambino pavaduotoja N. T. ir informavo, kad kaltinamieji sulaikyti, nes V. N. norėjo išvažiuoti iš „Draugystės“ stoties su neišpilto kuro cisterna, kurioje buvo apie 700 litrų dyzelino, ir buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Vėliau kaltinamieji jam paaiškino, kad jiems sugedo kuro pumpavimo skaitliukas ir kuro įpilti nepavyko. Apie skaitliuko gedimą ir kuro neįpylimo faktą V. N. turėjo pranešti jam arba baro viršininkui, savavališkai jis pasitraukti negalėjo, bet tokia tvarka nėra niekur nurodyta. Kodėl jam nebuvo pranešta, nežino. V. N. neprivalėjo turėti elementarių žinių apie gedimų šalinimą, tačiau jis neturėjo pats priimti sprendimo išvykti iš stoties, o apie gedimą turėjo pranešti. Už autokolonėlės techninę priežiūrą ir gedimų šalinimą atskirai atsakingo asmens nebuvo. Jei kas sugenda, paprastai gedimus šalina elektrikas. Techninių gedimų atveju apie tai pranešama jam, baro viršininkui arba elektrikui. Atvejų, kad kažkas papildomai teiktų taisymo paslaugas nėra buvę. Nepamena, kad jam būtų skambinęs A. Z., nes apie įvykį sužinojo iš pavaduotojos, gal ir galėjo skambinti, bet apie jokius gedimus nesakė. Dalyvavo apžiūrint transporto priemones ir matuojant kuro kiekį, buvo apžiūrėta rozetė, skaičiukai. Apžiūros metu, viską sujungus, iš pistoleto kuras nebėgo. Siurblys neveikė, bet dėl ko neveikė, nežino. Gedimų rozetėje nebuvo nustatyta. Pranešus apie gedimą, būtų buvę iškviesti specialistai, o netinkami važtaraščiai grąžinti.

Liudytojas V. D. parodė, kad su kolegomis J. ir N. nuvyko į tokią vietą, kur galėtų stebėti užpylimo procesą, bet patys būtų nepastebėti. Jis kuro užpylimo proceso nematė, paliko kolegas toje vietoje, o pats grįžo į postą laukti išvažiuojančios N. mašinos. Poste nebudėjo, jis su kolegomis buvo specialių užduočių būrys ir dirbo operatyvinį darbą. Jis buvo apie 150-200 m. atstumu nuo pilamo kuro. Su kolegomis buvo sutarę, kad sustabdžius ir patikrinus N. transportą bei pastebėjus, jog yra išvežamas kuras, nors pagal dokumentus jis turi būti supiltas, jis turi informuoti kolegas. Taip ir padarė. Sustabdytas vairuotojas (V. N.) jam paaiškino, kad kurą veža išpilti į kitą techniką, nors pagal važtaraščius kuras jau turėjo būti išpiltas ir cisterna turėjo būti tuščia.

Iš 2011-04-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos miesto antrajame policijos komisariate pagal tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2011-04-22 „Draugystės” geležinkelio stotyje, esančioje Kairių g. 1, Klaipėdos m., UAB „Gelsauga” apsaugos darbuotojai sulaikė V. N., kuris atvežė kurą, dalį įpylė į bėginę transporto priemonę, o likusį kiekį kuro pasikėsino pasisavinti, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1-00692-11 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (1 t., b.l. 1).

Iš 2011-04-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra „Draugystės“ geležinkelio stotis, esanti adresu Kairių g. 1, Klaipėdoje, teritorija yra saugoma. Teritorijoje, 10 metrų nuo apsaugos pastato, stovi automobilis „Iveco“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie automobilio prikabinta priekaba – kuro talpykla, kurios talpa 913 litrų. Talpyklos viduje yra skystis, turintis dyzelino kvapą. Prie talpyklos yra kuro žarna ir skaitiklis. Toliau teritorijoje stovi savaeigė platforma MPD 997, savaeigis motorvežis (1 t., b.l. 67-69).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vyr. kelio meistras R. B. pateikė variklinės bėgių transporto mašinos (VBTM) darbo lapus Nr. 00000481 ir Nr. 00000459, degalų ir tepalų išdavimo žiniaraščius Nr. 49 ir Nr.45, krovininio automobilio kelionės lapą Nr. 0855273 (1 t., b.l. 70-75).

Iš 2011-04-22 darbo lapo Nr.00000481, kurį pildė D. G., matyti, kad darbo lape įrašyta, jog jo valdomoje bėginėje mašinoje MPD Nr. 997 grafoje „Likutis darbo pradžioje“ yra įrašas „78,20 kg“, grafoje „Gauta“ yra įrašas „332,80 kg“ (1 t., b.l. 71).

Iš 2011-04-22 darbo lapo Nr.00000459, kurį pildė A. Z., matyti, kad darbo lape įrašyta, jog jo valdomoje bėginėje mašinoje MPT6 Nr. 138 grafoje „Likutis darbo pradžioje“ yra įrašas „29,02 kg“ (1 t., b.l. 72).

Iš reikalavimų matyti, kad D. G. buvo pareikalauta 400 litrų (332,80 kg), o A. Z. – 500 litrų (416,00 kg) dyzelino (1 t., b.l. 88, 89).

Iš krovinio važtaraščio Nr. 01/16 matyti, kad 2011-04-22, 07.30 val. V. N. išduota 900 litrų dyzelino, kurį jis krovininiu automobiliu „Iveco 50C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. turėjo nugabenti į „Draugystės“ geležinkelio stotį Klaipėdoje (1 t., b.l. 90).

Iš degalų ir tepalų išdavimo žiniaraščio Nr.49 matyti, kad žiniaraštyje, trečioje eilutėje grafoje „Data“ parašyta „2011-04-22“, grafoje „Skaitliuko parodymai“ įrašyta „1742482-1742882“, grafoje „Vairuotojo, mašinisto vardas ir pavardė“ yra įrašas „D. G. 0,832“, grafoje „Pripilta degalų dyzelino ltr.“ įrašyta „400,00“, grafoje „kg“ yra įrašas „332,80“, grafoje „Gavėjo parašas“ yra neįskaitomas parašas (1 t., b.l. 73).

Iš degalų ir tepalų išdavimo žiniaraščio Nr.45 matyti, kad žiniaraštyje, trečioje eilutėje grafoje „Data“ parašyta „2011-04-22“, grafoje „Skaitliuko parodymai“ įrašyta „1741982-1742482“, grafoje „Vairuotojo, mašinisto vardas ir pavardė“ yra įrašas „A. Z. 0,832“, grafoje „Pripilta degalų dyzelino ltr.“ įrašyta „500,00“, grafoje „kg“ yra įrašas „416,00“, grafoje „Gavėjo parašas“ yra neįskaitomas parašas (1 t., b.l. 74).

Iš 2011-04-26 akto, kurį surašė UAB (duomenys neskelbtini) technikos ir mechanizmų ūkio viršininko pavaduotojas V. Š., matyti, kad metrolazdės ir gradacinės lentelės pagalba išmatavus kuro likutį bėginėje kelio mašinoje MPD 997 nustatyta, kad kuro bake yra apie 200 litrų, kas sudaro 169 kg, dyzelino (1 t., b.l. 78).

Iš 2011-04-26 akto, kurį surašė UAB (duomenys neskelbtini) technikos ir mechanizmų ūkio viršininko pavaduotojas V. Š., matyti, kad metrolazdės ir gradacinės lentelės pagalba išmatavus kuro likutį bėginėje kelio mašinoje MPT6 Nr. 138 nustatyta, kad kuro bake yra apie 430 litrų, kas sudaro 363,35 kg, dyzelino (1 t., b.l. 77).

Iš automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su cisterna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuro siurblio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrint priekabą-cisterną, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įjungus kuro siurblio variklį, pasigirsta burzgimas, tačiau siurblys neveikia. Apžiūroje dalyvaujančiam elektrikui J. L. perrinkus variklį ir vėl įjungus šakutę į rozetę, siurblys pradeda veikti, skaitiklio rodmenys pradeda suktis didėjančia kryptimi, o prieš tai sukosi į priešingą pusę. Kuro pistoletą įkišus į 200 litrų talpas, kuras iš cisternos perpumpuojamas į šias talpas. Perpumpavus kurą, skaitiklio rodmenys rodo 740 litrų (1 t., b.l. 79-81).

Iš rozetės apžiūros protokolo matyti, kad siekiant nustatyti, kodėl neveikė kuro siurblio variklis, buvo apžiūrėta automobilyje „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmontuota rozetė, į kurią jungiamas cisternos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro siurblys. Nustatyta, kad minėto automobilio „Iveco“ gale yra įmontuota rozetė, kurios įtampa 12 V. Norint, kad kuro siurblys veiktų, variklio jungtuko teigiamas polis turi būti jungiamas į rozetės teigiamą polių. Šitaip įjungus kuro siurblį, jis veikia tvarkingai, kuras yra siurbiamas, o skaitiklis sukasi didėjančia tvarka. Tęsiant apžiūrą ir kuro siurblio įjungimo kištuką į rozetę įkišus pasukus 90° ir įjungus kuro siurblį, pasigirsta garsas, nebūdingas veikiant kuro siurbliui, kuras nėra siurbiamas ir skaičiukas persisuka priešinga nei turėtų suktis kryptimi. Apžiūros metu nustatyta, kad kuro siurblio variklis yra veikiantis, kuro siurblio gedimo nebuvo, automobilyje „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įmontuota rozetė, kuri nepritaikyta 12 V įrenginiams, kuriems svarbus polių atitikmuo (1 t., b.l. 82-85).

Iš 2011-04-27 pakvitavimo matyti, kad priekaba-cisterna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 740 litrų dyzelino perduoti UAB (duomenys neskelbtini) technikos ir mechanizmų ūkio viršininko pavaduotojui V. Š. (1 t., b.l. 87).

Kaltinamieji A. Z. ir D. G. neigia klastoję dokumentus – variklinės bėgių transporto mašinos darbo lapus. Iš 2011-04-22 darbo lapų Nr.00000481 ir Nr.00000459 nustatyta, kad A. Z. jo valdomoje bėginėje mašinoje MPT6 Nr. 138 kuro likutį darbo pradžioje nurodė 29,02 kg, o D. G. jo valdomoje bėginėje mašinoje MPD Nr. 997 – 78,20 kg (1 t., b.l. 71, 72). Teismo posėdžio metu A. Z. patvirtino, kad jis nurašė technikos kuro skaitliuko rodmenis ir, žinodamas kuro normą, pagal išdirbtų valandų skaičių pats paskaičiavo kuro likutį bei įrašė jį darbo lape. D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo mašinos kuro likutis buvo virš 200 litrų, t.y. apie 170-180 kg, tačiau, kaip minėta, jis darbo lape nurodė, kad likutis yra 78,20 kg. Nors, kaip tvirtino abu kaltinamieji, deklaruojant likutį kuras faktiškai nebuvo matuojamas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kuro likutis buvo apskaičiuojamas pagal objektyviai pagrįstą metodiką, t.y. kiekvienai transporto priemonei patvirtintą valandinę kuro normą. Abu kaltinamieji įmonėje dirbo ne vienerius metus ir turėjo pakankamai patirties apskaičiuojant ir deklaruojant kuro likučius, o D. G. nurodytas teiginys, kad toks deklaruoto ir faktinio kuro kiekio skirtumas galėjo susidaryti dėl darbo krūvio ir intensyvumo svyravimų, yra nepagrįstas, kadangi, net ir įvertinus galimas paklaidas, akivaizdu, kad skaičiuojant pagal objektyviai (ekonomiškai) pagrįstą metodiką tokie žymūs neatitikimai yra objektyviai neįmanomi.

Kaltinime buvo nurodyta, kad A. Z., žinodamas, kad jo aptarnaujamoje bėginėje mašinoje MPT6 Nr.138 yra apie 430 litrų dyzelino likutis, Darbo lape Nr.00000459, grafoje „Likutis darbo pradžioje“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. „29.02 kg“, tačiau iš 2011-04-26 akto (1 t., b.l. 77) matyti, kad transporto priemonės kuro bake buvęs 430 litrų dyzelino kiekis buvo nustatytas kartu su V. N. atvežtu ir įpiltu dyzelino kiekiu (160 litrų), todėl kaltinime nurodytas bėginėje mašinoje MPT6 Nr.138 buvęs dyzelino likutis tikslintinas nekeičiant kaltinimo esmės, nurodant, kad bėginėje mašinoje MPT6 Nr.138 buvo apie 270 litrų dyzelino likutis. Tokiu būdu darytina išvada, kad kaltinamasis A. Z., žinodamas, kad jo aptarnaujamoje bėginėje mašinoje MPT6 Nr.138 yra apie 270 litrų dyzelino likutis, o D. G., žinodamas, kad jo aptarnaujamoje bėginėje mašinoje MPD 997 yra apie 200 litrų dyzelino likutis, A. Z. darbo lape Nr.00000459, o D. G. darbo lape Nr.00000481 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – atitinkamai „29,02 kg“ ir „78,20 kg“ ir taip suklastojo tikrus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji A. Z. ir D. G. 2011-04-21 telefonu iš UAB (duomenys neskelbtini) užsakė atitinkamai 500 ir 400 litrų dyzelino. Tai patvirtino patys kaltinamieji A. Z. ir D. G., liudytojas A. V. bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai – kuro reikalavimai (1 t., b.l. 88, 89). Užsakytas kuras 2011-04-22 iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., V. N. vairuojamu automobiliu „Iveco 50C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 11.00 val. buvo atvežtas į „Draugystės“ geležinkelio stotį, esančią Kairių g. 1, Klaipėdoje. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamųjų, liudytojų G. J., V. N., A. V., V. Š. parodymai, krovinio važtaraštis Nr. 01/16 (1 t., b.l. 90).

Kaltinamieji V. N., A. Z. ir D. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltės pasikėsinus pasisavinti jiems patikėtą svetimą turtą ir suklastojus dokumentus nepripažino, parodė, kad atvežtas kuras nebuvo įpiltas į bėgines transporto priemones, nes sugedo kuro siurblys, o dokumentus pasirašė iš anksto, negalvodami, kad gali nepavykti užsipilti kuro, nurodė vienodas įvykio aplinkybes, tačiau tokiais kaltinamųjų parodymais teismas netiki, vertina kaip pasirinktą jų gynybos būdą nuo pareikšto kaltinimo. Kaltinamųjų parodymus paneigia ir jų kaltę įrodo teismo posėdžio metu duoti aptarti liudytojų parodymai, pačių kaltinamųjų parodymuose esantys prieštaravimai, kita bylos medžiaga.

Kaltinamųjų nurodytos aplinkybės, kad sugedo kuro siurblys, todėl buvo išpilta tik dalis – 160 litrų V. N. atvežto kuro, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Liudytojai J. L. ir V. Š., dalyvavę apžiūrint priekabos-cisternos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro siurblį ir automobilyje „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmontuotą rozetę, į kurią jungiamas cisternos kuro siurblys, patvirtino, kad apžiūrėjus kuro siurblį ir rozetę, jokių akivaizdžių siurblio gedimų nerasta, gedimų rozetėje nustatyta nebuvo, tai patvirtina ir kuro siurblio bei rozetės apžiūros protokolai (1 t., b.l. 79-81, 82-85). Liudytojai G. J. ir V. N., stebėję kuro pylimo procedūrą, patvirtino, kad iš visų kaltinamųjų veiksmų buvo galima suprasti, jog atvežtas kuras yra pilamas į bėgines transporto mašinas, t.y. buvo atliekami akivaizdūs imituojantys kuro pylimą veiksmai - V. N. iš pradžių privažiavo prie A. Z. valdomos kelio mašinos MPT6 Nr. 138, padavė jam kuro užpylimo žarną, atrodė, kad į kuro baką kuras yra pilamas, po to, privažiavus prie D. G. valdomos savaeigės platformos MPD Nr. 997, buvo atliekami analogiški veiksmai ir jokių veiksmų, iš kurių būtų galima suprasti, kad kažkas neveikia, kad siurblys būtų sugedęs, kaltinamieji neatliko. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jų parodymai nuoseklūs, vienodi, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog logiška kaltinamųjų veiksmų seka nutrūko, kai, neišpylęs atvežto kuro, o A. Z. ir D. G. pasirašius degalų ir tepalų išdavimo žiniaraščiuose, kad į jų valdomas bėgines mašinas buvo įpilta atitinkamai 500 ir 400 litrų dyzelino, D. G. taip pat darbo lape Nr.00000481 grafoje „Gauta“ įrašius, kad gavo 332,80 kg dyzelino, V. N. bandė išvažiuoti iš „Draugystės“ geležinkelio stoties teritorijos. Patys kaltinamieji skirtingai aiškina nepranešimo apie siurblio gedimą ir kuro užsipylimo aplinkybes. Kaltinamasis D. G. parodė, kad jie apie gedimą niekam nepranešė. A. Z. parodė, kad jis apie gedimą pranešė stoties budėtojai, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, ir V. Š., vėliau ėmė tvirtinti, kad skambino V. Š., tačiau apie kuro neužsipylimo faktą nepranešė, o priėjusiems apsaugos darbuotojams apie tai nepasakė, nes jie neprisistatė, be to, nespėjo. V. N. parodė, kad, sugedus siurbliui, pagalbos geležinkelio stotyje neieškojo, nes nieko nepažinojo, norėjo nuvažiuoti į šalia esančią degalinę paprašyti pagalbos, nors ikiteisminio tyrimo apklausų metu tvirtino, kad sugedus autokolonėlei ir nežinodamas, kaip ją pataisyti, nusprendė- kas yra visiškai nelogiška- su automobiliu ir autokolonėle važiuoti atgal į darbovietę – UAB (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Kaltinamojo V. N. nurodytos aplinkybės, kad apsaugos darbuotojai jį sustabdė po to, kai nugirdo jį kalbant telefonu su įmonės mechanizatoriumi bei sakant, jog ketina vykti į degalinę, nepatvirtino jokie byloje surinkti įrodymai. Liudytojas V. Š. patvirtino, kad apie jokius gedimus ir kuro pylimo nesklandumus jam nebuvo pranešta, nors paprastai techninių gedimų atvejais pranešama jam, baro viršininkui arba elektrikui. Kaip patvirtino liudytojas R. B., dirbęs darbų vadovu, apie jokius gedimus jis taip pat informuotas nebuvo. Be to, liudytojai G. J., V. N. ir V. D. patvirtino, kad sustabdžius, iš pradžių V. N. V. D. aiškino, kad jam liko kuro, kurį veža išpilti į kitą techniką, tačiau, pamatęs ateinančius apsaugos darbuotojus G. J. ir V. N., ėmė tvirtinti, kad sugedo kuro siurblys, todėl kuro išpilti ir nepavyko. Liudytojai G. J. ir V. N. taip pat patvirtino, kad A. Z. ir D. G. iš pradžių tvirtinę, kad kuro užpylimo procesas įvyko sėkmingai, sužinoję, jog V. N. yra sulaikytas, pradėjo sakyti, kad dėl gedimo kuras į jų transporto priemones nebuvo įpiltas. Kaltinamieji nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių instrukcijų, kaip elgtis technikos gedimo atveju, kada pasirašyti kuro išdavimo žiniaraščiuose ir kituose dokumentuose, tačiau atkreiptina, jog net ir nesant įmonėje vidaus teisės aktais nustatytos dokumentų pildymo, pasirašymo ir technikos gedimų šalinimo tvarkos, kaltinamieji, ne vienerius metus dirbdami įmonėje, turėdami pakankamą darbinę patirtį, negalėjo nesuvokti, kad, kilus nesklandumams, įvykus gedimams, apie tai turi būti informuojami atsakingi įmonės darbuotojai, jų tiesioginiai vadovai (R. B. patvirtino, kad darbuotojai buvo instruktuoti, kaip elgtis (3 t., b.l. 112), kaltinamieji taip pat negalėjo nesuvokti, kad, būdami materialiai atsakingi už bendrovės materialines vertybes (2 t., b.l. 9-10, 65-66, 125-126), iš anksto, dar negavę degalų pasirašydami degalų ir tepalų išdavimo žiniaraščiuose, įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis įmonės vidaus dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad nepavykus įpilti kuro, pasirašę už pakankamai didelius kuro kiekius, kaltinamieji net nebandė taisyti žiniaraščių, nesidomėjo, ką tokiu atveju reikėtų daryti, nors tokie kaltinamųjų veiksmai būtų buvę logiški ir nuoseklūs. Paminėti kaltinamųjų parodymų prieštaravimai pagrįstai suponuoja abejones dėl jų parodymų teisingumo, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų pateikta įvykių versija yra gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų. , t.y. gynyba nuo pareikšto kaltinimo.

Faktinis dyzelino kiekis, buvęs A. Z. valdomos bėginės mašinos MPT6 Nr. 138 kuro bake, D. G. valdomos bėginės mašinos MPD Nr. 997 kuro bake ir V. N. vairuojamo automobilio „Iveco“ priekaboje-cisternoje, nustatytas objektyviais duomenimis – kuro bakuose atlikus matavimus metrolazde ir gradacine lentele, matavimus atliko tam reikiamų žinių turintis V. Š. ir jie atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, atlikus matavimus, surašyti aktai, kaltinamieji su nustatytais kuro kiekiais sutiko, aktus pasirašė (1 t. b.l. 77, 76); kuras iš cisternos buvo perpumpuotas, iš kuro siurblio skaičiuko rodmenų nustatyta, kad cisternoje buvo 740 litrų dyzelino (1 t., b.l. 79-81). Abejoti atliktų matavimų duomenų teisingumu ir nustatytais kuro kiekio likučiais bėginėse mašinose MPT6 Nr. 138 ir MPD Nr. 997 bei automobilio „Iveco“ priekaboje-cisternoje teismas neturi pagrindo.

Kaltinamieji neigia tarp jų galėjus būti išankstinį susitarimą daryti nusikalstamą veiką. Tačiau atkreiptina, kad kaltinamieji iki įvykio buvo pažįstami, kartu dirbo vienoje darbovietėje ne vienerius metus. Liudytojas V. Š. patvirtino, kad kurą ta pačia mašina praktiškai visuomet veždavo V. N., jį pakeisdavo kitas vairuotojas tik išimtiniais atvejais, todėl nepagrįsti D. G. ir V. N. gynėjos J. Usonytės teiginiai, kad kaltinamieji nežinojo, jog kurą 2011-04-22 veš būtent V. N.. Neabejotina, kad kaltinamieji V. N., A. Z. ir D. G., būdami suinteresuoti ir turėdami tikslą pasipelnyti, susitarė bendrai daryti nusikalstamą veiką.

Turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji nebaigė pradėtos nusikalstamos veikos dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. N. vairuojamą automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su cisterna, kurioje buvo 740 litrų dyzelino, išvažiuojant iš „Draugystės“ geležinkelio stoties sulaikė UAB „Gelsauga“ apsaugos darbuotojai. Liudytojai G. J. ir V. N. patvirtino, kad, dirbdami UAB „Gelsauga“ specialių užduočių būryje, dėl kaltinamųjų turėjo tam tikrų operatyvinių (išankstinių) duomenų, kad gali būti grobstomas kuras, todėl išvažiuojantį V. N. sustabdė neatsitiktinai. Liudytojas G. J. taip pat patvirtino, kad praktikoje būna atvejų, kai iš „Draugystės“ geležinkelio stoties išvažiuojama be patikrinimo, todėl nepagrįsti kaltinamųjų ir gynėjo R. Kairio teiginiai, esą nebuvus net teorinių galimybių pasisavinti turtą.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamieji V. N., A. Z. ir D. G., veikdami kartu, pasikėsino pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 740 litrų dyzelino už 2945,20 Lt sumą ir tuo tikslu A. Z. ir D. G. suklastojo darbo lapus Nr.00000459 ir Nr.00000481 bei kartu su V. N. suklastojo degalų ir tepalų išdavimo žiniaraščius Nr. 45 ir Nr. 49. Šios V. N., A. Z. ir D. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį kaip nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

Kaltinamųjų V. N., A. Z. ir D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

A. Z. tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), kurių viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jis savo veiksmų neigiamai nevertina, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad A. Z. dirba, anksčiau neteistas, kitos neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, reali žala nėra padaryta, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. Z. skiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmę – baudą. Bausmių dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

V. N. tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), kurių viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jis savo veiksmų neigiamai nevertina, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad V. N. dirba, anksčiau neteistas, kitos neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, reali žala nėra padaryta, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. N. skiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmę – baudą. Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

D. G. tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), kurių viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jis savo veiksmų neigiamai nevertina, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad D. G. dirba, anksčiau neteistas, kitos neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, reali žala nėra padaryta, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti D. G. skiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmę – baudą. Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas, esantis byloje (1 t., b.l. 85), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendė:

A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį – 85 MGL (11050 litų) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 85 MGL (11050 litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsitesėjus, panaikinti.

V. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį – 85 MGL (11050 litų) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 85 MGL (11050 litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsitesėjus, panaikinti.

D. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį – 85 MGL (11050 litų) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 85 MGL (11050 litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsitesėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską, esantį byloje (1 t., b.l. 85), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Ingrida Krušienė