Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1056-230/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-05
Bylos Nr.
e2S-1056-230/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Taktukas“
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1056-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00044-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2; 122.3; 122.4; 128.11.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Taktukas“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-312-814/2015 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Taktukas“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. M., Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl neteisėtų antstolės veiksmų.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2015-01-08 antstolės R. M. patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/02014. Nurodė, jog antstolė, vykdydama Kauno apygardos teismo 2014-12-17 nutartį, priėmė patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą UAB „Taktukas“ atžvilgiu ir areštavo pinigines lėšas sumoje 99 200,78 Eur, priklausančias UAB „Taktukas“ ir esančias pas trečiuosius asmenis. Šis antstolės priimtas patvarkymas yra neteisėtas, kadangi UAB „Taktukas“ turi pakankamai kilnojamojo turto, kuris galėjo būti areštuotas, ir galimo ieškinio patenkinimo atveju jo visiškai pakaktų padengti ieškinio sumą, tačiau dėl nežinomų priežasčių tai nebuvo atlikta, nors teismo nutartyje yra įsakmiai nurodyta, kad piniginės lėšos gali būti areštuojamos tik jei nėra pakankamai kilnojamojo turto. UAB „Taktukas“ atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštas labai suvaržo bendrovės veiklą. Antstolė leido mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su ieškove, bet norint vykdyti veiklą vien to nepakanka. Bendrovė negalės vykdyti veiklos, nes negalės atsiskaityti su kreditoriais, ko pasėkoje bendrovei galimai bus pareikšti ieškiniai dėl susidariusių skolų grąžinimo, bendrovė negalės vykdyti kitų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis. Teismui palikus galioti patvarkymą dėl piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, arešto, bendrovės veikla būtų visiškai apsunkinta, nes bendrovė neturi tiek apyvartinių lėšų, kad 430 000 Lt galėtų būti areštuoti ir iš jų nebūtų galimi atsiskaitymai, dėl ko bendrovei grėstų bankrotas. Antstolei pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas įgyja neteisėtą ir nepagrįstą pranašumą UAB „Taktukas“ atžvilgiu.

Antstolė R. M. 2015 m. sausio 13 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir perdavė jį nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Antstolė nurodė, jog vykdant 2014-12-17 Kauno apygardos teismo nutartį 2014-12-30 buvo surašytas turto aprašas, 2015-01-08 patvarkymas sustabdyti lėšų išmokėjimą, įpareigojant trečiuosius asmenis pranešti raštu antstoliui, kiek piniginių lėšų privalo išmokėti skolininkei UAB „Taktukas“. Raštu gauti atsakymai iš UAB „Pakmarkas“, UAB „Takada“, UAB „Bakra“, UAB „Galinta“, UAB „Galinta ir partneriai“, jog įmonės neturi mokėtinų sumų UAB „Taktukas“. Iš kitų trečiųjų asmenų negauta informacijos, ar turi išmokėtinų lėšų skolininkei UAB „Taktukas“. Skolininkė UAB „Taktukas“ 2015-01-05 raštu prašė ieškinio užtikrinimui areštuoti fasavimo įrenginį, kurio likutinė vertė – 2 253 711,04 Lt, tačiau skolininkės prašomo areštuoti turto vertė penkis kartus viršija išieškotojo ir 2014-12-17 Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytą pareikštą kreditorinį reikalavimą, todėl nurodyto fasavimo įrenginio areštas pažeistų CPK 677 str. 2 d. Be to, fasavimo įrenginys yra nedalus brangus daiktas ir ateityje jo realizavimas apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį neįmanomą. Šiam fasavimo įrenginiui reikalingos tam tikros programos ir darbo planai, o visa tai pabrangina paties daikto vertę ir apsunkina jo pardavimą rinkoje dėl paties įrenginio specifikos. Tokio kilnojamo daikto realizacijai reikalingi specialių žinių reikalaujantys demontavimo darbai. Antstolės priimtas patvarkymas sustabdyti lėšų išmokėjimą nesukelia tokių pasekmių, kaip nurodo pareiškėja, nes tretieji asmenys pranešė, kad neturi mokėtinų sumų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Taktukas“ skundą dėl antstolės veiksmų atmetė ir sprendė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartyje aiškiai nurodė areštuoto turto mastą – 430 000 Lt (124 536,61 Eur), todėl antstolė, vykdydama šį vykdomąjį dokumentą, neturėjo teisės aprašyti turto (fasavimo įrenginio), kurio likutinė vertė yra daugiau kaip penkis kartus didesnė už teismo nutartimi nustatytą turto arešto mastą, nes priešingu atveju antstolė pažeistų ne tik teismo nutartimi nustatytą turto arešto mastą, bet ir imperatyvią įstatymo normą, draudžiančią aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 str. 2 d.). Be to, teismas sutiko su antstolės nurodytais argumentais, kad fasavimo įrenginys, kurio likutinė vertė – 2 253 711,04 Lt, yra nedalus brangus daiktas, turintis tam tikrą specifiką, ir ateityje jo realizavimas apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį neįmanomą. UAB „Taktuko“ pasiūlyto fasavimo įrengimo įtraukimas į aprašytą turtą neužtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymo. O pareiškėjos argumentus, kad atsakovės piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis areštas labai suvaržo bendrovės veiklą, teismas nelaikė pagrįstais, kadangi skundžiamu 2015-01-08 patvarkymu sustabdyti lėšų išmokėjimą antstolė areštavo skolininkės pinigines lėšas likusiai 99 200,78 Eur sumai, esančias pas trečiuosius asmenis, ir pareikalavo iš skolininkės sąraše nurodytų trečiųjų asmenų pranešti, ar jie privalo išmokėti UAB „Taktukas“ pinigų sumą arba duoti kitą turtą. Tretieji asmenys UAB „Galinta ir partneriai“, UAB „Galinta“, UAB „Bakara“, UAB „PakMarkas“, UAB „Takada“, kuriems šis patvarkymas buvo išsiųstas, informavo antstolę raštu, kad jie vykdytinų prievolių UAB „Taktukas“ atžvilgiu neturi, todėl daryti išvadą, kad minėtas antstolės patvarkymas sukels tokias neigiamas pasekmes, kurias nurodo pareiškėja, nėra jokio pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB ,,Taktukas“ prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2015-01-08 antstolės R. M. patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/02014, areštuojant pinigines lėšas (99 200,78 Eur), priklausančias UAB „Taktukas“, esančias pas trečiuosius asmenis. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Antstolė nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė lėšų (99 200,78 Eur), priklausančių UAB „Taktukas“, išmokėjimą vykdomojoje byloje, kadangi, vadovaujantis Kauno apygardos teismo nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo būti areštuotas kilnojamasis turtas, kurio bendrovė turi pakankamai ir galimo ieškinio patenkinimo atveju jo visiškai pakaktų padengti ieškinio sumą. Antstolė išsiuntinėjo UAB „Taktukas“ klientams UAB „Galinta“, UAB „Galinta ir partneriai“, UAB „Bakra“, UAB „PakMarkas“, UAB „Tuvlita“, UAB „Takada“ patvarkymus, šie galimai sulaikė lėšų išmokėjimą ir šiuo metu bendrovė iš viso negauna jokių pajamų, todėl negali atsiskaityti su darbuotojais, su valstybės biudžetu, Sodra, nors teismas ir leido atlikti šiuos mokėjimus. Pinigai yra sulaikyti pas trečiuosius asmenis. UAB „Taktukas“ atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštas labai suvaržo bendrovės veiklą. Bendrovė negalės vykdyti veiklos, nes negalės atsiskaityti su kreditoriais, ko pasėkoje bendrovei galimai bus iškelti ieškiniai dėl susidariusių skolų grąžinimo, bendrovė negalės vykdyti kitų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis.Ieškinio sumos dydis negali būti vienintelis ir pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti pinigines lėšas. Piniginių lėšų areštas itin suvaržo UAB „Taktukas“ turtines teises. Tokiu būdu, antstolei pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė įgyja neteisėtą ir nepagrįstą pranašumą UAB „Taktukas“ atžvilgiu.Esminis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Išanalizavus UAB „Taktukas“ finansinę padėtį, nėra jokios grėsmės, kad galimo ieškinio patenkinimo atveju nebus galimas išieškojimas, kadangi yra pakankamai kilnojamojo turto, kuris ir galėjo būti areštuotas. Priimant sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiantis bylos medžiagoje esančiais dokumentais bei kitais įrodymais, turi būti įvertinta atsakovo turtinė padėtis bei finansinis pajėgumas, o tuo pačiu ir galima teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo rizika. Šią analizę antstolė privalėjo atlikti ir ja remdamasi įvertinti išieškojimo galimybes. Pagrįsti ir įrodyti sunkią atsakovo turtinę padėtį turi ta šalis, kuri teismui pateikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl būtent ieškovė turėjo pateikti teismui tam tikros grėsmės jos turtiniams interesams įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su atskiruoju skundu ir nurodo, jog atlikti antstolės veiksmai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio išsprendimo iš esmės yra pagrįsti ir būtini, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos skirtą paramą. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, jog jos turimas kilnojamasis turtas galimam ieškinio užtikrinimui sudaro 2 333 701,96 Lt (675 88,80 Eur) sumą, tačiau pagal atsakovės išvardintus areštuotus turto vienetus matyti, jog nėra galimybės areštuoti turto už konkrečią ginčo sumą (430 000 Lt (124 536,61 Eur), nes neįmanoma jo atidalinti nuo bendros turto vertės. Ieškovė pažymi, jog ne vien esamo ieškinio sumos dydis suponavo pareigą prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi Agentūra privalėjo atsižvelgti ir į gautą iš teisėsaugos institucijų informaciją dėl pradėto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11009-13 (2013 m. lapkričio 13 d. Agentūroje atliktas poėmis – paimti projekto dokumentų originalai), šiuo pagrindu 2013 m. gruodžio 13 d. atliko atsakovės įgyvendinto projekto Nr. 3VK-KK-10-2-003733-PR001 „Įmonės įkūrimas“ rizikos tikimybės vertinimą ir identifikavo riziką dėl galimai netinkamai įvykdytų pirkimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos UAB „Taktukas“ skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai yra tie, jog antstolė pažeidė Kauno apygardos teismo 2014-12-17 nutartyje nurodytą turto arešto eiliškumą; piniginių lėšų areštas stabdo ir trikdo įmonės ūkinę–komercinę veiklą.

Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/02014, esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstolė R. M. vykdo Kauno apygardos teismo 2014-12-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2919-324/2014, kuria ieškovės Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimų užtikrinimui teismas areštavo 430 000 Lt (124 536,61 Eur) vertės atsakovės UAB „Taktukas“ kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant – atitinkamą atsakovės piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, dalį. Kaip matyti iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2014-12-17 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui UAB „Taktukas“, kurią vykdo antstolė, teismas nurodė turto arešto eiliškumą – pirmiausia areštuoti nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti. Bylos ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė R. M. 2014-12-30 sudarė skolininkui priklausančio turto aprašą ir areštavo dvi kelių transporto priemones, nenurodant jų vertės (vykd. b. l. 11–12). 2014-12-30 patvarkymu antstolė įpareigojo apeliantę pateikti informaciją apie turimą turtą (jo buvimo vietą, likutinę vertę), lėšas bei pajamas, pateikti trečiųjų asmenų sąrašą, informuoti apie pas trečiuosius asmenis esantį turtą, turtines teises (vykd. b. l. 15); UAB „Taktukas“ pateikė informaciją apie turimą kilnojamąjį turtą, transporto priemonių buvimo vietą ir pateikė trečiųjų asmenų sąrašą (vykd. b. l. 19, 24, 27, 31); 2015-01-07 antstolė patvarkymu patikslino 2014-12-30 Turto aprašą (vykd. b. l. 36), kuriame nurodė aprašytų transporto priemonių vertę bei papildomai į turto aprašą įtraukė tris kilnojamuosius daiktus: automatinę pakavimo mašiną – 17 377,27 Eur, krautuvą STILL R70-16 – 5 343,60 Eur, kojinį sulydimo įrenginį – 446,10 Eur. 2015 m. sausio 8 d. patvarkymu sustabdyti lėšų išmokėjimą (vykd. b. l. 42) antstolė areštavo skolininkės pinigines lėšas likusiai 99 200,78 Eur sumai, esančias pas trečiuosius asmenis, ir pareikalavo iš atsakovės sąraše nurodytų trečiųjų asmenų pranešti, ar jie privalo išmokėti UAB „Taktukas“ pinigų sumą arba duoti kitą turtą. Tretieji asmenys UAB „Galinta ir partneriai“, UAB „Galinta“, UAB „Bakara“, UAB „PakMarkas“, UAB „Takada“ informavo antstolę raštu, kad jie vykdytinų prievolių UAB „Taktukas“ atžvilgiu neturi. 2015-01-09 apeliantė pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų. Antstolė R. M. 2014-01-13 patvarkymu atsisakė tenkinti apeliantės skundą, nes prašomo areštuoti turto vertė penkis kartus viršija išieškotojo ir 2014-12-17 Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytą pareikštą kreditorinį reikalavimą, be to, fasavimo įrenginys yra nedalus brangus daiktas ir ateityje jo realizavimas apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį neįmanomą, pažymėjo, jog raštu gauti atsakymai iš skolininkės nurodytų trečiųjų asmenų, patvirtina, jog šios įmonės neturi mokėtinų sumų UAB „Taktukas“. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sutikos sutiko su šiais antstolės argumentais ir pareiškėjos skundą atmetė.

Pažymėtina, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Pagrindinis antstolio uždavinys vykdant teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra realus teismo nutarties reikalavimų užtikrinimas tam, kad ateityje prasidėjus išieškojimo procesui kreditorius galėtų gauti teismo priteistą sumą (skolą), o skolininko turto vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtų areštuota nepagrįstai per daug (CPK 677 straipsnio 2 dalis).

Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje teismas aiškiai nurodė taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą (430 000 Lt) bei vykdymo eiliškumą. Pagal formuojamą teismų praktiką taikant laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma areštuotinas nekilnojamasis turtas, jo nesant pakankamai, kitas skolininko turtas, o nesant pakankamai areštuotino turto – gali būti areštuojamos skolininko piniginės lėšos. Ši nuostata paaiškinama tuo, jog piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą ir dėl to jų areštas sukelia didžiausius nepatogumus ir gali atnešti daugiausia nuostolių skolininkui, kuris yra pelno siekiantis juridinis asmuo, vykdantis ūkinę–komercinę veiklą, samdantis darbuotojus. Areštas skolininko piniginėms lėšoms gali būti taikomas tik tokiu atveju, jeigu skolininkas neturi pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog laikydamasis vykdomojo dokumento nustatytos vykdymo tvarkos ir eiliškumo, antstolis taip pat privalo nepažeisti ir kitų imperatyvių teisės normų bei turi vadovautis pagrindiniais teisės principais. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą, todėl antstolis privalo surašyti skolininkui priklausantį tokį turtą, kuris užtikrintų galimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimo patenkinimui (2011-10-13 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-206-560/2011), nes pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju, nors piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, areštas galimai riboja (apsunkina) ir/ar gali riboti (apsunkinti) apeliantės ūkinę–komercinę veiklą, kadangi areštuotina suma yra pakankamai didelė, tačiau pažymėtina, jog antstolė R. M., vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir siekdama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, areštavo visą kitą apeliantės nurodytą kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą, apie kurį apeliantė pateikė antstolei informaciją, išskyrus fasavimo įrenginį. Skolininkė kito kilnojamojo/ nekilnojamojo turto, kurio pakaktų kreditoriaus reikalavimų patenkinimui, neturi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo ir antstolės R. M. nurodytomis aplinkybėmis, jog fasavimo įrenginys, kurio likutinė vertė – 2 253 711,04 Lt, yra nedalus brangus daiktas, turintis tam tikrą specifiką, naudojamas specifinėje srityje, jo pritaikomumas yra ribotas, o naudojimas reikalauja specialių žinių ir sąnaudų, todėl jo realizavimas ateityje gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jį neįmanomą. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad minėtas turtas gali būti nepakankamai likvidus ir jį areštavus iš esmės gali būti neužtikrintas vykdomojo dokumento ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o Lietuvos Respublikos CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, pažymėtina, jog iš areštuotino turto vėliau (jeigu bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas) bus vykdomas išieškojimas, todėl antstolis, vykdymas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos CPK 662 str., 665 str. numatytomis normomis, pagal kurias antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas ir tik ketvirtąja eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai. Todėl skolininko nurodytas turtas (fasavimo įrenginys) galėtų būti areštuojamas tik ketvirtąja eile, nesuradus piniginių lėšų ar kito turto, nurodyto CPK 665 str. 2 d. Ši teisės norma nenumato draudimo visų pirma areštuoti pinigines lėšas, o paskui nekilnojamąjį ar kitą turtą ar atvirkščiai, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl priemonių taikymo eiliškumo ir masto konkrečioje byloje, atsižvelgia į bylai reikšmingas aplinkybes. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė pagrįstai taikė piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, areštą, siekdama, kaip įmanoma visapusiškiau, ekonomiškiau ir koncentruočiau užtikrinti 430 000 Lt vertės turto, tame tarpe ir piniginių lėšų, suradimą bei areštą, kai jau anksčiau areštuoto skolininko nekilnojamo/kilnojamo turto vertė nesiekia teismo nutartyje nurodytos arešto masto sumos, o skolininko pasiūlytas areštuoti kilnojamas turtas – fasavimo įrenginys, tikėtina yra nelikvidus turtas, todėl areštavus minėtą turtą gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Jei antstolė būtų areštavusi skolininkės pasiūlytą areštuoti fasavimo įrenginį, ji būtų pažeidusi CK 677 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, kad antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Taip pat pažymėtina, jog apeliantė, siekdama išvengti piniginių lėšų arešto, kaip kad nurodo atskirajame skunde, nepaneigė (nepateikė jokių įrodymų) antstolės argumento, kad jos turimas kilnojamasis turtas (fasavimo įrenginys) yra likvidus ir užtikrins išieškotojo reikalavimus (CPK 178 str.), nes, kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo baigiamojo akto realų ir tinkamą įvykdymą konkrečioje byloje. Turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, areštas apskritai nėra tikslingas ir racionalus. Nesant įrodymų, kad apeliantės prašomas areštuoti kilnojamasis turtas yra likvidus, taip pat nesant duomenų, kad realizavus šį turtą, pakaktų lėšų išieškotojos reikalavimams užtikrinti, antstolė pagrįstai nutarė areštuoti pinigines lėšas.

Kaip jau minėta, paprastai areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje–komercinėje veikloje. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantės skundo argumentai, kad piniginių lėšų, priklausančių jai ir esančių pas trečiuosius asmenis, areštas labai suvaržo bendrovės veiklą, laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip matyti iš vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/02014 esančių raštų, antstolė pareikalavo iš skolininkės sąraše nurodytų trečiųjų asmenų pranešti, ar jie privalo išmokėti UAB „Taktukas“ pinigų sumą arba duoti kitą turtą. Tretieji asmenys UAB „Galinta ir partneriai“, UAB „Galinta“, UAB „Bakara“, UAB „PakMarkas“, UAB „Takada“ informavo antstolę raštu, kad jie vykdytinų prievolių UAB „Taktukas“ atžvilgiu neturi, todėl daryti išvadą, kad minėtas antstolės patvarkymas sukels tokias neigiamas pasekmes, kurias atskirajame skunde nurodo apeliantė (bendrovė negalės vykdyti veiklos, nes negalės atsiskaityti su kreditoriais, ko pasėkoje bendrovei galimai bus iškelti ieškiniai dėl susidariusių skolų grąžinimo, bendrovė negalės vykdyti kitų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis), nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas 2014-12-17 nutartimi leido atsakovei atlikti būtinus mokėjimus į valstybės biudžetą, mokėti atlyginimus darbuotojams bei atsiskaityti su ieškove, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, jog piniginių lėšų areštas stabdo ir trikdo įmonės komercinę–ūkinę veiklą.

Skolininko atskirojo skundo argumentai, jog priimant sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti įvertinta atsakovo turtinė padėtis bei finansinis pajėgumas, o tuo pačiu ir galima teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo rizika; kad pagrįsti ir įrodyti sunkią atsakovo turtinę padėtį turi ta šalis, kuri teismui pateikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šiuo atveju nėra susiję su apeliacijos objektu ir apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Skolininkė turėjo galimybę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo skųsti aukštesnės instancijos teismui per nutartyje nustatytą terminą, o ne ginti savo teises ir teisėtus interesus, skųsdama antstolės veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolės veiksmus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Taktukas“ skundas dėl antstolės R. M. veiksmų, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė