Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. L., jos atstovei advokatei Loretai Lapeikienei, institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Pavelui Šegurovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui M. L. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė. Jam siųsti procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu adresu grįžo neįteikti, todėl buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienį, todėl teismo šaukimas įteiktas viešo paskelbimo būdu, nutartis apie teismo posėdį išsiųsta teismui žinomu adresu: (duomenys neskelbtini). Jis atsiliepimo nepateikė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iš jo negauta, bylos nagrinėjimu nesidomėjo, nors jam žinoma apie bylos iškėlimą, nepateikė svarbių neatvykimo priežasčių (ligos ar pan.). Teismas nagrinėjo bylą jam nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, skyriui ieškovės šeima nėra žinoma. Skyriaus vertinimu, vaiko gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos nepilnamečiam vaikui gyventi, ugdytis ir ilsėtis, todėl darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus. Ieškinyje aptarta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovė neturi galimybių maksimaliai tenkinti sūnaus visų būtinųjų poreikių, o atsakovas sūnui išlaikymo neteikia. Esant galimybei, vaiko poreikiai turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, įvertinus tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė sūnaus priežiūros ir rūpinimosi našta, nepilnamečiam vaikui prašomas priteisti išlaikymas 300 Eur atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus, yra realus ir protingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad D. L. ir M. L. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) apskaityta Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS (5 b. l.). Gimimo liudijimas patvirtina, kad šalys yra N. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (6 b. l.). Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2021-09-29 akte nurodyta, kad ieškovė kartu su savo sūnumi gyvena ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame name; vaikas šiuo metu gyvena viename kambaryje su mama; name yra 3 kambariai ir virtuvė, namas su visais patogumais; vaiką su mama sieja glaudus emocinis ryšys. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad vaikas nori gyventi su mama, nepamena, kada paskutinį kartą matė tėvą, jis jam neskambina.

Dėl santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo), pavardžių, tarpusavio išlaikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką įstatyme nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). CK 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinių pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai visiškai nepriimtinas elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.62 str. 1 d.).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgtina į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo, tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nesirūpino šeimos materialiniu išlaikymu, jos nerėmė, nedirbo, buvo ieškovei neištikimas, todėl gyvenimas su atsakovu pasidarė nebeįmanomas. Atsakovo neištikimybę sutuoktinei įrodo ieškovės paaiškinimai, ieškovės nurodyto asmens G. žinutės rašytos ieškovei: „Labas vakaras, cia jus M. L. zmona busite? <...> Jis Lietuvoje buvo gryzes ir tikrai su jumis negrazei elgesi sužinojau tik kai jau santykiai tarp musu pajudėjo, kad jis vedęs labai šlykščiai pasijutau, nes jis man sake esa issiskyres gavausi kaip meiluze, o va gyveno pas mane net 3 savsites vyras cirkinas kaip reikalas <...>“, „<...> galėčiau daug papasakot kokiu purvu jis ant jusu drsbstesi. Na vedes vyras taip tikrai nedaro <...>“, į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose atsakovas artimai prisiglaudęs prie kitos moters, ieškovė nurodė, kad nuotraukoje yra G. Atsakovas dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, neatsiliepė į ieškinį (CPK 178 str.).

Įvertinus ieškovės paaiškinimus, rašytinius įrodymus, pateiktas nuotraukas, teismas sprendžia, kad atsakovas tinkamai nevykdė sutuoktinio pareigų, buvo neištikimas savo sutuoktinei, neteikė materialinės paramos šeimai, nevykdė visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2, 3 d.).

Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, jog santuoka sudaryta bažnyčioje - (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) apskaityta Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS. Santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, netampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Ji sukelia civilines teisines pasekmes, tačiau šios santuokos pabaigos klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos - ji gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų pagal vidaus (kanonų) teisės normas, o teismas tik gali panaikinti įrašą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007). Todėl šis prašymas tenkintinas iš dalies ir dėl atsakovo kaltės panaikintinas (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos įtraukimo į apskaitą CMS (CPK 178, 185 str.).

Ieškovei paliktina santuokinė turėta pavardė – L., atsakovui – L. (CK 3.69 str. 1 d.).

Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, konstatuotina, kad atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Nenustačius, kad šalims būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei išlaikymo nereikalaujant, tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo.

Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo saugumą ir stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė rūpinasi vaiku nuo jo gimimo, vaikas gyvena su ieškove, į tai, kad prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas nepateikė, teismas sprendžia, kad nepilnamečio N. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. L. (CK 3.168, 3.169 str.).

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas visapusiškai vystytųsi. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą teikiančios institucijos atstovo nuomonę, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas dėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos neprieštaravo, teismas sprendžia, kad ieškovės pasiūlyta neribota bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus, todėl tenkintina (CK 3.170 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Ieškovė teigia, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikia 600 Eur, nes perka maistą, drabužius ir avalynę, kadangi tokio amžiaus vaikai greitai auga, vaistus, mokslo, higienos priemones, reikalingi pinigai vaiko laisvalaikiui. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, jog ieškovei vaiką išlaikyti padeda jos tėvai, ji gyveno ir iš santaupų. Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, dirba, jos pajamas per mėnesį sudaro 230 Eur darbo užmokestis. Ji gauna 70 Eur išmoką už vaiką, gyvena tėvų name.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau vaiko interesams taikomas prioritetas (CK 3.3 str., 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, ir kt.).

Teismas atsižvelgia į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu ieškovė dirba, tačiau jos pajamos yra nedidelės, o atsakovui neteikiant išlaikymo kas mėnesį, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, duomenų apie savo gaunamas pajamas ir galimybes dirbti nepateikė, Sodros duomenimis jis nedirba (CPK 178 str.). Šalys nekilnojamojo turto neturi, registruotų transporto priemonių neturi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, ar sveikatos problemų, kurios lemtų jo darbingumą, yra sveikas ir darbingas, todėl gali dirbti ir gauti pajamas. Atsakovas vaiku nesirūpina, neteikia išlaikymo, nors turi pareigą išlaikyti vaiką, ir nors jis nedirba, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nes turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti (CPK 185 str.).

Dėl išlaikymo dydžio dėl 600 Eur vaiko poreikiams per mėnesį, teismas sprendžia, jog ji yra užaukštinta. Teismas įvertina tai, kad valstybė skiria vaikui kas mėnesį 70 Eur, į vaiko mažą vaiko amžių, nenustatyta, kad vaikas turėtų specialių poreikių dėl sveikatos, dėl specialaus ugdymo, todėl realia vaiko poreikių suma, įvertinus vis kylančias maisto, kitų būtinų prekių kainas, laiko 500 Eur per mėnesį. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas 250 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Ieškovė prašo išlaikymą priteisti ne nuo kreipimosi į teismą dienos, bet nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teigia, kad vaiko interesai nenukentės, nes sūnų ji išlaiko, o tokį reikalavimą reiškia dėl to, jog mano, kad atsakovas išlaikymo nemokės. Teismui suteikta teisė viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str.). Nors ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo įsiteisėjimo dienos ir šią savo poziciją teismo posėdyje su atstove palaikė, tačiau teismas sprendžia, jog šiuo atveju, kai jau nustatytas konkretus priteisiamo išlaikymo dydis, išlaikymas priteistinas bent jau nuo sprendimo priėmimo dienos, nes išlaikymo mokėjimas nuo įsiteisėjimo dienos, teismo nuomone, nepagrįstai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, atleidžiant tėvą nuo išlaikymo priteisimo, kurio jis ir taip neteikia (CPK 185 str.). Išlaikymas priteistinas iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185, 376 str., CK 3.3, 3.192, 3.208 str.).

Ieškovė reikalavimas - jeigu atsakovas išlaikymo nemokės gera valia, ieškovė bus priversta kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išlaikymas bus išieškomas priverstine tvarka – yra perteklinis, nes tai yra reglamentuota įstatyme, todėl netenkintinas (CPK 185, 646 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str.).

Nustatytina uzufrukto teisė ieškovei tvarkyti nepilnamečio vaiko gaunamą išlaikymą (CK 3.185 str., CPK 376 str.).

Dėl turto ir kreditorių

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys transporto priemonių, nekilnojamojo turto neįgijo (8-10 b. l.).

Šalys nepateikė įrodymų, jog turėtų kreditorinių įsipareigojimų.

Iš LITEKO sistemos duomenų teismas nustatė, jog atsakovas turi kreditorių OU Aktiva Finants, atstovaujamą UAB „Julianus Inkaso“, kurio reikalavimas yra išnagrinėtas šio teismo civilinėje byloje Nr. e2-11088-1042/2019, todėl kreditoriui buvo pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą. Jam pranešimas yra įteiktas, tačiau jis prašymo dėl jo įtraukimo į bylą nepateikė. Laikytina, kad klausimas dėl prievolės šiam kreditoriui yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11088-1042/2019, kur numatyta atsakovo asmeninė prievolė (CK 3.126 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies taisykles.

Ieškovė patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už neturtinį reikalavimą ir už atstovavimą 1150 Eur, iš viso 1250 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 1062 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista pagal įstatymą, todėl 90 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d., (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, nes jos neviršija nustatytos minimalios sumos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307, 376 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti dėl atsakovo M. L. kaltės (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie M. L., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L. (pavardė iki santuokos – L.), gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje.

Po įrašo apie santuokos įtraukimą į apskaitą panaikinimo palikti pavardes – L., L.

Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. L., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. L.

Nustatyti tokią atsakovo M. L. su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką:

atsakovas M. L. bendraus su sūnumi N. L. be jokių apribojimų ar kliudymų, bendravimo trukmę ir vietą kiekvienu atveju suderinant su ieškove D. L. iš anksto.

Priteisti iš atsakovo M. L., (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. L., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti uzufrukto teisę ieškovei D. L. tvarkyti nepilnamečio vaiko N. L. gaunamas išlaikymo lėšas.

Nustatyti, kad klausimas dėl prievolės kreditoriui OU Aktiva Finants, atstovaujamam UAB „Julianus Inkaso“, yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-11088-1042/2019.

Priteisti iš atsakovo M. L. ieškovei D. L. 1062 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. L. 90 Eur (devyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl apskaitos įrašo panaikinimo.