Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Elenos Vainienės, Lino Žukausko,

nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo D. B. atstovės pagal įstatymą G. V. atstovui advokatui Remigijui Uckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2016 m. vasario 12 d.

Nuspręsta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeisti suėmimu ir K. A. suimti teismo salėje.

Iš K. A. nukentėjusiajai G. V. priteista 602,94 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam D. B. priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam M. Č. priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam R. A. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. A. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia nužudė kitą žmogų: 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 23 val. 20 min., K. A., būdamas nepilnametis, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, trečio aukšto koridoriuje, priešais buto Nr. 327 duris, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė metaliniu strypu B. B. į dešinės kojos šlaunies sritį, po vieną kartą į abu šonus, pataikydamas į rankas, vieną kartą koja spyrė jai į pilvo vidurinę-kairę sritį, nuo pastarojo smūgio B. B. griuvo aukštielninka, šiais veiksmais jis padarė B. B. kraujosruvas dešinio žasto, dešinio dilbio, kairio žasto, kairio riešo, dešinio šlaunikaulio gumburo, dešinės šlaunies srityse, o taip pat pilvo traumą – kraujosruvą pilvo sienoje, tuščiosios žarnos pasaito plyšimą, kraujavimą į pilvo bei užpilvaplėvinę ertmes ir aplinkinius minkštuosius audinius, kas komplikavosi į pūlingą pilvaplėvės uždegimą, sepsį, šoką, daugybinį vidaus organų funkcijų nepakankamumą ir dėl to B. B. 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo pristatyta į VšĮ „Marijampolės ligoninė“, kur tą pačią dieną, 23.25 val. mirė.

2. Nuteistojo K. A. gynėjas advokatas R. Bradūnas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendį ir K. A. dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinti nepadarius minėto nusikaltimo; 2) nesant galimybės K. A. išteisinti dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, K. A. veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; 3) atmesti nukentėjusiojo R. A. civilinį ieškinį; 4) nukentėjusiesiems G. V., D. B., M. Č. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 5 000 Eur.

2.5.3. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad svarbi aplinkybė civilinių ieškinių išsprendimui yra nuteistojo turtinė padėtis. K. A. jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo dirbo samdomu darbuotoju, gaudamas darbo užmokestį, artimą minimaliam. Dėl šios priežasties nuteistasis neturi ir artimu metu neturės galimybės atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos, kokio dydžio ji bebūtų.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė ir nukentėjusiosios bei nukentėjusiojo D. B. atstovės pagal įstatymą G. V. atstovas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

5. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nužudymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė abejonių nekeliančią išvadą, jog K. A. kaltė dėl tyčinio B. B. nužudymo yra neginčijamai įrodyta. Šios teismo išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliaciniame skunde dėl nuteistojo kaltės suformuluoti du alternatyvūs prašymai. Vienu atveju apeliantas prašo K. A. dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinti nepadarius minėto nusikaltimo, motyvuodamas tuo, kad per laikotarpį nuo konflikto iki mirties nukentėjusiąją galėjo sužaloti kiti asmenys arba mirtį sukėlusius sužalojimus B. B. galėjo pasidaryti pati dėl epilepsijos priepuolių. Tokie skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

6.1. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2011 ir kt.). Šiuo atveju, nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiosios B. B. mirtį, išskyrus nuteistojo K. A. panaudotą fizinį smurtą.

6.2. Iš nukentėjusiųjų G. V., R. A. parodymų matyti, kad po 2015 m. rugsėjo 4 d. K. A. suduotų smūgių B. B. niekas daugiau nesužalojo. Ji pati negriuvinėjo ir nesusižalojo. Liudytojos N. G., R. B. taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji, aiškindama jos sužalojimo aplinkybes, jokių kitų duomenų nenurodė, t. y. tvirtino, kad buvo sužalota po spyrio į pilvą ir suduotų smūgių metaliniu strypu koridoriuje prie savo buto durų. Šių asmenų parodymai sutampa su teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog mažai tikėtina, kad sužalojimus B. B. galėjo pasidaryti pati ir kad kuris nors sužalojimas galėjo būti padarytas B. B. krentant bei kontaktuojant su kietu pagrindu (t. 1, b. l. 42-44). Taigi, šie objektyvūs liudytojų parodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, specialisto išvada paneigia apeliacinio skundo argumentus apie kitokias nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes.

6.3. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo nustatyto mirtinų sužalojimų padarymo mechanizmo nepaneigia ir liudytojos V. S. parodymai. Iš šių parodymų nėra aišku, kada B. B. buvo stumdoma ir griuvinėjo (t. 2, b. l. 115-116, t. 4, b. l. 41-42). Iš gydymo stacionare ligos istorijos (t. 1, b. l. 25-30, 31-32) matyti, kad B. B. į gydymo įstaigą pristatyta 2015 m. rugsėjo 9 d. 9 val. 19 min. Tuo metu jos būklė buvo itin sunki. Dėl šios priežasties B. B. tą pačią dieną prieš 11-12 valandą griuvinėti prie namų negalėjo.

6.4. Taigi smurtiniai K. A. veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusioji nebūtų mirusi, be to, šie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra svarbiausia jos priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp K. A. veiksmų suduodant smūgius ir atsiradusių padarinių, nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiosios mirčiai. Tai, kad B. B. mirė praėjus kelioms paroms nuo įvykio, K. A. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad apygardos teismo išvada, jog nuteistasis K. A. padarė B. B. sužalojimus, sukėlusius jos mirtį, yra teisinga ir pagrįsta.

7. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo nesant galimybės K. A. išteisinti dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, K. A. veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį. Pasak gynėjo, kaip nurodė pats nuteistasis, jis tiesiog norėjo nukentėjusiai įspirti į sėdmenis, taikė į šlaunį, tačiau pastarajai sujudėjus ar pasisukus, smūgis galėjo kliūti ir į pilvo sritį. Advokatas mano, kad dėl smūgio koja į sėdmenis ar šlaunį negali būti atimama kito asmens gyvybė, kadangi ši kūno vieta nėra laikoma pavojinga gyvybei, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis numatė, kad B. B. gali patirti mirtiną sužalojimą. Tokie skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

7.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltės turinys (forma, rūšis) nustatomas įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir kt., t. y. remiantis byloje surinktų įrodymų visumos analize. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, teisingai nustatė K. A. kaltę tyčia atėmus B. B. gyvybę ir pagrįstai jo veiką kvalifikavo kaip nužudymą.

7.2. Iš nukentėjusiųjų G. V., R. A. parodymų matyti, kad nuteistasis B. B. į pilvo sritį spyrė jiems stovint vienas prieš kitą. Apie kokį nors nukentėjusiosios pajudėjimą, pasisukimą šie nukentėjusieji net neužsiminė. Liudytojas D. Ž., kurio negalima įtarti noru pakenkti savo draugui K. A., taip pat patvirtino, jog nuteistasis B. B. spyrė į pilvo sritį. Taigi, byloje yra neginčijamai nustatyta, kad į pavojingą gyvybei kūno vietą – pilvą nuteistasis spyrė tyčia ir tai darė tikslingai.

7.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. A., žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė metaliniu strypu B. B. į dešinės kojos šlaunies sritį, po vieną kartą į abu šonus, pataikydamas į rankas, vieną kartą koja spyrė jai į pilvo vidurinę-kairę sritį, nuo pastarojo smūgio B. B. griuvo aukštielninka. Aptarti įrodymai patvirtina, kad nurodyti K. A. veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad B. B. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti pakankamai stipria jėga. Tai patvirtina, kad spyris buvo stiprus, nes po jo nukentėjusioji nugriuvo ir dar pačiuožė grindimis. Šie nuteistojo veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, suprato, jog suduodamas stiprius smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas (pilvą), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti, taigi, nužudė B. B., veikdamas netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosios mirtis įvyko dėl tyčinių nuteistojo veiksmų, o ne dėl neatsargumo. Dėl šios priežasties nėra jokio teisinio pagrindo nuteistojo K. A. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.

8. Apeliantas nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dydžio neginčija. Apeliaciniame skunde į bausmę apeliuojama siejant su veikos kvalifikavimu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Nenustačius neatsargaus gyvybės atėmimo požymių, bausmės dydžio klausimas šioje nutartyje neaptarinėjamas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinių ieškinių.

9. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo atmesti nukentėjusiojo R. A. civilinį ieškinį ir nukentėjusiesiems G. V., D. B., M. Č. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 5 000 Eur.

9.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai ir motyvuotai aptartos aplinkybės bei kriterijai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiesiems, dydžius. Nustatydamas nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą ir jos dydį, apygardos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis šiems nukentėjusiesiems yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

9.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-442/2009, 2K-89/2010 ir kt.).

9.3. Šiuo atveju tyčiniais nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – dėl tokių nusikalstamų K. A. veiksmų nukentėjusioji G. V. staiga ir netikėtai neteko dukters, mažamečiai nukentėjusieji D. B. ir M. Č. – motinos, o nukentėjusysis R. A. – sugyventinės. Tokia staigi smurtinė mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą nužudytojo motinai, vaikams bei sugyventiniui, neigiamai paveikė jų gyvenimą. Žuvusiosios motinai G. V. ilgą laiką buvo teikiama psichologinė pagalba. Byloje taip pat nustatyta, kad skyrium nuo B. B. gyvenantys jos nepilnamečiai vaikai nebuvo nutraukę su ja ryšių. Po motinos mirties padidėjo mažamečio M. Č. hiperaktyvumas, sutriko miegas, atsirado nerimas. Iš nukentėjusiojo R. A. parodymų matyti, kad jis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus dėl sugyventinės mirties. Be to, jis patvirtino, kad su B. B. ketino susituokti, tačiau santuokos įregistravimą vis atidėliodavo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. A. ir žuvusiąją siejo pakankamai artimas dvasinis ryšys. Dėl šios priežasties jis taip pat turi teisę į piniginę kompensaciją dėl patirtų dvasinių išgyvenimų.

9.4. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir aplinkybes, nulėmusias neturtinės žalos sumažinimą ir dalinį civilinių ieškinių patenkinimą, t. y. ne itin tamprius nukentėjusiųjų ir B. B. ryšius, nuteistojo turtinę padėtį, kuri gyvybės atėmimo atveju nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl ateityje galės atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą arba bent svariai prisidėti prie jos sumažinimo.

9.5. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai (po 15 000 Eur G. V., D. B., M. Č. ir 500 Eur R. A.) yra proporcingi K. A. padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2009, 2K-172/2011, 2K-410/2011, 2K-569/2012, 2K-390/2013, 2K-437-696/2016 ir kt.).

10. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo K. A. gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinį skundą atmesti.