Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovui įteikti tinkamai, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes jis įspėtas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, ir esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius Bigbank AS filialas 2017-05-31 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas kreditas: bendra finansuojama suma – 4 970 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2023-06-15, metinė palūkanų norma – 10,30 proc. Sutartimi atsakovas įsipareigojo sutarties mokėjimo grafike nurodyta tvarka ir terminais grąžinti bendrą finansuojamą sumą, sumokėti palūkanas bei mėnesinį administravimo mokestį (bendrųjų sutarties sąlygų 2.1 punktas). Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius 2019-08-29 sutartį nutraukė.

2018-11-08 pradinis kreditorius ir ieškovas sudarė Periodinę reikalavimo perleidimo sutartį, kurios 2019-09-09 bylų priėmimo–perdavimo aktu ieškovui perleista reikalavimo teisė į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą informuotas 2019-09-17 pranešimu. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad nutraukus sutartį prieš terminą, kredito gavėjas įsipareigoja nedelsiant grąžinti visą negrąžintą bendrą finansuojamą sumą, sumokėti iki nutraukimo dienos paskaičiuotas palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 3 850,01 Eur dydžio negrąžintą kreditą ir 10,95 Eur sutarties administravimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taipogi prašo iš atsakovo priteisti 447,83 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kurias sudaro 171,87 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos (2019-09-09), ir 275,96 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2019-09-09 iki 2020-05-20, bei 10,30 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3 850,01 Eur už laikotarpį nuo 2020-05-20 iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį pradinis kreditorius nutraukė 2019-08-29. Taigi, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, teismas priteisia mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas tik iki sutarties nutraukimo dienos. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad aukščiau minėtu vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktu kredito gavėjas, kredito davėjui nutraukus sutartį prieš terminą, įsipareigojo sumokėti iki nutraukimo dienos paskaičiuotas palūkanas. Atsižvelgus į tai, kad bendra atsakovo skolos suma, nurodyta 2019-08-30 pradinio kreditoriaus pranešime dėl sutarties nutraukimo (4 037,69 Eur) bei skolos suma, nurodyta 2019-09-09 Periodinės reikalavimo perleidimo sutarties bylų priėmimo–perdavimo akte (4 037,74), iš esmės nesiskiria, laikytina, kad 171,87 Eur dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų suma, kurią pradinis kreditorius nurodė reikalavimo perleidimo dieną (2019-09-09), realiai yra paskaičiuota sutarties nutraukimo dienai, todėl būtent ši mokėjimo palūkanų suma priteistina iš atsakovo. Likęs reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis – atsakovas sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (bendrųjų sutarties sąlygų 6.1 punktas). Atsakovas neįvykdė savo sutartinių prievolių, todėl ieškovo reikalavimas dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 346,50 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų (CK 6.71-6.73 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą 4 379,33 Eur sumą (3 850,01 Eur negrąžinto kredito + 10,95 Eur sutarties administravimo mokesčio + 171,87 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų + 346,50 Eur delspinigių) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020-05-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas tenkino 94,07 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 98,77 Eur žyminio mokesčio (105 Eur x 94,07 proc.).

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 850,01 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 01 ct) negrąžinto kredito, 10,95 Eur (dešimt eurų 95 ct) sutarties administravimo mokesčio, 171,87 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 87 ct) mokėjimo palūkanų, 346,50 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus 50 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 4 379,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 98,77 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.