Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, atsakovui V. V., tretieji asmenys – D. S., R. B., UAB „Traffic LT”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo R. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu palaikė ieškinį.

Trečiasis asmuo D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje kilęs ginčas dėl draudimo išmokos už eismo įvykio metu padarytą žalą priteisimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, kad Automobilio draudėjas nepateikė draudikui informacijos apie riziką didinančią aplinkybę, jog Automobilį vairuos jaunesnis nei 25 metų amžiaus asmuo. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog Automobilį vairuos jaunesnis nei 25 metų asmuo. Atsakovas mano, kad ieškinyje nurodytu teisiniu pagrindu atsakomybė turi kilti Automobilio vairuotojui.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2016 m. rugsėjo 1 d. su UAB „Traffic LT“ sudarė transporto priemonės Mercedes Benz 311, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kurią perdavė Automobilį Mercedes Benz 311, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai naudotis UAB „Taffic LT“ (e. b. l. 51-53). 2017 m. gegužės 10 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės Mercedes Benz 311, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės draudimo (e. b. l. 15-16). UAB „Traffic LT“ 2017 m. liepos 4 d. Automobilio (sub)nuomos sutartimi Nr. 2017-07-04-6 (perdavė Automobilį Mercedes Benz 311, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotis vairuotojui R. B. (e. b. l. 10-12). Automobilis grąžintas UAB „Traffic LT“ 2017 m. liepos 27 d. Automobilio grąžinimo akte nurodyti Automobilio pažeidimai, nurodyti Automobilio Perdavimo-priėmimo akte Nr. l, t. y., sudaužytas priekis, nėra dokumento (registracijos liudijimo) (e. b. l. 12). 2017 m. liepos 6 d. buvo registruotas autoįvykis, kurio metu nustatyta (eismo įvykio deklaracija), kad Automobilį vairavo D. S., t. y., asmuo, kuris nėra Subnuomos sutarties šalis (e. b. l. 13-14). Dėl minėto autoįvykio ieškovas išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1 219,46 Eur (e. b. l. 23). Ieškovas 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. R0001933003 „Dėl išmokos išieškojimo“ pareikalavo atsakovo pervesti 50 proc. nuostolio, t. y., 609,73 Eur į ieškovo sąskaitą (e. b. l .6-7).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis. Ši sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti ją sudaryti, nes ši sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jai nustatyta privaloma sudarymo tvarka, sudarant turi būti vadovaujamasi, be kita ko, Draudimo priežiūros komisijos patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Toks šios sutarties pobūdis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPDCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis, Standartinių draudimo sutarties sąlygų 14 punktas). Taip pat draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudiką informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą. Pažymėtina, kad nukentėjusio asmens patirtos žalos visiško atlyginimo principas turi pirmenybę ir tais atvejais, kai draudėjas draudikui sudarant sutartį suteikė ne visą būtiną informaciją sutarčiai sudaryti (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalis). Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013).

Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtintose Standartinėse transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygose (toliau – ir Sąlygos) nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka (36 punktas); laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas); jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką (38 punktas); padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką (39 punktas).

Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų sumų grąžinimą, 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: 1. Sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); 2. Draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas kasacinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Pagal Sąlygų 26 punktą draudimo įmoką apskaičiuoja draudikas; draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

Nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas D. S. eismo įvykio metu buvo 21 metų amžiaus (e. b. l. 13). Tuo tarpu Sutartis tarp šalių buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 25 metų amžiaus asmuo, nepriklausomai nuo vairavimo stažo (Sutarties 1.5.2.5 p., e. b. l. 15). Tai sudaro pagrindą teigti, kad sąlygos dėl minimalaus draudžiamos transporto priemonės valdytojo amžiaus ir galimų sankcijų draudėjui už nepranešimą apie sutartų apribojimų pažeidimą šalių buvo individualiai aptartos sudarant Sutartį. Transporto priemonės valdytojo amžius laikytinas aplinkybe, galinčia nulemti draudimo riziką.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo, kaip fizinio asmens vardu 2017 m. gegužės 10 d. sudarydamas draudimo sutartį būtų ieškovui atskleidęs informaciją apie 2016 m. rugsėjo 1 d. su UAB „Traffic LT“ sudarytą Automobilio nuomos sutartį (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad draudimo rizika dėl atsakovo nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės nuomos sutarties sudarymu ir valdytojo amžiumi, galėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teismo vertinimu, vien draudimo rizikos padidėjimu galima laikyti Automobilio išnuomojimą ir perleidimą asmeniui, neturinčiam 25 metų vairavimo stažo. Šiuo konkrečiu atveju draudimo rizika laikytina ypatingai padidėjusi, nes byloje nustatyta, kad atsakovas draudikui nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą – Automobilio išnuomojimą ir subnuomojimą bei jaunesnį nei 25 metų amžiaus vairuotoją. Vadovaujantis Sąlygų 38 punktu, atsakovas turėjo pareigą informuoti draudiką, t. y. ieškovą iki draudimo rizikos padidėjimo. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad apie Automobilio naudojimosi teisių perdavimą asmeniui, kuris neatitinka draudimo sutartyje nustatytų reikalavimų, atsakovas nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti iki autoįvykio momento, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas V. V., sudarydamas 2017 m. gegužės 10 d. draudimo sutartį neatskleidė duomenų, jog atsakovas dar 2016 m. rugsėjo 1 d. su UAB „Traffic LT“ yra sudaręs Automobilio nuomos sutartį (e. b. I tomas, l. 51-52). Automobilio nuomos 2016 m. rugsėjo 1 d. sutarties šalys 3.4 punkte susitarė, kad nuomininkas gali be nuomotojo sutikimo subnuomoti ar panaudos pagrindais perduoti Automobilį tretiesiems asmenims. Vadinasi, atsakovas, sudarydamas 2017 m. gegužės 10 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį žinojo, kad Automobilis be atskiro atsakovo sutikimo bus subnuomojomas arba naudojamas panaudos pagrindais, tačiau 2016 m. rugsėjo 1 d. Automobilio nuomos sutarties Nr. 6 (e. b. I tomas, l. 51-52) ieškovui nepateikė. A. V. V. yra UAB „Traffic LT“ vadovas. UAB „Traffic LT“ vykdo Automobilių nuomos veiklą (žr. viešai prieinamą informaciją www.trafficlt.lt ). UAB „Traffic LT“ veiklos turinys yra ir buvo žinomas atsakovui, jis neneigė nurodytos UAB „Traffic LT“ veiklos. Taigi atsakovas, sudarydamas 2017 m. gegužės 10 d. draudimo sutartį su ieškovu, žinojo, kad automobilis bus naudojamas ne jo asmeniniams tikslams, tačiau UAB „Traffic LT“ veikloje, bet šių duomenų ieškovui neatskleidė. Nei 2016 m. rugsėjo 1 d. Automobilio nuomos sutartyje Nr. 6 (e. b. I tomas, l. 51-52), nei Automobilio 2017 m. liepos 4 d. subnuomos sutartyje jokių ribojimų dėl vairuotojo amžiaus nebuvo nustatyta (e. b. I tomas, l. 10-11), nors 2017 m. gegužės 10 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.2.5 punktas nustatė, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo (e. b. I tomas, l. 15-16). Nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas, sudarydamas 2017 m. gegužės 10 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, nebuvo sąžiningas nenurodydamas jam žinomos aplinkybės, kad Automobilis bus naudojamas UAB „Trafic LT“ vystomoje veikloje, o ne jo asmeniniais tikslais. Be to, atsakovas pripažino faktą, kad jam nesutikus Automobilio nuomoti trečiajam asmeniui D. S. dėl šio amžiaus ir pilietybės (Rusijos Federacijos), pastarasis, atsakovo teigimu, po kelių valandų grįžo nuomotis Automobilio su trečiuoju asmeniu R. B.. Vadinasi, atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, kad nors Automobilio Subnuomos sutartį sudaro su trečiuoju asmeniu R. B., faktinis Automobilio valdytojas yra D. S..

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir taikydamas kasacinio teismo suformuluotą draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo maksimalią 50 procentų dydžio išmoką – 607,73 Eur yra pagrįstas, todėl tenkintinas (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktas).

Atmestini atsakovo argumentai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-12783-466/2018 (e. b. I tomas, l. 85-86), nustatytų aplinkybių. Nurodytas teismo sprendimas priimtas vertinant UAB „Traffic LT“ ir R. B. teisinius santykius (žalos, kilusios dėl Automobilio Mercedes Benz 311, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, atlyginimo), tačiau nevertinant ieškovą ir atsakovą siejančių draudimo teisinių santykių, kurie yra vertinami nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3223-989/2018. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-12783-466/2018, UAB „Trafic LT“ naudai buvo priteistas 3271,17 Eur žalos atlyginimas iš R. B. nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovas, sudarydamas 2017 m. gegužės 10 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį nebuvo sąžiningas ir neatskleidė ieškovui draudimo rizikų.

Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos 5,00 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 609,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas už teikiamą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 15,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 10,50 Eur, todėl ieškinį tenkinus, ši suma valstybės naudai priteistina iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270-279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 609,73 Eur (šešis šimtus devynis eurus ir 73 ct) žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 609,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,50 Eur (dešimt eurų ir 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.