Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo N. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimu penkiolikai metų, pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą šias bausmes subendrinus apėmimo būdu N. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo N. Š. gynėjo apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas pašalinant iš nuosprendžio N. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą paskiriant N. Š. laisvės atėmimą septyniolikai metų ir pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, šią bausmę subendrinus apėmimo būdu su apkaltinamuoju nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, N. Š. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyniolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Dėl šioje byloje nuteisto D. M. kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 m. liepos 12 d., apie 23 val., ant gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), laiptų įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. kartu su kitu asmeniu triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius, spardė ir daužė gyvenamojo namo lauko duris, nulaužė durų rankeną ir pargriovė namo duris pravėrusią A. N. J..

N. Š. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą už tai, kad 2007 m. liepos 12 d., apie 23.30 val., to paties gyvenamojo namo svetainėje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio metaliniu vamzdžiu sudavė septyniolika smūgių A. N. J. į galvą ir kitas kūno vietas ir po to, laiptais užlipęs į namo antrajame aukšte esantį kambarį, metaliniu vamzdžiu sudavė šešiolika smūgių A. J. į galvą ir kitas kūno vietas. Nuo galvos sužalojimų, kraujui išsiliejus galvos smegenyse ir po smegenų dangalais, A. N. J. ir A. J. mirė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

N. Š. neginčija kaltės dėl A. N. J. ir A. J. nužudymo bei šios nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Skunde kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir kad jam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą paskirta per griežta bausmė. Šie kasatoriaus teiginiai yra atmestini.

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

N. Š. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. kartu su kitu asmeniu triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius, spardė ir daužė gyvenamojo namo lauko duris, nulaužė durų rankeną, pargriovė namo duris pravėrusią A. N. J.. Iš kasacinio skundo matyti, kad kasatorius neginčija, jog viešoje vietoje atliko pirmiau nurodytus veiksmus, tačiau jis nesutinka su teismų išvada, kad tokiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka. Šie N. Š. teiginiai prieštarauja teismų nustatytoms bylos aplinkybėms bei teismų sprendimuose aptartiems įrodymams. Iš jų matyti, kad N. Š. su kitu asmeniu vėlyvu paros metu atėjo prie nukentėjusiųjų namo ieškodami A. J., tačiau, negalėdami jo išsikviesti ir patekti į šio namo vidų, ėmė įžūliai elgtis. N. Š. triukšmavo, garsiai keikėsi, spardė ir daužė namo lauko duris, nulaužė durų rankeną, o A. N. J. pravėrus namo duris ją pargriovė. Tokius N. Š. veiksmus teismai pagrįstai laikė įžūliais, nes įvykio metu buvo ne tik sugadintas svetimas turtas, bet ir panaudotas smurtas prieš A. N. J.. Kasatoriaus teiginiai, kad minėti jo veiksmai nesutrikdė visuomenės tvarkos, atmestini. N. Š. keliamą triukšmą girdėjo ne tik liudytojas K. S., N. Š. veiksmai sutrikdė name buvusių A. J. ir A. N. J. poilsį, o pastarąją ir išgąsdino. Ji buvo priversta įspėti, kad nesiliovus triukšmui, iškvies policiją, be to, prieš ją buvo panaudotas smurtas. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo abejoti, kad minėti N. Š. veiksmai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką. Šiuo klausimu išsamiai pasisakyta ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

Tas, kas viešoje vietoje, be kita ko, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, atsako pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota pirmiau nurodyta N. Š. veika. Motyvų, susijusių su pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, kasatorius skunde nenurodo, todėl šis klausimas nutartyje plačiau nenagrinėjamas.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Kiti N. Š. kasacinio skundo motyvai yra susiję su jam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą paskirta bausme. Iš skundo matyti, kad šios bausmės rūšies kasatorius neginčija, tačiau yra nepatenkintas tiek apygardos, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimais dėl bausmės dydžio.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas N. Š. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgė į tai, kad byloje yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis bei turtinės žalos atlyginimas – ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat – į jo teigiamą charakteristiką. Tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad N. Š. tiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą – nužudė du žmones, be to, tai padarė ne tik kerštaudamas, bet ir suduodamas žmonėms į galvas daug smūgių metaliniu vamzdžiu. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes teismas N. Š. paskyrė didesnę už įvykio metu galiojusioje BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, tarp jų – aplinkybes, apibūdinančias ne tik N. Š. veiką, bet ir asmenybę, bei pašalinęs N. Š. pirmosios instancijos teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, padidino jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dvejais metais. Laikyti, kad toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja BK 54 ar 61 nuostatoms, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad N. Š. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos nusikalstamos veikos ne iš karto ir davė teisingus parodymus dėl surinktų įrodymų. Tokia išvada apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra pagrįsta bylos duomenų analize. Tuo tarpu kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, bet ne dėl surinktų įrodymų, o pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas pašalinti N. Š. pirmosios instancijos teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi – abejonių nekelia.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas N. Š. apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę, išsamiau nei pirmosios instancijos teismas, įvertino N. Š. asmenybę. Kolegija, vertindama N. Š. asmenybės pavojingumą, atsižvelgė ne tik į jį teigiamai apibūdinančius duomenis ir aplinkybes, apibūdinančias jo padarytą veiką, bet ir į jo elgesį prieš šią veiką ir po jos, ir padarė išsamiais motyvais, kurie šioje nutartyje nekartojami, pagrįstą išvadą, kad bylos aplinkybės rodo didesnį N. Š. veikos ir jo asmens pavojingumą.

Tai nulėmė apeliacinės instancijos teismo sprendimą paskirti N. Š. griežtesnę nei nurodyta apkaltinamajame nuosprendyje bausmę.

Tai, kad N. Š. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą paskirta bausmė yra didesnė kaip straipsnio sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra pagrindas pripažinti baudžiamojo įstatymo pritaikymą netinkamu.

BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Svarstant šios normos galimą pritaikymą visų pirma būtina nustatyti, ar nėra kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą skyrimo motyvus, nenustatė N. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau BK 61 straipsnio 4 dalies normai pritaikyti būtina dar trijų sąlygų visuma, būtent, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą. Šių sąlygų visuma byloje nenustatyta. Todėl N. Š. nėra pagrindo taikyti BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatų.

BK 54 straipsnyje yra numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 61 straipsnio nuostatos reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Tačiau skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bet ir kitas aplinkybes, kurios yra nurodytos BK 54 straipsnio 2 dalyje, tarp jų – į kaltininko asmenybę. Kolegija laiko, kad šioje byloje bendruosius bausmės skyrimo pagrindus atitinkančią bausmę N. Š. paskyrė apeliacinės instancijos teismas. Todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo N. Š. kasacinį skundą atmesti.