Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Aldaringa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ALDARINGA“, atstovaujamos bankroto administratorės Sandros Gedminienės, ieškinį atsakovui A. M. dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ALDARINGA“ ieškinys atsakovui A. M. dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-15 nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti.Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, kokie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad gautos 34 609,59 EUR dydžio piniginės lėšos yra pas atsakovą ir tokių įrodymų nepateikė teismui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-15 nutartį ir spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

Ieškovas savo ieškinio reikalavimą grindžia prejudiciniu faktu, nustatytu civilinėje byloje Nr. 2-3765-807/2015, nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme. Sprendime už akių nurodyta, kad jokių kitų pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų nėra, teismas 2015-01-16 sprendime už akių vardija, kokiais dokumentais jis remiasi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-06-15 nutartimi nutarė nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-06-15 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 34 609,59 EUR, kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3765-807/2015 BUAB „ESV Baltic“ naudai iš ieškovo BUAB „Aldaringa“ priteisė 34 609,59 EUR paskolos, 925,42 EUR delspinigių, 11 950 EUR metinių sutartinių palūkanų ir 10 proc. metinių procesinių palūkanų. Bankroto administratorius ieškinyje nurodė, kad nustatyta, jog paskolos paėmimo iš BUAB „ESV Baltic“ metu ieškovas veiklos nevykdė, todėl piniginės lėšos, kurios yra pas atsakovą, įgytos be pagrindo ir turi būti grąžintos. Ieškinį ieškovas grindžia rašytiniais įrodymais: ieškovo Juridinių asmenų registro išplėstiniu sąrašu, 2011 metų balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita, VMI apskaitos duomenimis, apdraustųjų sąrašu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-16 sprendimu už akių, 2013-06-28 ir 2013-08-30 paskolos sutartimis, antstolių patvarkymais ir vykdomaisiais raštais, banko išrašais.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovą nurodyti ir pateikti įrodymus, kad reikalaujamos sumos yra pas atsakovą.Teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, pirmiausiai turi įsitikinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo svarstymo stadijoje nepagrįstai sprendė, kad ieškinio trūkumas, ribojantis teismo galimybę priimti ieškinį, yra tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, ir privalomai įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, jog prašomos priteisti be pagrindo įgytos lėšos yra pas atsakovą. Ieškovas, neabejotinai turėdamas pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, turi teisę teismui pateikti visus turimus įrodymus pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, o taip pat ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jeigu įrodys, kad atitinkamų įrodymų teismui negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių. Ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, nurodė faktines aplinkybes ir pateikė rašytinius įrodymus. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą tuo pagrindu, kad jis, teismo vertinimu, pateikė ne visas aplinkybes pagrindžiančius ar nepakankamai pagrindžiančius įrodymus. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes bylos nagrinėjimo iš esmės metu, laikantis rungimosi bei žodiškumo principų.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kur yra išaiškinta, kad, esant tam tikriems neaiškumams, nelemiantiems esminio ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumo, ir nepavykstant jų pašalinti per trūkumų šalinimo institutą, jie gali būti išaiškinti teismo posėdžio metu ir priklausomai nuo apelianto, o taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų bei įrodymų, gali būti išspręsta, kam ir kokie jo reikalavimai yra (ne) pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-829/2012; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1005-180/2017; kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė ieškovui BUAB „Aldaringa“ terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama.Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškovo BUAB „Aldaringa“ ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovo BUAB „Aldaringa“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.