Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei, atsakovo V. A. atstovei advokatei Stasei Budėnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui V. A. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

10. Atsakovas V. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvo valdžios apribojimo

11. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkam auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

12. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

13. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

14. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

15. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

16. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas V. A. turi nepilnametę dukrą S. A., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo šeima (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Šeimai BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centre socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas teikiamos nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar. Tarnyboje (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas iš policijos per „FleetComplete“ programėlę, kad namuose vaiko tėvas galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Atvykę policijos pareigūnai vaiko tėvui nustatė 3,32 prom. girtumą. (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas apsaugos vaikui poreikis – laikinoji priežiūra taikyta, (duomenys neskelbtini) nepilnametė S. laikinai apgyvendinta pas senelę K. A. adresu (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyti rizikos veiksniai: vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai (tėvui nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis); kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai (vaikas neramus, susijaudinęs, nori pasilikti gyventi pas senelę, mergaitė nežino kokia jos laukia ateitis). (duomenys neskelbtini) Tarnyboje buvo priimtas sprendimas dėl vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir jo laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje pratęsimo (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 18 d. Tarnyboje gautas motyvuotas siūlymas iš atvejo vadybininko, dirbančio su šeima, kuriame nurodoma, kad dirbant su atsakovo šeima nepasiekta teigiamų pokyčių, nes atsakovas stokoja socialinių tėvystės įgūdžių savarankiškai pasirūpinti dukra, konsultuotis su specialistais vengia, nesudaro sąlygų socialinei darbuotojai lankytis šeimoje. (duomenys neskelbtini) vaiko laikinoji priežiūra buvo nutraukta, kadangi laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai ir (ar) vaikui priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, ir (ar) vaiko tėvas nededa pastangų, nekeičia savo elgesio arba atsisako priimti šeimai siūlomą pagalbą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vaikas laikinai apgyvendintas pas senelę (duomenys neskelbtini).

17. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi išdavė teismo leidimą paimti vaiką iš jos tėvo V. A.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) mergaitei nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta K. A., nustatyta S. A. globos vieta globėjos gyvenamojoje vietoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu (duomenys neskelbtini) S. A. nustatyta laikinoji globa ir laikinaisiais globėjais paskirti I. R. ir A. G., nustatyta S. A. globos vieta globėjų gyvenamojoje vietoje. Laikinieji globėjai atsisakė globoti vaiką. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. A. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, nustatyta S. A. globos vieta budinčio globotojo namuose.

18. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas V. A. dėl turimos priklausomybės alkoholiui, socialinių įgūdžių stokos, su savo nepilnamete dukra kartu negyvena ir tėvo valdžios jos atžvilgiu neįgyvendina. Atsakovas nevykdo specialistų rekomendacijų, vengia bendradarbiauti, nerodo jokio noro keisti savo elgesio ir gyvenimo būdo. Nuo vaiko laikinosios globos pradžios padėtis atsakovo šeimoje nepasikeitė – atsakovas nebendradarbiauja, nesudaro sąlygų specialistams apsilankyti namuose, nepriima siūlomos pagalbos. Atsakovas specialistams pareiškė, kad jokių dokumentų nepasirašinės ir jokių įsipareigojimų nevykdys. Atsakovas ir toliau nepripažįsta priklausomybės alkoholiui, nemato poreikio registruotis į pozityvios tėvystės mokymus. Atsakovas šiuo metu išvykęs dirbti į užsienį, Lietuvoje neturi pastovios gyvenamosios vietos, savo dukra nesirūpina ir jos neišlaiko. Atsakovui nustatyti (duomenys neskelbtini).

19. Visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų teismo posėdyje duotus žodinius paaiškinimus, laikytina, kad atsakovo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. nesirūpinimą vaiku, vengimą atlikti pareigą auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas dukros atžvilgiu tėvų valdžios tinkamai neįgyvendina, atsakovas vartoja alkoholį, problemos nepripažįsta, rūpintis dukra šiuo metu neturi galimybės (išvykęs dirbti į užsienį).

20. Teismo vertinimu nėra duomenų, kad artimiausiu metu situacija gali pasikeisti. Atsakovas su dukra nebendrauja, jokio ryšio nepaliko, ja nesidomi. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovo V. A. tėvo valdžią nepilnametės S. A. atžvilgiu.

21. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovui tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo

22. Apribojus atsakovui tėvo valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsniu nepilnamečiam vaikui Sofijai nustatytina nuolatinė globa. Tarnyba prašo vaiko nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti trečiąjį asmenį VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“.

23. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas tenkino Tarnybos prašymą ir išdavė leidimą paimti vaiką iš atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) mergaitei nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta K. A., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. A. nustatyta laikinoji globa ir laikinaisiais globėjais paskirti I. R. ir A. G., laikinieji globėjai atsisakė globoti vaiką. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. A. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, nustatyta S. A. globos vieta budinčio globotojo namuose, kur nepilnametei sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

24. Nustačius, kad nepilnametės tėvas tinkamai neįgyvendina tėvo vadžios, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, trečiasis asmuo VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ tinkamai atlieka laikinojo rūpintojo pareigas, nesant kitų asmenų, kurie norėtų prižiūrėti ir globoti nepilnametę, ieškovo reikalavimas tenkinamas, nepilnametės S. A. nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore skiriama VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ (CK 3.245, 3.257, 3.259, 3.263 straipsniai, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnis, CPK 493 straipsnis, 494 straipsnio 4 dalis).

25. Trečiajam asmeniui VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) informuoti vaiko artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

26. Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Šiuo teismo sprendimu nustačius nuolatinę globą nepilnametei S. A., pasibaigia vaiko laikinoji globa (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

Dėl išlaikymo priteisimo

27. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti išlaikymą nepilnametei S. iš atsakovo po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Atsakovas savo pozicijos dėl prašomo išlaikymo dydžio neišreiškė.

29. Teismas, įvertinęs tai, kad nors ieškovo apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalusis mėnesinis darbo užmokestis – 840 Eur (apie 633 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.), sprendžia, kad ieškovo nurodoma nepilnametės S. A. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei S. A. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

30. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

32. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14 punktas). Už reikalavimą dėl 180 Eur periodinio išlaikymo priteisimo žyminis mokestis sudarytų 48,60 Eur (180 x 12) x 3 proc.) - 25 proc.), taip pat nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 44,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. ATP-C-2022-07583 atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

34. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

35. Byloje pateikta 2023 m. vasario 8 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad šioje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 298,33 Eur.

36. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

37. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovai buvo atleisti, išieškomi iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais antrinės teisinės pagalbos išlaidos atsakovui atlyginamos 100 proc. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnametės dukros S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų tvarkytoja (administratore) uzufrukto teise paskirti VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, juridinio asmens kodas 300015813.

Nustatyti S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuolatinės globėjos VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, juridinio asmens kodas 300015813, buveinėje.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atleisti atsakovą V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teismo pašto išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.