Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.58 vai, UAB „Maxima LT“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pavogė 8 vnt. loterijos bilietų „Gintarinis“, kurių vertė – 16 Eur, t. y. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, taip padarydamas UAB „Maxima LT“ 16 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas ginčija padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., faktą, teigia, jog ji nekaltas, ir prašo jį išteisinti.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu O. P. pripažintas padaręs ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą – smulkaus svetimo turto pagrobimą vagystės būdu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. O. P. kaltę įrodo UAB „Maxima LT“ pareiškimas, apsaugos darbuotojo paaiškinimai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, vaizdo įrašas, taip pat paties apelianto paaiškinimas, kuriame jis pripažįsta padaręs smulkaus svetimo turto vagystę ir dėl to gailisi, administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Atmestinas apelianto argumentas, jog apie teismo posėdžio laiką ir datą jam nebuvo tinkamai pranešta. Byloje esančiame O. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kur ir kada vyks administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, P. P. parašu patvirtino, kad jam pranešta, kada bus nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla teisme. Taigi O. P. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo tinkamai informuotas.

Apeliantas teigia, jog teismo posėdžio metu atlikinėjo bausmę areštinėje, tačiau policijos pareigūnai į teismo posėdį jo neatvežė. Atsakant į šį apelianto argumentą pažymėtina, jog O. P., būdamas areštinėje ir žinodamas apie jo administracinio teisės pažeidimo padarymo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neinformavo teismo, kad negali atvykti į posėdį, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir nenurodė, jog nori dalyvauti teismo posėdyje, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog O. P. vengia atvykti į teismo posėdį, todėl teisėtai administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo O. P. nedalyvaujant. Teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktas O. P. teisę būti išklausytas įgyvendino pateikdamas apeliacinį skundą, kuriame išdėstė savo argumentus dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, proceso teisės pažeidimo nėra.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliantas mano, jog jam paskirta nuobauda yra per griežta, prašo sutrumpinti arešto terminą, argumentuodamas tuo, jog serga epilepsija.

ATPK 50 straipsnio sankcija suformuluota kaip alternatyvi, nurodant, kad už šį pažeidimą gali būti skiriama piniginė bauda nuo 86 iki 260 Eur arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų. Tuo atveju, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnio numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas O. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., padarymą paskyrė griežčiausią maksimalią iš šio straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių sankciją – 30 parų administracinį areštą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Už administracinį teisės pažeidimą paskirta nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Nuobauda skiriama, siekiant ir prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje.

Kaip matyti iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo, O. P. daug kartų baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio pažeidimus, už šių pažeidimų padarymą jam buvo paskirtos ne tik baudos, bet administracinis areštas, tačiau anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi tinkamo poveikio apeliantui ir nesulaiko jo nuo naujų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Taigi O. P. anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos – tiek administracinės baudos, tiek administracinis areštas – nebuvo efektyvios, jis ir toliau daro analogiškus teisės pažeidimus, jokių išvadų iš ankstesnių nubaudimų nepadarė. Todėl nagrinėjamu atveju, siekdamas užkardyti daromus administracinius teisės pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažeidėjui paskyrė griežčiausią ATPK 50 str. sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį ir dydį – 30 parų administracinį areštą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 30 parų administracinis areštas O. P. yra paskirtas teisingai, individualizavus O. P. atsakomybę, įvertinus tai, kad jis tokio paties pobūdžio administracinius teisės pažeidimus daro sistemingai, kas rodo, kad jis yra linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus, o jam skiriamų administracinių nuobaudų tikslai nepasiekiami.

Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių O. P. atitiktų ATPK 29 str. 3 d. numatytas sąlygas, kuomet administracinis areštas negalėtų būti skiriamas. Apeliantas pateikdamas skundą teigia, jog jis serga epilepsija, tačiau duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog jis dėl sveikatos būklės negalės atlikti jam paskirtos nuobaudos – administracinio arešto, nepateikė, todėl darytina išvada, jog O. P. gali atlikti administracinį areštą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo pažeidėjui už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., padarymą skirta nuobaudos rūšis ir dydis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nėra per griežti ar neproporcingi padarytam pažeidimui, atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus, todėl O. P. paskirtą administracinio arešto trukmę sumažinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad apeliantas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-06 nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto O. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.