- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-794-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00455-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- A. B.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-234-285/2019, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme 2018 m. rugpjūčio 22 d. priimtas ieškovo A. B. ieškinys atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas (T.2, b.l. 33).
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti (T.2, b.l. 47-48, 53-54).
3. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti 2018 m. spalio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje. Ieškovui į parengiamuosius posėdžius neatvykstant, reiškiant nušalinimus teismams ir teisėjams, kiti parengiamieji posėdžiai buvo paskirti 2018 m. lapkričio 13 d., 2019 m. sausio 8 d., 2019 m. vasario 8 d. Į 2019 m. vasario 8 d. parengiamąjį teismo posėdį nei ieškovas, nei atsakovo bei trečiojo asmens atstovai neatvyko, nors apie posėdį buvo informuoti tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. 2019 m. vasario 8 d. ieškovas elektroniniu paštu pateikė pareiškimą, kuriame atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime, jeigu bylą ir toliau nagrinės teisėja J. Narkevičiūtė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas, paliko nenagrinėtą; priteisė iš ieškovo A. B. valstybei 50,00 Eur žyminio mokesčio ir 20,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.2, b.l. 132-134).
6. Teismas nurodė, kad įvertinus, jog nepateikta duomenų, patvirtinančių ieškovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje aplinkybių buvimą, kad teismas galėtų spręsti dėl jų pripažinimo svarbiomis, darytina išvada, jog ieškovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, o ginčo esmė nesudaro galimybės bylą teisingai ir objektyviai išnagrinėti ieškovui asmeniškai nedalyvaujant, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtu. Nagrinėjamu atveju byla yra baigiama, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tik dėl ieškovo veiksmų, priešingų civilinio proceso tikslams, principams, netinkamo procesinių teisių įgyvendinimo, dėl ko įvertinus tokį procesinį elgesį, ieškovui ir tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovas A. B. prašė panaikinti 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo kitos apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 246 straipsnio teisės normas. Teismas nenustatinėjo atsakovo ir trečiojo asmens neatvykimo į posėdį priežasčių. Neatvykus šalims negalėjo būti pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės CPK 232 straipsnio pagrindu. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia ieškinį palikti nenagrinėtu ne parengiamajame teismo posėdyje, o tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsakovas ir trečiasis asmuo neatvyko į parengiamąjį posėdį, neprašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir nenustatyta, kad neatvyko be svarbių priežasčių.
7.2. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnio nuostatas, kadangi skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas ir teisėja J. Narkevičiūtė, kurie buvo šalinami, tačiau tyčia nenusišalino.
7.3. Teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė bylinėjimosi išlaidas. Byla nebaigta nagrinėti ne dėl ieškovo neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 246 straipsnio 1 dalies ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo
10. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Šio kodekso 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais. Taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti Civilinio proceso kodekse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
11. Daugelis kitų civilinio proceso normų skatina šalis nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas, kuris vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
12. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 246 straipsnio teisės normas.
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019). Todėl ieškovo teiginys, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia ieškinį palikti nenagrinėtu tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ne parengiamajame teismo posėdyje, atmestinas kaip nepagrįstas.
14. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra numatytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
15. Taigi, dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012; 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
16. CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 str., 7 str.). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra tokia pati, t. y. jos tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Vadinasi, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą inicijavusiai šaliai (ieškovei) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).
17. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti 2018 m. spalio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje (T.2, b.l. 56). Viso byloje buvo paskirti keturi parengiamieji teismo posėdžiai, į kuriuos ieškovas neatvyko, nors apie juos buvo tinkamai informuotas. 2018 m. sausio 8 d. protokoline nutartimi parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas 2019 m. vasario 8 d. Tačiau 2019 m. vasario 8 d. ieškovas elektroniniu paštu teismui pateikė pareiškimą, kuriame atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime, jeigu bylą ir toliau nagrinės teisėja J. Narkevičiūtė.
18. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas, pats iniciavęs teisminį procesą, sistemingai nevyko į parengiamuosius teismo posėdžius, nepagrįsdamas savo nedalyvavimo priežasčių, reiškė nepagrįstus nušalinimus teismams ir teisėjams. Nors pirmasis parengiamasis teismo posėdis, kaip minėta, buvo paskirtas 2018 m. spalio 11 d., 2019 m. vasario 8 d. byla dar net nebuvo pradėta nagrinėti net parengiamajame posėdyje. Atsakovas byloje teismo sprendimo už akių institutu nesinaudojo.
19. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas byloje susiklosčiusią situaciją vertinta kaip ieškovo veiksmus, kuriais nesiekiama greito bylos išnagrinėjimo ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą.
Dėl teismo ir teisėjos šališkumo
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu dėl Kauno apylinkės teismo ir teisėjos Janinos Narkevičiūtės šališkumo.
21. Pažymėtina, kad ieškovo nušalinimo visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Egidijos Tamošiūnienės 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kuria pareiškimas netenkintas (T.2, b.l. 99-100). Pažymėtina ir tai, kad nors įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu (CPK 64-66 str.) sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pagal CPK 6 straipsnį teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Vykdydamas teisingumą, teismas kiekvienu atveju turi diskrecijos teisę įvertinti byloje esančius įrodymas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir priimti dėl ginčo atitinkamą procesinį sprendimą (CPK 185 str.). Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus procesinis sprendimas, nereiškia, kad teismas (ar teisėjas) yra šališkas. Tuo tarpu, jokių konkrečių duomenų ar įrodymų dėl galimo teisėjos Janinos Narkevičiūtės suinteresuotumo konkretaus klausimo baigtimi šioje civilinėje byloje apeliantas nepateikė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
23. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš jo nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes, jo nuomone, byla nebaigta nagrinėti ne dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Šį atskirojo skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą.
24. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ieškovo procesinį elgesį ir ieškinį pagrįstai paliko nenagrinėtą dėl ieškovo netinkamų veiksmų bylos nagrinėjimo procese, netinkamo procesinių teisių įgyvendinimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas nustatė ieškovui (CPK 94 str. 1 d.).
25. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų yra pasisakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
26. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, skundžiama nutartis yra pagrįsta bei teisėta, ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Atskirąjį skundą atmetus iš ieškovo valstybei priteistinos 7,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,06 Eur (septynis eurus šešis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.