Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis A. B. 2024 m. spalio 24 d. patvarkyme Nr. S-24-41-73045 dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodė, kad iki 2016 m. balandžio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas turi būti vykdomi, kol bus įvykdyti. Sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą (baudą) vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 str. 1 d.) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, todėl skolininkui, siekiančiam jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti, kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per 2 metus ne dėl jo kaltės. Antstolis A. B. vykdomosiose bylose nuo 2007 m., kai buvo priimtas vykdomasis dokumentas vykdymui, iki pat 2024 m. teikė užklausas kredito įstaigoms dėl pareiškėjo sąskaitų, Sodrai – dėl pareiškėjo darbovietės bei tikrino duomenis VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenų bazėse dėl skolininkui priklausančio turto, priėmė patvarkymus dėl skolininkui priklausančių sąskaitų arešto.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis skundžia antstolio A. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0041/07/01334, kurioje vykdomas 362,03 Eur sumos išieškojimas pagal Radviliškio rajono viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios eismo priežiūros poskyrio nutarimą Nr. 81-E-71353, ir vykdomojoje byloje Nr. 0041/07/01380, kurioje vykdomas 28,96 Eur sumos išieškojimas pagal Radviliškio rajono viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios eismo priežiūros poskyrio nutarimą Nr. 81-E-71202, išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąsias bylas suėjus senaties terminui.

Vykdymo proceso paskirtis yra tenkinti teisėtus išieškotojų reikalavimus, susiformavusius įsiteisėjusių teismo sprendimų, kitų institucijų, įgalintų priimti vykdytinus sprendimus, pagrindu, t. y. rezultato, pasiekto išsprendus ginčą ar kilusio iš įstatymo, sutarties ar administracinio akto, realizavimo stadija. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kas reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK. Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (ANKPĮĮTĮ 6 straipsnio 1 dalis).

Nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (ATPK 312 straipsnis). ATPK 308 straipsnio 1 dalyje (įsigaliojusioje nuo 2015 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Administracinės nuobaudos – baudos – pareiškėjui buvo paskirtos 2007-04-11 ir 2007-04-18 Radviliškio rajono viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios eismo priežiūros poskyrio nutarimais. Taigi baudų paskyrimo metu galiojusiame ATPK 308 straipsnyje nebuvo numatytas baudos priverstinio vykdymo senaties terminas.

Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010-04-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Taip pat būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Taigi, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad vykdomieji dokumentai buvo perduoti vykdyti laiku ir nebuvo praleistas tuometiniame ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas. Analogiškas 3 mėnesių terminas nustatytas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) (67 2 straipsnio 1 dalyje).

Iš pateiktose vykdomosiose bylose esančių antstolių informacinės sistemos (AIS) išrašų matyti, kad antstolis reguliariai teikė užklausas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Socialinės paramos šeimai registrui, Valstybiniam ginklų registrui, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrui, Nekilnojamojo turto registrui, Pensijų kaupimo sutarčių registrui (vykd. b. Nr. 0041/07/01334, b. l. 118-138). Bylos duomenys rodo, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog skolos išieškojimas turi būti nutrauktas suėjus vykdymo senaties terminui. Vykdymo veiksmai dėl baudų išieškojimo iš skolininko buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant užklausimus ir tikrinant skolininko turtinę padėtį, skaičiuojant vykdymo išlaidas bei atliekant kitus vykdymo procese reikalingus veiksmus. Teismas vertina, kad antstolis tinkamai vykdė skolos išieškojimą iš skolininko, nepažeisdamas kreditoriaus ir skolininko interesų.

Nagrinėjamame skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis nesislapstė, bendradarbiavo su antstoliu, tačiau dėl objektyvių priežasčių (nustatyto nedarbingumo ir sunkios materialinės padėties) negalėjo sumokėti skolos.

Iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad E. G. buvo deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini) (2012-04-26 išrašas iš gyventojų registro, vykd. b. Nr. 0041/07/01334, b. l. 54), per visą skolos priverstinio išieškojimo laikotarpį skolininkas antstoliui pateikė tik du prašymus (2017-04-24 ir 2020-08-11) grąžinti nurašytas lėšas (vykd. b. Nr. 0041/07/01324, b. l. 7, 20-22). Pažymėtina, kad jo atžvilgiu priimti nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose yra įsiteisėję, jis apie jam skirtas baudas žinojo, taip pat žinojo ir apie pareigą jas sumokėti, todėl turėjo tikėtis, kad nesumokėjus paskirtų baudų, bus pradėtas priverstinis išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skolos gera valia nesumokėjo ne tik tuomet, kai buvo paskirtos baudos, bet ir tuomet, kai gavo patvarkymą dėl skolos išieškojimo (išvyko į užsienio valstybę), toks jo neveikimas, nebendradarbiavimas su antstoliu teismų praktikoje prilygintinas vengimui vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo ir siekimu išvengti baudos mokėjimo.

Nagrinėjamu atveju, vertinant dviejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų ir pareiškėjo elgesio aspektu, teismas daro išvadą, kad vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, jog vykdymo veiksmus antstolis atliko periodiškai, nuolat, nepraėjus dvejiems metams tarp atskirų vykdymo veiksmų, todėl, įvertinus pareiškėjo elgesį, jog baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko veiksmų, nesidomėjimo baudų išieškojimo eiga, išvykęs į užsienį nedeklaravo gaunamų ten pajamų, nebendradarbiavimo su antstoliu, nesiėmimo visų įmanomų priemonių pajamoms gauti, taikyti senaties terminą vykdymo procese nėra pagrindo. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo konstatuoti antstolio neveikimo ar kitų nurodytose nutartyse konstatuotų aplinkybių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl antstolio A. B. veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 513 str., teismas

nutaria:

atmesti E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0041/07/01334, Nr. 0041/07/01380.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.