Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams A. S., A. V. ir jų atstovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos atstovui Viačeslav Žarkov,

2018 m. lapkričio 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir A. V. patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujasi Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika bei mano, kad įvertinus tai, kad padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, kad pareiškėjai galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, paskirta tarnybinė nuobauda padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga, t. y. aiškiai per griežta, todėl keistina į švelnesnę - pastabą.

Pareiškėjai ir jų atstovas teismo posėdžio metu palaiko patikslintą skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Cituoja Klaipėdos AVPK viršininko patvirtintą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-35 „Dėl patrulių rinktinės pareigūnų veiksmų”. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, nuo 2018-04-15 19.24 val., tarnybiniame automobilyje Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki pamainos pabaigos – 2018-04-16 7.00 val., neveikė vaizdo įrašymo įranga dėl A. V. tyčinių veiksmų. Pažymi, kad vaizdo stebėjimo įrangos pagalba yra ne tik ženkliai palengvinamas policijos pareigūnų darbas įgyvendinant policijos uždavinius, bet ir apsaugo policijos pareigūnus nuo nepagrįstų kaltinimų bei klaidingų įvykių interpretavimo.

Nurodo, kad atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-35, kurios siūlomosios dalies 2 ir 3 punktuose pasiūlyta pareiškėjams už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybines nuobaudas - griežtą papeikimą. Vadovaujasi Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2013-06-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-520-971/2013), ir teigia, kad Statuto normos suteikia vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti asmenį į pareigas, diskreciją parinkti tarnybinės nuobaudos rūšį, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio nuostatomis. Pažymi, kad skiriant tarnybines nuobaudas pareiškėjams buvo atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo kaltės formą - tiesioginę tyčią. Paaiškina, kad pareiškėjai suvokė, kad atjungus įrenginio elektros grandinės saugiklį bus sustabdytas įrenginio darbas, šio tikslo siekė ir šį savo sumanymą įgyvendino. Akcentuoja, kad lengvinančių aplinkybių pareiškėjų veiksmuose nebuvo nustatyta. Taip pat pažymi, kad A. V. 2016 ir 2017 metais buvo baustas tarnybinėmis nuobaudomis už tyčinius tarnybinius nusižengimus, buvo paskirti papeikimai: už miegojimą tarnyboje (vadovaujantis 2016-06-23 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-83, 2016-07-20 išleistas įsakymas Nr. 30-TE-704 ir 2018-02-23 išleistas įsakymas Nr. 30-TE-106) bei savavališką pasišalinimą iš maršruto (vadovaujantis 2017-02-08 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-ll, 2017-02-28 išleistas įsakymas Nr. 30-TE-210). Mano, jog šie duomenys dėl A. V. atliktų veiksmų suponuoja nuomonę, jog jis nelinkęs taisytis, tinkamai vykdyti pareigūno veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei daryti atitinkamas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko 2018-06-25 įsakymo Nr. 30-TE-436 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. V.” ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018-06-05 įsakymo Nr. 30-TE-390 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.” teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamais įsakymais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsižvelgiant į 2018-06-04 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-35, pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai.

Byloje surinktais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad patikrinimui aktualiu laikotarpiu ir priimant ginčijamą įsakymą pareiškėjai ėjo Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiųjų patrulių (statutiniai valstybės tarnautojai) pareigas.

Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (toliau – ir Statutas). Ginčo teisiniams santykiams aktualu, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo bei tarnybinės nuobaudos skyrimo metu galiojo 2016-11-03 Statuto redakcija (įsigaliojo nuo 2017-01-01).

Pagal Statuto 33 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 33 straipsnio 12 dalis). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01). Apraše reglamentuojami konkretūs kompetentingų subjektų procedūriniai veiksmai pradedant, atliekant ir užbaigiant tarnybinį patikrinimą, skiriant tarnybinę nuobaudą, šių veiksmų atlikimo terminai.

Nagrinėjant administracinę bylą, kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismas privalo įvertinti, ar vidaus reikalų statutinė įstaiga, paskyrusi pareigūnui tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobūdį ir įtaką priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nustatyti, ar skundžiamu įsakymu nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ir ar paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį.

Teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

Dėl tarnybinei atsakomybei keliamų reikalavimų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina konstitucinę piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pažymėta, kad statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia (tarp kitko, be kita ko) ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia (tarp kitko, be kita ko) susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia (tarp kitko, be kita ko) jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2012-02-27 nutarimai).

Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 straipsnio 1 dalis). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 straipsnio 7 dalis).

LVAT, aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tarnybos statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).

Vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į žemesnes pareigas; atleidimas iš vidaus tarnybos. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Apibendrinus išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės pagal Statutą pagrindas – tarnybinis nusižengimas. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ar kitų teisinių pasekmių taikymo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tiriamos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nustatinėjama pareigūno kaltė, bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priimamas arba nepriimamas sprendimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė atsakomybė pareigūnui pagal Statutą gali būti pritaikyta, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys pareigūno pareigas vidaus tarnybos sistemoje, kurios nustatytos vidaus tarnybos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir detalizuotas pareigūno pareigybės aprašymuose ir instrukcijose, taip pat tarnybinės etikos normų reikalavimai. Tai suponuoja išvadą, kad tarnybinės atsakomybės pagal Statutą paskirtis – užtikrinti tvarką vidaus tarnybos sistemoje ir visuomenės pagarbą šiai sistemai.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Aprašo 26 punkte nustatyta, kad konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai prieštaravimų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atlikimo teisėtumo nereiškia. Pareiškėjai, nesutikdami su ginčijamais įsakymais, nesutinka su paskirtos nuobaudos rūšimi bei kelia klausimus dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakankamumo, faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo tinkamumo. Tokiu atveju, šioje byloje nagrinėjant pareiškėjų patikslintą skundą, pirmiausia turi būti nustatyta ir įvertinta, ar pareiškėjai atliko kaltus veiksmus, t. y. pažeidė išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, o nustačius, kad pareiškėjai padarė šiuos pažeidimus, vertintina, ar tokio pobūdžio pažeidimai proporcingi paskirtai tarnybinei nuobaudai.

Dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų veiksmų vertinimo

Ginčijamu įsakymu pareiškėjams paskirti griežti papeikimai už tuos konkrečius veiksmus, kurie įvardyti Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Sprendžiant, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo objektyviai nustatytos visos aplinkybės, patvirtinančios pažeidimo padarymą, ar buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudą, bylos nagrinėjimo teisme metu turi būti akcentuojamas dėmesys ties tais faktais, kurie atsakovo Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomi kaip tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas (žr., pvz., LVAT 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjai, dirbdami ekipaže L1710, tarnybiniu automobiliu, 2018-04-15 19.24 val. stovėdami prie atidaryto bagažinės dangčio bendrai veikdami, tyčia pašalino saugiklį iš saugiklio lizdo, skirto vaizdo įrašymo įrenginio elektros energijos tiekimui, dėl ko nebebuvo daromi pareigūnų patruliavimo automobiliu vaizdo įrašai. Pažymėta, kad pareiškėjai apie įrangos gedimą neinformavo tiesioginių vadovų. Minėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjai sąmoningai (tyčia) pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinto Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.2 ir 20.9 punktus, Klaipėdos AVPK viršininko 2008-11-13 įsakymu Nr. 30-V-111 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Klaipėdos AVPK vidaus tvarkos taisyklių 13 punkto reikalavimus. Konstatuota, kad A. V. tyčia pašalino saugiklį iš saugiklio lizdo, skirto vaizdo įrašymo įrenginio elektros energijos tiekimui, o A. S. nesiėmė priemonių informuoti A. V. apie jo neteisėtus veiksmus, ir taip tyčia leido pašalinti saugiklį iš saugiklio lizdo.

Policijos patrulių veiklos instrukcijų (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018-02-15) 20 punkte numatyti draudimai, kurių negali pažeisti policijos patruliai tarnybos metu. Aptariamame punkte, be kita ko, numatyta, kad policijos patruliams tarnybos metu draudžiama pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą ar pan.) (20.2 punktas); esant techninėms galimybėms, vaizdo ir (arba) garso įrašymo įranga tarnybiniame automobilyje turi būti įjungta nuolat (20.9 punktas).

Klaipėdos AVPK viršininko 2008-11-13 įsakymu Nr. 30-V-111 (2014-05-21 įsakymo Nr. 30-V-449 redakcija) patvirtintų Klaipėdos AVPK vidaus tvarkos taisyklių 12 punkte nustatyta, jog darbuotojai privalo sąžiningai ir dorai atlikti savo pareigas; 13 punkte įtvirtinta, jog darbuotojai privalo laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, Klaipėdos AVPK viršininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų nurodymus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės.

Apibendrinus nurodytus teisės aktus, darytina išvada, kad pareiškėjai, būdami Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiaisiais patruliais, atlikdami savo tiesioginio vadovo, Klaipėdos AVPK viršininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų nurodymus ir pavedimus, tarnybos metu negali pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, telemetrine įranga taisykles bei, esant techninėms galimybėms, privalo užtikrinti, kad vaizdo ir (arba) garso įrašymo įranga tarnybiniame automobilyje būtų įjungta nuolat.

Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės vadas 2018-05-03 tarnybiniame pranešime pranešė, kad gauta informacija apie galimus tarnybinių automobilių vaizdo registratorių įrangos gadinimus. Nurodė, kad peržiūrėjus 2018-04-15 vaizdo registratoriaus įrašus nustatyta, jog tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atpažinimo Nr. L1710, 2018-04-15 nuo 19.00 val. iki 2018-04-16 07.00 val. pagal Patrulių rinktinės pajėgų išdėstymo planą patruliavo pareiškėjai. Nurodė, kad automobilyje įrengtos 4 kameros. Vienos kameros vaizdo įraše matosi ir girdisi, kaip A. V., atidaręs automobilio bagažinės dangtį, sako: „...va, saugiklis čia yra... kaip mes galim jį sutrumpinti...”, po šių žodžių visų 4 kamerų vaizdo ir garso įrašas 19 val. 24 min. 32 s. nutrūksta.

Klaipėdos AVPK Informatikos ir ryšių skyriaus Ryšių grupės specialistas 2018-05-09 tarnybiniame pranešime paaiškino, kad automobilyje valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuotas „Dahua” vaizdo įrašymo įrenginys turi apsaugą nuo neteisingo elektros laidų pajungimo ar elektros energijos tiekimų sutrikimų, todėl neteisingai pajungus elektros energijos tiekimo laidus, vaizdo įrašymo įrenginys neįsijungia; skaitmeninėje atminties laikmenoje esanti informacija nėra sugadinama ar pažeidžiama. Nurodė, kad fiziškai nesugadinant, vaizdo įrašymo įrenginį galima išjungti ir sustabdyti vaizdo įrašymą išėmus elektros grandinės saugiklį. Nurodė, kad pagal vaizdo medžiagą iš automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-04-15 apie 19.24 val. buvo tyčia pašalintas saugiklis iš saugiklio lizdo prie vaizdo įrašymo įrenginio elektros energijos tiekimo lizdo, skirtas apsaugoti automobilio elektros laidus nuo elektros energijos perkrovos vaizdo įrašymo įrenginio gedimo atveju. Pažymėjo, kad vaizdo įrašymo įrenginiui žala nepadaryta, bet tuo metu nebuvo galimybės per radijo kanalus tiesiogiai stebėti automobilyje sumontuotas vaizdo kameras ir nebuvo daromi pareiškėjų patruliavimo automobiliu įrašai.

Pareiškėjas A. S. 2018-05-14 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018-04-15 pradėjus tarnybą ir įsėdus į tarnybinį automobilį nebuvo žinoma, ar vaizdo ir garso registratorius yra veikiantis. Pažymėjo, kad nėra supažindintas su vaizdo ir garso registratorių naudojimo instrukcija, todėl negalėjo užtikrinti registratoriaus veikimo; vizualiai nesimato įdiegto jungiklio, kurį būtų galima įjungti ar išjungti.

Pareiškėjas A. V. 2018-05-23 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018-04-15 tarnybos metu nebuvo žinoma, ar vaizdo ir garso registratorius veikia, nes nėra žinoma, ar automobilyje įmontuotas įjungimo – išjungimo jutiklis; automobilyje nėra jungties – kištuko, įkišamo į automobilio maitinimo lizdą; nėra vaizdo ir garso indikatoriaus. Teigė, kad nėra supažindintas su radijo ryšių priemonių ir telemetrinės įrangos taisyklėmis bei naudojimo instrukcija.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismo vertinimu Tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga iš esmės patvirtina, kad pareiškėjai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. A. V. tarnybos metu 2018-04-15 apie 19.24 val. tyčia pašalino saugiklį iš saugiklio lizdo, skirto vaizdo įrašymo įrenginio elektros energijos tiekimui, tarnybiniame automobilyje Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. S., neįspėdamas A. V. apie jo neteisėtus veiksmus ir nepranešdamas apie šiuos veiksmus atsakovui, tyčia leido pašalinti saugiklį iš saugiklio lizdo. Minėtas aplinkybes patvirtina Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės vado 2018-05-03 bei Klaipėdos AVPK Informatikos ir ryšių skyriaus Ryšių grupės specialisto 2018-05-09 tarnybiniai pranešimai ir vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad A. V., atidaręs tarnybinio automobilio bagažinės dangtį, sako: „...va, saugiklis čia yra... kaip mes galim jį sutrumpinti...”, o po šių žodžių vaizdo ir garso įrašas nutrūksta. Pareiškėjai argumentais dėl to, kad nebuvo supažindinti su vaizdo ir garso registratorių naudojimo instrukcija (taisyklėmis), todėl nežinojo, ar įranga veikia, iš esmės bando pateisinti savo veiksmus, tačiau nepaneigia aplinkybės, kad tyčia pašalino saugiklį iš saugiklio lizdo prie vaizdo įrašymo įrenginio elektros energijos tiekimo lizdo.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas turėjo pagrindą konstatuoti anksčiau minėtų teisės aktų pažeidimą dėl aptartų pareiškėjų veiksmų.

Dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo

Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Atsižvelgiant į statutinio valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami Statute, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą (žr., pvz., LVAT 2012-07-23 nutartį administracinė byla Nr. A552-2748/2012 ir kt.).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., LVAT 2007-02-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑162/2007; 2007-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A14‑945/2007; 2008-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑284/2008; 2008-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑2681/2008; 2011-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146‑3235/2011; 2012-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012; 2015-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A548-552/2015 ir kt.). Nuobaudos pakeitimą į švelnesnę teismas atlieka savo procesiniu sprendimu, o ne atitinkamai koreguodamas atsakovo individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2015-12-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A3636-146/2015).

Nagrinėjamo ginčo atveju, nustačius, kad pareiškėjai savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, spręstinas klausimas, ar pareiškėjų veiksmai pripažintini tokio pobūdžio, už kuriuos jiems galėjo būti taikoma tokios rūšies nuobauda, ar ši paskirtoji konkreti tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas - pagrįsta ir proporcinga, ar keistina švelnesne - viena iš kitų, numatytų Statuto 33 straipsnio 2 dalyje nuobaudų (pvz., pastaba).

Kaip yra pažymėjęs LVAT, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑319/2007; 2012-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012 ir kt.). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste.

Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2013-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Teismas iš bylos medžiagos, pareiškėjo A. V. bei atsakovo atstovo paaiškinimų nustatė, jog A. V. tarnybą pradėjo nuo 1999-08-01, nuo 2014-03-31 eina šiuo metu užimamas pareigas. 2018-05-15 tarnybinėje charakteristikoje nurodyta, kad A. V. geras savo srities specialistas, gerai išmano darbo specifiką, turi pakankamai žinių, gerai orientuojasi įvairiose situacijose, savarankiškai priima sprendimus, imasi darbų, yra linkęs pažeisti darbo drausmę. Pažymėta, kad A. V. galiojančių nuobaudų neturi; per visą tarnybos laiką skatintas septynis kartus. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad A. V. Klaipėdos AVPK viršininko 2016-07-20 įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kuri Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-12-02 sprendimu pakeista į švelnesnę – pastabą (sprendimas įsiteisėjo 2017-02-14); Klaipėdos AVPK viršininko 2017-02-28 įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda –papeikimas (Regionų apygardos administracinio teismo 2018-06-22 sprendimu (įsiteisėjo 2018-07-24) paliktas nepakeistas). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo 2018-06-25 įsakymo priėmimo metu A. V. galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo.

Iš bylos medžiagos, pareiškėjo A. S. bei atsakovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad A. S. tarnybą pradėjo nuo 2015-07-28, nuo 2017-03-01 eina šiuo metu užimamas pareigas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. 2018-05-15 tarnybinėje charakteristikoje nurodyta, kad A. S. geras savo srities specialistas, gerai išmano darbo specifiką, turi pakankamai žinių, gerai orientuojasi įvairiose situacijose, savarankiškai priima sprendimus, imasi darbų, yra linkęs pažeisti darbo drausmę, pasiduoda vyresnių kolegų blogai įtakai. Nurodyta, kad A. S. galiojančių nuobaudų neturi; per visą tarnybos laiką skatintas du kartus.

Pažymėtina ir tai, jog iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų darytina išvada, kad pareiškėjų tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio ir nesukėlė realių neigiamų pasekmių atsakovui.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjų padaryto pažeidimo sunkumą pavojingumo visuomenei aspektais, tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, tai, kad pažeidimu reali žala padaryta nebuvo, pareiškėjų, kaip statutinių valstybės tarnautojų, statusą ir jų ankstesnę tarnybinę veiklą, juos charakterizuojančią medžiagą, konstatuotina, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjams skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (Statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas), keistina švelnesne tarnybine nuobauda - pastaba (Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kuri, teismo nuomone, adekvati jų padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų A. S. ir A. V. patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018-06-25 įsakymą Nr. 30-TE-436 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. V.” ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018-06-05 įsakymą Nr. 30-TE-390 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.”, panaikinti pareiškėjams A. V. ir A. S. paskirtas nuobaudas – griežtus papeikimus, ir skirti pareiškėjams A. V. ir A. S. tarnybines nuobaudas – pastabas.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.