- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 2SA-106-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11046-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. P., A. Č., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. pateikė antstolei A. P. skundą dėl antstolės veiksmų ir prašė panaikinti 2012-07-16 patvarkymą Nr. 173-2389 dėl vykdomojo dokumento perdavimo bei vykdomosios bylos Nr. 0173/11/00137 užbaigimo. Antstolė A. P. 2012-08-07 patvarkymu skundą atmetė ir jį persiuntė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
Suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepimo į skundą teismui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-18 nutartimi (b. l. 9-10) pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas, įvertinęs vykdomojoje bei civilinėje bylose esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis teismų praktika, nustatė, kad vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas perduotas Vilniaus apygardos teismui buvo pagrįstai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu (b. l. 14-15) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti bei priteisti iš antstolės A. P. pareiškėjo naudai išlaidas už advokato pagalbą ruošiant atskirąjį skundą. Pažymi, kad sprendimą atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolės A. P. veiksmų teismas grindžia CK 2.50 str. 4 d., kuri nustato neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybę pagal įmonės prievoles, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001-12-21 nutarimo Nr. 33 15 p. 3 d., kuris nustato, kad iškėlus bankroto bylą individualiai (personalinei) įmonei, kurios turtas pagal Įmonių įstatymo 7 straipsnį yra neatskirtas nuo įmonininko turto, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Tuo tarpu teismo nurodyta teisinė norma ir teismo praktika nesuponuoja antstolio pareigos perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus, pagal kurias buvo vykdomas išieškojimas iš įmonės savininko pagal jo asmenines prievoles. Nurodo, kad Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Tai, kad įmonės kreditoriai turi teisę, bet ne pareigą perduoti administratoriui savo reikalavimus, įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001-12-21 nutarimo Nr. 33 15 p. 1 d. Todėl, darytina išvada, kad ir įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, savininkės kreditoriai turi teisę, bet ne pareigą, pareikšti finansinius reikalavimus pagal įmonės savininkės asmenines prievoles Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Nurodo, kad likvidavimas vykdant bankroto procedūras reiškia, kad galutinai išsprendžiamas bankrutavusios įmonės skolų klausimas ir fiksuojama, kad tolesnis skolų išieškojimas yra neįmanomas. Todėl skundžiamas antstolės veiksmas – fizinio asmens skolos perkėlimas įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, ir kuri neturi turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus, sudaro galimybę skolininkei – įmonės savininkei per įmonės bankroto procedūrą atsikratyti skolų pagal savo asmenines prievoles. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolės 2012-07-16 patvarkymas Nr. 173-2389 dėl vykdomojo dokumento perdavimo bei vykdomosios bylos Nr. 0173/11/00137 užbaigimo yra neteisėtas. Taip pat pažymi, jog iškėlus bankroto bylą A. Č. individualiai įmonei antstolė turėjo sustabdyti vykdomąją bylą (CPK 626 str. 1 d. 3 p.) ir pasiūlyti išieškotojui pareikšti finansinį reikalavimą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Negavus išieškotojo sutikimo vykdomoji byla turėtų būti sustabdoma iki bankroto procedūros pabaigos, t. y. juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) (CPK 628 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė A. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas teisingai aiškino teisės normas ir taikė susiformavusią teismų praktiką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnis nustato juridinio asmens atsakomybę pagal savo prievoles. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad individualiai (personalinei) įmonei iškėlus bankroto bylą individualios įmonės savininko kreditoriai gali būti įtraukiami į bankroto bylą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-05-25 nutartyje Nr. 3K-7-162/2009, išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatų sisteminė-loginė analizė bei šių normų tarpusavio funkcinis ryšys teikia pagrindą konstatuoti, kad tais atvejais, kai turtinio pobūdžio išieškojimas iš įmonės dalyvio vykdomas vykdymo proceso tvarka, tai tokie vykdomieji dokumentai perduotini bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymi, jog nors CPK 632 straipsnio, reglamentuojančio vykdomosios bylos užbaigimą, 6 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kas ginčo patvarkymu ir buvo padaryta, tai jokiu būdu nereiškia skolos perkėlimo ir tuo labiau neatima kreditoriaus teisės, pasibaigus bankroto procedūrai, kreiptis į teismą su prašymu išduoti bankroto byloje esančius vykdomuosius dokumentus ir pateikti juos vykdyti CPK nustatyta tvarka, kadangi pasibaigus bankroto procedūrai, baigiasi tik bankrutavusio subjekto turtinės prievolės įmonės kreditoriams, tačiau įmonės savininkų – fizinių asmenų – teisinis statusas nesikeičia, jų asmeninės prievolės nesibaigia, o įmonės savininkų kreditoriai turi teisę reikalauti jas vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad antstolė A. P. vykdė Vilniaus miesto 28 notarų biuro 2011-06-16 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2054 dėl 35 107 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. Č. išieškotojo A. K. naudai (v. b. l. 90-92). Vilniaus apygardos teismo 2012-04-10 nutartimi A. Č. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, todėl 2012-07-16 patvarkymu vykdomoji byla Nr. 0173/11/00137 buvo užbaigta, o vykdomasis dokumentas persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui (v. b. l. 1, 15). 2012-07-31 antstolių kontoroje buvo gautas pareiškėjo A. K. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti 2012-07-16 patvarkymą. Antstolė A. P. 2012-08-07 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0173/11/00137 perdavė nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (b. l. 2). Teismas, ištyręs vykdomojoje bei civilinėje byloje esančius įrodymus, nustatė, kad vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas perduotas Vilniaus apygardos teismui pagrįstai, todėl 2012-09-18 nutartimi pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Pareiškėjas A. K., nesutikdamas su minėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Pažymėtina, jog pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Ši įstatymo nuostata susijusi su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010). Taigi, vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina išvada, jog apeliantas A. K. savo finansinį reikalavimą taip pat turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymėtina, jog šiuo atveju svarbu tai, kad skolos išieškojimas iš skolininkės A. Č. išieškotojo A. K. naudai buvo pradėtas pagal 2011-06-16 Vilniaus miesto 28 notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2054, t. y. kreditoriaus reikalavimas pareikštas ir išieškojimas pradėtas dar iki bankroto bylos A. Č. individualiai įmonei iškėlimo (2012-04-10). Sprendžiant klausimą dėl iki bankroto bylos iškėlimo vykdymo proceso stadiją pasiekusių kreditoriaus reikalavimų, svarbi ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostata, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto bei vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės ir praneša apie tai turto saugotojui bei ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatų sisteminė-loginė analizė bei šių normų tarpusavio funkcinis ryšys, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą konstatuoti, kad tais atvejais, kai turtinio pobūdžio išieškojimas iš įmonės dalyvio vykdomas vykdymo proceso tvarka, tai tokie vykdomieji dokumentai perduotini bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 3 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika paneigia apelianto atskirojo skundo argumentus, kad teismų praktika nesuponuoja antstolio pareigos perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos buvo vykdomas išieškojimas iš įmonės savininko pagal jo asmenines prievoles.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus bei įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo A. K. reikalavimai A. Č., kaip skolininkei, turi būti reiškiami būtent individualios įmonės bankroto byloje, o iki bankroto bylos iškėlimo pradėti vykdyti vykdomieji dokumentai – perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.