Kauno apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ ieškinį atsakovei A. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei A. D. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. rugpjūčio 6 d. viešo paskelbimo būdu. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus byloje formalų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2012 m. kovo 21 d. „Swedbank“, AB, (toliau – pradinė kreditorė) ir A. D. sudarė fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur (1 000,00 Lt) kredito limitas, numatytas kortelės galiojimo terminas – 2015 m. vasario 28 d., metinė palūkanų norma – 18,00 procentų. Atsakovė įsipareigojo paimtą kreditą grąžinti bankui sutartyje nustatyta tvarka bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį, 2014 m. sausio 16 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo informuota, jog iki 2014 m. vasario 3 d. nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo, 2014 m. vasario 4 d. „Swedbank“, AB, vienašališkai nutrauks sutartį. Atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta.

2012 m. gruodžio 6 d. pradinė kreditorė „Swedbank“, AB, ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2014 m. vasario 26 d. „Swedbank“, AB, perleido reikalavimo teises į atsakovės vardu susidariusius įsiskolinimus ieškovei. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2014 m. balandžio 8 d. pranešimais, adresuotais jos gyvenamosios vietos adresu. Įrodymų, kad atsakovė A. D. tinkamai įvykdė savo prievoles ieškovei UAB „GELVORA“ ar pradinei kreditorei, civilinėje byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai).

Atsakovė pažeidė savo pareigą sąžiningai vykdyti sutartinę prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą nemokėdama sutartyse nustatytais terminais ir tvarka mokėtinų įmokų. Atsakovei nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti tinkamai, darytina išvada, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 296,98 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 345,23 Eur mokėjimo palūkanų, kurias sudaro 3,69 Eur neapmokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo ir 341,54 Eur palūkanos paskaičiuotos 18,00 procentų dydžio už 2332 pradelstas dienas, skaičiuotas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. liepos 16 d., bei 18,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 296,98 Eur nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Iš pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB, 2014 m. sausio 16 d. pretenzijos matyti, kad Sutartis vienašališkai su atsakove nutraukta nuo 2014 m. vasario 4 d. Iš 2014 m. vasario 26 d. „Swedbank“, AB, ir UAB „GELVORA“ bylų priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2012 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties matyti, kad neapmokėta palūkanų dalis yra 3,69 Eur. Tačiau ieškovė prašo priteisti 3,69 Eur neapmokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo ir 341,54 Eur palūkanos paskaičiuotos 18,00 procentų dydžio už 2332 pradelstas dienas, skaičiuotas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. liepos 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta 2014 m. vasario 4 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 3,69 Eur mokėjimo palūkanų tenkintinas, o dėl 341,54 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo, ir 18,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 296,98 Eur nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

Šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 27,54 Eur delspinigių, iš kurių 0,81 Eur delspinigiai paskaičiuoti pradinės kreditorės už 181 dienų laikotarpį ir 26,73 Eur delspinigiai, kuriuos paskaičiavo ieškovė, t. y. 0,05 procentų dydžio už 180 dienų laikotarpį nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. liepos 16 d., bei 31,08 Eur palūkanų delspinigių. Nustatyta, jog pradinė kreditorė ir atsakovė sutartyje susitarė dėl 0,05 procento dydžio delspinigių normos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistini 27,54 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis, 6.260 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų delspinigių tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į priteistą mokėjimo (pelno) palūkanų dalį, t. y. ieškovei taip pat priteistini 0,33 Eur palūkanų delspinigiai (3,69 Eur x 0,05 proc. x 180), o likusi reikalavimo dalis atmestina.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5,00 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 46,89 procentų, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės A. D. ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 7,50 Eur žyminio mokesčio (16,00 Eur x 46,89 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 1,79 Eur, todėl iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes neviršija valstybei priteistinos minimalios sumos – 5,00 Eur dydžio (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GELVORA“, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 296,98 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 98 ct) skolą, 3,69 Eur (trijų eurų 69 ct) palūkanas, 27,54 Eur (dvidešimt septynių eurų 54 ct) delspinigius, 0,33 Eur (nulis eurų 33 ct) palūkanų delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,50 Eur (septynių eurų 50 ct) žyminį mokestį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiems Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.