Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-07 nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 9 parų arešto bausme, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. D. ir asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, įsibrovę į saugyklą pagrobė svetimą turtą. O būtent, už tai, kad 2014-10-13, apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), turint tikslą pagrobti svetimą turtą A. S. įlipo į nukentėjusiajam V. G. priklausančio automobilio VW Golf (v. n. (duomenys neskelbtini) vidų ir iš automobilio salono atidarė automobilio variklio dangtį. Po to A. S. išlipus iš automobilio ir su A. D. laikant automobilio variklio dangtį, kitas asmuo atsuko akumuliatoriaus laikiklius iš automobilio ištraukė 72,40 Eur (250 Lt) vertės akumuliatorių „Varta“. Po to visi su akumuliatoriumi pasišalino.

2. Nuteistasis A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-07 nuosprendžiu jam paskirta bausme. Nurodo, kad nusikaltimą įvykdė labai jauno, 14 metų amžiaus, todėl nesuprato savo veiksmų pasekmių. Nurodo, kad dėl nusikaltimo labai gailisi ir prašo skirti švelnesnę bausmę.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

5. Skundas netenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą, o būtent prašo skirti jam švelnesnę nei arešto bausmę.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas A. S. bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingą bausmę.

7.1. Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų BK XI skyriuje, nuostatos. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius) ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės (BK XI skyrius) ir bausmės skyrimo (BK 91 straipsnis) ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais.

7.2. Apeliantas nuteistas už 1 baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurį įstatymas numato baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki 6 metų. Teismas A. S. paskyrė 9 parų arešto bausmę, kurią, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažino vienu trečdaliu.

7.3. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kad apeliantas visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei sunkinančią (nes nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje). Atsižvelgė taip pat į tai, kad A. S. veikas padarė būdamas nepilnametis, į jo asmenybę (nesimokė, nedirbo, nuo psichikos ligų nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas), amžių, vaidmenį nusikaltimo padaryme. Taip pat argumentuotai nurodė, kodėl A. S. turi būti skiriama būtent arešto bausmė, kuri prilyginama trumpalaikiam laisvės atėmimui. BK 91 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas yra laisvas skirti ir laisvės atėmimo bausmę taip pat ir nepilnamečiui, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Nagrinėjamu atveju, nepilnamečio elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad būtent skyrus arešto bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Visiškai sutinkama su teismo išvada, kad nors apeliantas A. S. nusikaltimą įvykdė būdamas neteistas, nepilnametis, tačiau jau po šios nusikalstamos veikos įvykdė dar vieną nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-15 baudžiamuoju įsakymu. Po to vėl sistemingai darė administracinius pažeidimus (nužengimus), kurie iš esmės visi padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio, o du teisės pažeidimai itin grubūs ir padaryti vienas po kito (vairavo girtas ir neturėdamas tam teisės Vilniaus mieste, nuobaudos pagal ATPK 129 straipsnį, 123 straipsnio 1 ir 5 dalis paskirtos 2016-10-12, 2016-10-25). Be to, yra atliekami dar keli ikiteisminiai tyrimai, kuriuose jis yra pripažintas įtariamuoju. Duomenų, kad nepilnametis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti arešto bausmės, byloje nėra.

8. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent teismo paskirta arešto bausmė, jos dydis, kuris yra artimas minimaliam terminui, numatytam BK 90 straipsnio 4 dalyje, gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, ir yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Teismo parinkta bausmės rūšis, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII bei XI skyriuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam A. S. paskirtą arešto bausmę kita bausmės rūšimi ar trumpinti jos terminą nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.