Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ atstovėms advokato padėjėjoms Aistei Kričenaitei ir Eglei Pranskūnienei, atsakovės N. K. atstovui advokatui Jurijui Malininui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ ieškinį atsakovei N. K., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Admituras“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. vasario 7 d. teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, j. a. k. 303039520, buv. Gedimino pr. 18/Jogailos g. 2, Vilnius, ieškinį atsakovei N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „Admituras“, j. a. k. 300044206, buv. Draugystės g. 20, Mažeikiai, kuriuo prašoma priteisti ieškovei iš atsakovės 1346,34 Eur skolą, nutraukti 2014-08-18 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo paskolos sutartį Nr. 3.25/D-61AD-P288/49 dalyje dėl atsakovės naudai suteiktos paskolos sumos dalies; priteisti ieškovei iš atsakovės 5928,89 Eur negrąžintos paskolos sumos dalį, 163,41 Eur atidėtų palūkanų, tenkančių negrąžintos paskolos sumos daliai; priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisimo iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. balandžio 10 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodė, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovė turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Kadangi atsakovė, teismui priėmus ieškinį, sumokėjo 1346,34 Eur skolą, taip šį reikalavimą patenkindama, todėl ieškovė tikslina reikalavimus ir prašo – nutraukti 2014-08-18 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo paskolos sutartį Nr. 3.25/D-61AD-P288/49 dalyje dėl atsakovės naudai suteiktos paskolos sumos dalies; priteisti ieškovei iš atsakovės 5928,89 Eur negrąžintos paskolos sumos dalį, 163,41 Eur atidėtų palūkanų, tenkančių negrąžintos paskolos sumos daliai; priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisimo iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. balandžio 23 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į 2019 m. balandžio 10 d. ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodė, kad ieškovės pareiškimas dėl 2019 m. balandžio 10 d. turi būti atmestas visiškai. Pažymėjo, kad sutarties pažeidimo požymiai yra išnykę, kadangi atsakovė dabartiniu metu yra visiškai įvykdžiusi sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 42 straipsnis įtvirtina šalių teisę teikti įrodymus, tačiau tai padaryti yra ir šalių pareiga, nes būtent šalių procesiniai veiksmai lemia proceso eigą. Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 4231 straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo abejoms šalims buvo suteikta galimybė neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2014 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė lengvatinę daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) paskolos sutartį Nr. 3.25/D-61AD-P288/49 su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi UAB „Admituras“ dėl 724271,19 Eur paskolos, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui). Paskolos sutartį UAB „Admituras“ pasirašė savo vardu, veikdamas butų ir kitų patalpų savininkų naudai.

2013 m. lapkričio 14 d. įvyko daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu nuspręsta pasirinkti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane pateiktą ir indeksu I pažymėtą namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių variantą, taip pat nuspręsta patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo (pagal pasirinktą variantą) ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas, tai yra: 1) visa investicijų suma neturi viršyti 2748960,00 Lt arba (796153,84 Eur), 2) visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje, ir individualios investicijos, 3) namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas, jo įgyvendinimas ir finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavedamas UAB „Admituras“ 4) projekto administratorius veikdamas patalpų savininkų naudai, savo vardu sudaro lengvatinio kredito (paskolos) sutartį ne didesnei kaip 2530650 Lt arba 732926,89 Eur sumai ir ne ilgesniam kaip 240 mėn. laikotarpiui namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimui ir įgyvendinimui finansuoti pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse (toliau – Valstybės paramos taisykles) nustatytas sąlygas (lengvatinis kreditas (paskola) ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis) ir supažindina patalpų savininkus su esminėmis kreditavimo (paskolos) sutarties sąlygomis (kredito (paskolos) suma, terminai, įmokų dydis, jų grąžinimo mokėjimo tvarka). Projekto administratorius, prieš pasirašydamas kreditavimo (paskolos) sutartį, turi įsitikinti, kad kredito (paskolos) sutartyje būtų numatyta sąlyga atidėti kredito (paskolos) grąžinimą ir palūkanų apmokėjimą iki projekto įgyvendinimo pabaigos ir galimybė patalpų savininko naudai paimtą kreditą (paskolą), patalpų savininkui pageidaujant, grąžinti jį ar jo dalį anksčiau nustatyto termino netaikant priešlaikinio kredito (paskolos) grąžinimo mokesčio, 5) projekto įgyvendinimo administravimo mokestis mokamas nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo (statybos darbų užbaigimo akto pasirašymo) dienos, tačiau ne ilgiau Investicijų plane numatyto projekto įgyvendinimo termino (išskyrus atvejus, kai projekto įgyvendinimo terminas pratęsiamas teisės aktų nustatyta tvarka), taikant projekto administravimo mokesčio tarifą 0,35 Lt/kv. m/per mėnesį (be PVM) arba 0,1 Eur. Nurodytas projekto įgyvendinimo administravimo mokestis apmokamas valstybės lėšomis pagal Valstybės paramos taisyklėse nustatytas sąlygas ir tvarką; 6) patalpų savininkai, kurių naudai paimtas lengvatinis kreditas projektui įgyvendinti, privalės kiekvieną mėnesį apmokėti jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką, projekto administratoriaus nurodyta tvarka; 7) patalpų savininkai, perleisdami patalpas kitam asmeniui, turi informuoti pirkėją (įgijėją) apie Patalpų savininkui tenkančius įsipareigojimus ir įsiskolinimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, kreditu (paskola) ir palūkanomis. Jei yra susidarę įsiskolinimai perleidimo metu – Patalpų savininkai privalo juos apmokėti iki patalpų perleidimo dienos, o vykdytinas prievoles perduoti buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). Apie patalpų perleidimą patalpų savininkas turi informuoti bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir Projekto administratorių.

Tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Admituras“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta Daugiabučio namo paskolos sutartis Nr. 3.25/D-61AD-P288/49, pagal kurią paskolos davėjas UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra įsipareigojo suteikti 724271,19 Eur dydžio kreditą daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui), o trečiasis asmuo UAB „Admituras“ grąžinti sutartyje nurodyto dydžio kreditą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, galutinis grąžinimo terminas 2034 m. liepos 25 d.

Ieškovė ieškinyje buvo prašiusi priteisi iš atsakovės 1346,34 Eur skolą, tačiau atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė mokėjimo nurodymą, kuriame nurodyta, kad skolos suma apmokėta. Ieškovė pateikė pareiškimą pakeisti ieškinio dalyką, kuriame reikalavimo dėl 1346,34 Eur skolos apmokėjimo nebuvo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teikė dokumentus, kuriais sumokėdavo įmokas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šis ieškovės reikalavimas buvo patenkintas, kad atsakovė apmokėjo įsiskolinimą, moka mokėjimus reguliariai bei ieškovė pakeitė ieškinio dalyką, todėl šis reikalavimas nenagrinėtinas, kadangi jau įvykdytas ir teismas dėl šios skolos sumos daugiau nepasisako.

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti visą daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimui (modernizavimui) suteikto kredito dalį, paskaičiuotą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Admituras“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta Daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr.3.25/D-61AD-P288-49, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti 724271,19 Eur dydžio kreditą daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui), o trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti sutartyje nurodyto dydžio kreditą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau minėta, N. K., nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal kredito grąžinimo grafiką butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas 5928,89 Eur kreditas ir 163,41 Eur atidėtų palūkanų, kredito grąžinimo pradžia 2015 m. rugpjūčio 25 d., pabaiga – 2034 m. liepos 25 d.

CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Taigi ieškovė sudarė kredito sutartį su trečiuoju asmeniu dėl daugiabučio namo atnaujinimo projekto finansavimo vykdydama daugiabučio namo savininkų priimtą sprendimą CK 4.85 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, todėl negalėjo susitarti dėl naudos gavėjų, t. y. daugiabučio namo savininkų, teisių ir pareigų didesnės apimties, nei ją įpareigojo priimtas sprendimas ir įstatymas. Sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims (CK 6.154, 6.189 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Kredito sutartyje įtvirtinta, kad naudos gavėjui suteiktiną kredito dalį nustato administratorė – trečiasis asmuo (2.1, 2.2 punktai). Taigi administratorė susitarė asmeniškai su naudos gavėjais dėl jiems tenkančios kredito dalies ir kredito grąžinimo įmokų bei terminų. Atsakovės prievolė grąžinti banko suteiktą kreditą atsirado ne iš ieškovės ir trečiojo asmens sutarties, o iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo projektą ieškovės skirto kredito lėšomis ir iš kredito grąžinimo grafiko bei ieškovės atsakovei išrašytų sąskaitų, todėl atsakovei, kuri nėra ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties šalis, ši sutartis nesukūrė pareigų, kurios nėra prisiimtos daugiabučio namo savininkų sprendimu ar įtvirtintos įstatyme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-916/2017, kurioje buvo sprendžiamas toks pat klausimas kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, išaiškino, kad atsakovės prievolė pagal kredito sutarties grąžinimo grafike įtvirtintą įmokų mokėjimo tvarką laikytina prievole su atidedamuoju terminu. CK šeštosios knygos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios terminuotų prievolių rūšis ir vykdymą, nustato, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Atsakovei nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, ieškovė įgyja reikalavimo teisę priverstine tvarka, t. y. kreipdamasi į teismą, išieškoti atsakovės nesumokėtas sumas, tačiau ne visą ateityje mokėtino kredito dalį iš karto. Kaip matyti iš paskolos sutarties, sutartyje nėra punkto, numatančio atsakovei nesumokėjus laiku skolos kreiptis dėl visos skolos išieškojimo. Kredito sutarties 9.1.16.3 punkte nurodyta, kad naudos gavėjui vėluojant mokėti jam tenkančias įmokas į kaupiamųjų lėšų sąskaitą daugiau kaip 60 kalendorinių dienų, per 5 kalendorines dienas pateikti naudos gavėjui reikalavimo laišką, nurodydamas susidariusią skolą, reikalaudamas ją sumokėti ir informuodamas, kad nesumokėjus skolos per 10 kalendorinių dienų arba nesikreipus į projekto administratorių dėl skolos išdėstymo ir taikos sutarties sudarymo, teisė išieškoti susidariusį įsiskolinimą bus perduota tiesiogiai paskolos davėjui ir bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, dėl ko bus išieškoma ne tik pradelsta mokėti skola, bet ir visos bylinėjimosi bei priverstinio išieškojimo išlaidos. Minėta, kad šalys yra laisvos nusistatydamos savo teises ir pareigas pagal sutartis. Be to, atsakovė nebuvo įsipareigojusi sumokėti visų kredito įmokų iš karto, jeigu praleidžia įmokos mokėjimo terminą. Taigi aplinkybė, kad trečiasis asmuo prisiėmė įsipareigojimą laiku sumokėti kredito įmokas, nepaisant kredito grąžinimo grafike nustatytų terminų, nereiškia, kad tokia prievolė kyla atsakovei. Taigi kredito sutartimi trečiasis asmuo, prisiimdama papildomas pareigas, veikė savo rizika, kaip ir ieškovė, tokias pareigas nustatydamas.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad paskolos sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir trečiojo asmens, nėra punkto, numatančio skolos sumos mokėtinos ateityje priteisimo, todėl ieškovės ieškinyje keliami reikalavimai – dėl sutarties nutraukimo su atsakove, skolos sumos priteisimo, procesinių palūkanų, atidėtų palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmestini. Atkreiptinas dėmesys, kad skolos sumą, kurią atsakovė buvo skoloje, apmokėjo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Iš byloje esančių įrodymų, matyti, kad ieškovė viso patyrė 1435 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atmesti, atsakovei iš ieškovės priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros, j. a. k. 303039520, atsakovės N. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 500 Eur (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.