Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, 2012-06-11 Tauragės r. apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d.;

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 2009-06-15 Tauragės rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 300 str. 1 d. (2 veikos) – 20 MGL bauda; 2011-07-05 Šilalės rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 284 str. 1 d. – 10 MGL bauda, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir BK 284 str. 1d. ir 138 str. 2 d. 8p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš 2012-07-24 specialisto išvados G 1331/12(03) matyti, jog K. J. padarytas sužalojimas muštinė žaizda viršugalvio kairėje, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. t. 1, l. 36).

Iš 2012-07-24 specialisto išvados Nr. G 1331/12(03) matyti, jog K. J. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio kairėje, dėl ko jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. t. 1, l. 36).

2012-09-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu, iš UAB „Milda“ darbuotojo R. Ž. paimtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. t. 1, l. 142).

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamųjų V. A. ir A. N. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, ir kita bylos medžiaga. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 284 str. 1d.

Nukentėjusysis M. L. 2015-02-12 teismo posėdyje parodė, kad iš vis dabar neigia, jog jam prie benzino kolonėlės „ Milda“ į nosį sudavė V. A., nes pamatęs teisme A. N. prisiminė, kad tai jis buvo prie kolonėlės ir jis su juo susistumdė. Jam į nosį niekas nesudavė, o taip pradėjo bėgti kraujas. Tačiau 2013-09-03teismo posėdžio metu jis nenurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. naktį, apie 1 val., jis prie degalinės kolonėlės buvo sutikęs A. N.. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad Šilalės m., Rytinio kelio gatvėje esančioje degalinėje „Milda“, jam priėjus prie degalinės aptarnavimo langelio ir paprašius tuo metu nepažįstamo vaikino pasitraukti, kad jis galėtų pasiimti butelį su vandeniu, tas vaikinas nepasitraukė ir tyčia galva sudavė jam vieną kartą į veidą, tiksliau į nosį ir ją sulaužė. Dėl sužalojimo padarytos žalos atlyginimo buvo atvykęs tartis V. A., todėl šiuo metu žino, kad tai jis sulaužė jam nosį ( t. 1, b.l. 131, 134-135, 141). Kaip matyti, nukentėjusysis vis keičia savo parodymus, teismas laiko, kad tai daroma dėl to, jog jis šiuo metu atlieka bausmę, kartu yra etapuojamas su kaltinamaisiais, todėl yra suinteresuotas pats, ar yra paveiktas kaltinamųjų duoti melagingus parodymus ir taip apsunkinti bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu panaikinti V. A. atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Dėl nukentėjusiojo M. L. paaiškinimo apie jam anksčiau sulaužytą nosį ir dėl to padarytos operacijos( t. 3 b.l.93), teismo buvo skirta komisijinė ekspertizė, tikslu nustatyti M. L. nosies lūžimo 2012-08-13 aplinkybes. Ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad M. L. 2012-08-13 buvo padarytas pakartotinis nosies kaulo lūžis su jos deformacija( t. 3b.l. 137). Tai galutinai paneigia M. L. aiškinimus, kad jam niekas į nosį tą naktį nesudavė, o šiaip sau pradėjo bėgti kraujas. Nors V. A. ir teigia, kad jis neprisimena ar 2012-08-13 buvo degalinėje „ Milda“ , tačiau tai, kad jis šioje degalinėje apie 1 val. nakties buvo, patvirtina ir 2012-09-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš UAB „Milda“ paimtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (t. 1 b. l. 142,142-151) ir atlikta vaizdo įrašo pažiūra bei prie peržiūros protokolo pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d., apie 1 val., degalinės „Milda“ teritorijoje buvo M. L., M. Z. ir kaltinamasis V. A.. O tai aiškiai įrodo, kad prie degalinės buvo V. A., o ne kaltinamasis A. N.. Taip pat iš parodymų asmens atpažinimo protokolo ( t.1 b.l. 155-156) matyti, kad liudytoja J. L. atpažino kaltinamąjį V. A., kuris buvo prie degalinės ir apsistumdė su kitu jaunuoliu. Visos šios aplinkybės įrodo, kad būtent kaltinamasis V. A., o ne kaltinamasis A. N. buvo degalinėje ir su galva sudavė nukentėjusiajam į nosį bei ją sulaužė. Kadangi įvertinus visas byloje aplinkybes laikytina, kad nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, o įvertinus visas bylos aplinkybes nustatyta, kad jo teisingi parodymai yra duoti ikiteisminio tyrimo metu, todėl vertinant M. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes- kaip jam buvo sužalota nosis, laikytina, jog kaltinamasis jam sudavė galva į veidą neatlikęs išankstinių chuliganiškų veiksmų, o iš karto sudavė jam į veidą jam nepatikus nukentėjusiojo pasakymui, kad jis pasitrauktų nuo langelio. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis V. A. nukentėjusįjį sumušė dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo kaltė įrodyta specialisto išvada, komisijinės ekspertizės aktu, bei kita bylos medžiaga. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 138 str. 2d. 8 p, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl kaltinamojo chuliganiškų paskatų.

Kaip matyti, kaltinamasis V. A. yra kaltinamas ne tik tuo, kad jis ne tik 2012 m. rugpjūčio 13 d. naktį, apie 1 val., Šilalės m. Rytinio kelio g. 2A esančios degalinės „Milda“ teritorijoje-viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia galva sudavė vieną kartą M. L. į veidą padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir tuo, kad tai padarė įžūliais veiksmais, kitų asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis V. A. po sudavimo ar prieš sudavimą nukentėjusiajam atliko kokius dar nors veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir rimtį. Jis atliko vienintelį smūgį nukentėjusiajam į veidą dėl ko jam nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata ir jokių chuliganiškų veiksmų prieš ir po incidento dėl ko galėjo būti įžūliais veiksmais šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, demonstruota nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarką, nebuvo. Kadangi byloje nėra nustatyta kokius dar viešąją tvarką ar rimtį pažeidžiančius veiksmus kaltinamasis atliko be smūgio sudavimo dėl ko nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl laikytina, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties pagal BK 284 str.1d. Todėl esant šioms aplinkybėms, jis turi būti išteisintas pagal BK 284 str. 1d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių( 303str. 5d. 1p ) , nes pagal teismų praktiką, jeigu yra nustatoma, jog po nužudymo, sunkaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje, kaltininkas atliko ir kitus veiksmus pažeidžiančius viešąją tvarką, tai tik tada jam padarytos veikos kvalifikuojamos pagal nusikaltimo sutaptis( LAT 2K-501/2006; 2K-214/2009). Kadangi kaltinamajam nusikaltimai pagal BK 138 str. 2d. 8p. ir BK 284 str. 1d. buvo inkriminuojami pagal nusikaltimų sutaptis, todėl išteisinant jį pagal BK 284 str. 1d. iš kaltinimo šalintini objektyvūs viešosios tvarkos pažeidimo požymiai atitinkantys BK 284 str. 1d. Kaltinamojo V. A. nukalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2d. 8p.

Kaip matyti, kaltinamieji iš esmės kaltais neprisipažino, o tai, kad kaltinamasis A. N. pripažino vieną kartą sudavęs nukentėjusiajam K. J., nėra visiškas kaltės pripažinimas, todėl laikytina, kad byloje nėra nustatyta kaltinamųjų lengvinančių aplinkybių. O sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų K. J. ir V. T. atžvilgiais padarė būdami neblaivūs, bei, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamiesiems , atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistųjų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes(BK 54 str. 2 d.). Kaltinamieji pagal BK 284 str. 1d. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, o kaltinamasis V. A. pagal BK 138 str. 2d. 8 p. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami neblaivūs ir bendrininkų grupėje. Individualizuojant bausmių skyrimą , atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis A. N. iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, tačiau po to 2013-04-23 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčines nusikalstamas veikas areštu ( t. 2 b.l. 108). O kaltinamasis V. A. anksčiau buvo teistas ir nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Atsižvelgiant į tai, kad A. N. iki šių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, o V. A., nors ir buvo teistas ir turėjo neišnykusį teistumą, tačiau jam buvo paskirta švelni nuobauda –bauda, todėl teismas laiko, kada dėl šių aplinkybių dar nėra pagrindo kaltinamiesiems skirti realias laisvės atėmimo bausmes, tačiau tikslinga skirti griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atidedant jos vykdymą, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jų nuo visuomenės. ( BK 75 str.).

Baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai: kaltinamajam A. N. yra pareikštas ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo ryšium su nukentėjusiojo K. J. sužalojimo, kuris sudaro 5337,49 Lt (1545.84 €)- tai yra 5000 Lt (2038 € ) neturtinė žala ir 337,49 Lt turtinė žala už gydymo išlaidas ir transporto degalų išlaidas vykstant į Klaipėdą pas specialistus ( t.1, b.l. 39-40); kaltinamajam V. A. yra pareikštas V. T. ieškinys ryšium su nukentėjusiojo V. T. sužalojimo bei dėl neturtinės žalos atlyginimo, sudarantis 6202,52 Lt (1796.37 €)- tai yra 6000Lt ( 1738€) ir 202 Lt ( 58€) gydymo ir kelionės išlaidos. ( t. 1 b. l. 51-52); taip pat byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys kaltinamajam V. A. dėl 124,24 Lt (35.98 €) nukentėjusiojo M. L. gydymo išlaidų atlyginimo (t.1, b. l. 176-177).

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, o šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kūno sužalojimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti abiems nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai yra trumpalaikiai, nustatyti nežymus sveikatos sutrikdymai, iš esmės jie ateityje neigiamai nepaveiks jo tolimesnio gyvenimo. Teismas sutinka su tuo, kad pats įvykis ir padaryti sužalojimai sukėlė nukentėjusiesiems dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusiesiems neabejotinai padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Vertinant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau minėtas aplinkybes ir laiko, kad užtikrinant kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Nukentėjusiojo V. T. naudai iš kaltinamojo V. A. priteistina 350 € neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiojo K. J. naudai iš kaltinamojo A. N. priteistina 350 € neturtinei žalai atlyginti, o likusios ieškinio dalys, dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinos. (BPK 113,115,117str, CK 6.250str.). Taip pat iš dalies tenkintini nukentėjusiųjų V. T. ir K. J. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo. Byloje yra pridėtas V. T. degalinės kvitas dėl išlaidų, susijusių su degalų užpylimo nuvykimui, kaip jis teigia nukentėjusysis, į Klaipėdą pas gydytojus sužalojimų nustatymui, sudarančios 70,78 Lt ( 20,50€ t. 1 b.l. 53), tačiau nėra pridėti jokie patvirtinantys įrodymai dėl išlaidų, susijusių su gydymusi ir vaistų pirkimu, sudarančių 131, 72 Lt ( 37,86€). Taip pat byloje yra pridėti nukentėjusiojo K. J. kvitas dėl išlaidų, susisijusių su degalų užpylimu į automobilį, kaip jis teigia tikslu nuvykti pas gydytojus į Klaipėdą, kuri sudaro 132, 90Lt( 38, 50€) ( t. 1 b.l. 41), tačiau nėra pridėti jokie patvirtinantys įrodymai dėl išlaidų, susijusių su gydymu, sudarantys 204,59 Lt( 59,25€). Kadangi neabejojama , kad nukentėjusieji vyko į Klaipėdą, todėl pagrįstai manoma, kad jie tam turėjo ir kelionės išlaidų, todėl laikytina, kad jų ieškiniai dėl degalų pirkimo yra įrodyti. Tačiau nesant byloje įrodymų patvirtinančių jų gydymosi išlaidas, bei vertinant tai, kad buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, negalima laikyti, kad tik esant jų paaiškinimams ieškiniuose apie jų išlaidas gydymusi, galima laikyti įrodyta, kad jie turėjo šias išlaidas. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies, o likusi suma atmestina. Taip pat Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys kaltinamajam V. A. dėl 124,24 Lt (35.98 €) nukentėjusiojo M. L. gydymo išlaidų atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas( CPK 115str.)

Daiktinai įrodymai – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti byloje.

Kadangi liudytojams I. E., K. J., K. J. yra apmokėta 189, 58 Lt( 54,90€), todėl ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamųjų solidariai ( BPK 103 str. 1d,. 1p.105 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1d. ir nubausti laisvės atėmimu

1 ( vieneriems ) metams ir 3(trims) mėnesiams.

Pritaikius BK 75 str. 1d., 2d.5 p.,6p,8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ( 1m.ir 6mėn.), įpareigojant per vienerius metus pradėti dirbti ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2014-05-16 iki 2015-02-12 imtinai.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

V. A. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1d., dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2012-07-22, ir BK 138 str. 2d. 8p. ir nubausti:

pagal BK 284 str. 1d., laisvės atėmimu 1 (vieneriems ) metams ir 3(trims) mėnesiams;

pagal BK 138 str. 2d. 8p. ,laisvės atėmimu 2( dvejiems ) metams .

Vadovaujantis BK 63str. 1d., 4d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems ) metams ir 3( trims) mėnesiams.

Pritaikius BK 75 str. 1d., 2d.5 p.,6p,8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ( 2 m.), įpareigojant per vienerius metus pradėti dirbti ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Kaltinamąjį V. A. pagal BK 284 str. 1d., dėl viešosios tvarko pažeidimo 2012-08-13, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registruotis policijos komisariate iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistas.

Nukentėjusiojo V. T. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. A. nukentėjusiojo V. T. naudai 350 € ( tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 20,50 €( dvidešimt eurų 50cnt) turtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo K. J. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. N., nukentėjusiojo K. J., naudai 350 € ( tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 38, 50€ ( trisdešimt aštuonis eurus 50 cnt) turtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš V. A., 35.98 € (trisdešimt penkis eurus 98 centus) nukentėjusiojo M. L. gydymo išlaidoms atlyginti, pinigus sumokant į atsikaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB , banko kodas 73000.

Priteisti iš kaltinamųjų V. A. ir A. N. solidariai valstybės naudai 54, 90€ ( penkiasdešimt keturis eurus 90cnt) proceso išlaidoms atlyginti, lėšas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.