Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-749-134/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-02Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2016-03-07Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2016-11-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-02
Bylos Nr.
1S-749-134/2014
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00512-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronė Vidzėnienė

Įžanginė dalis

Nr.1S-749-134/2014 Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00512-2013-5Procesinio sprendimo kategorija:(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. B. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d., kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas baudžiamąją bylą, kurioje R. M. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. padarymu, perdavė prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (BPK 232 str. 1 d. 3 p.), t.y. dėl to, kad nusikalstamos veikos aprašyme nurodyta, kad R. M. grasino nužudyti ar sunkai sužaloti A. B. sveikatą, tačiau kaltinamajame akte nėra nurodytas BK 145 straipsnio 1 d. straipsnis, numatantis atsakomybę už šią veiką.

Skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. 54-1-00512-13 perduoti Biržų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Skunde nurodyta, kad kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant BPK 219 str. reikalavimų, kadangi jame buvo nurodytos visos minėto straipsnio reikalaujamos aplinkybės, aprašytos nusikalstamos veikos, kurių padarymu yra kaltinamas R. M.. Kaltinamajame akte nurodyta, jog R. M. kaltinamas padaręs dvi, BK 284 str. 1 d. numatytas, veikas, todėl BPK 219 str. 5 p. pažeistas nebuvo. Prokuroras nurodo, jog viešosios tvarkos pažeidimo norma, apima grasinimą ir todėl atskirai nekvalifikuojama, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, teismas visiškai nemotyvavo teiginių, kodėl skundžiamoje nutartyje nurodomo pažeidimo negalima ištaisyti teisme bei kaip tai trukdo nagrinėti bylą.

Prokuroro skundas tenkintinas.

Teismas, perduodamas bylą prokurorui, vadovavosi BPK 254 str. 3 d., kurioje yra numatyta pirmosios instancijos teismo teisė perduoti bylą prokurorui, kai kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka įstatymo reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Reikalavimus kaltinamojo akto turiniui nustato BPK 219 str. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos kitos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir dėl to šio dokumento turinio trūkumai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei pažeidžia kitų proceso dalyvių teises. Kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas visiškai atitinka BPK 219 str. numatytus reikalavimus. Jame nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, R. M. anketiniai duomenys, nusikalstamų veikų aprašymas, nurodant nusikalstamų veikų laiką, vietą, būdą, nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, atsakomybę numatantys BK straipsniai bei kiti reikšmingi duomenys. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad R. M. surašytas kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, dėl kurių šios baudžiamosios bylos nebūtų galima nagrinėti teisme. Be to, tokių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nenurodė ir apylinkės teismas.

Esminis skundžiamos nutarties argumentas dėl ko kaltinamasis aktas neatitinka įstatymų reikalavimų yra tai, kad aprašant nusikalstamą veiką yra nurodyta, kad R. M. „grasindamas M. B., kad jo dienos suskaičiuotos, kad pasiims šautuvą ir jį nušaus, suimdamas už drabužių ir tampydamas, sugriebdamas už kaklo ir tuo sudarydamas pagrindą, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti žmogų – M. B. arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, tačiau kaltinamajame akte nėra nurodytas LR BK 145 str. 1 d straipsnis, numatantis atsakomybę už šią padarytą veiką, o tai pažeidžia asmens teisę į tinkamą gynybą. Pažymėtina, jog kaltinamajame akte R. M. kaltinamas padaręs dvi BK 284 str. 1 d. numatytas veikas, o teismų praktikoje pripažįstama, kad jei viešosios tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu ar grasinimu, kartu su viešosios tvarkos pažeidimu inkriminuojama ir kita veika tik tada jei ji turi sunkesnio nusikaltimo, nei viešosios tvarkos pažeidimas, požymių. Todėl skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl R. M. surašyto kaltinamojo akto trūkumų, yra nepagrįsti. Šiuo atveju teismui pateiktas kaltinamasis aktas netrukdo nagrinėti baudžiamąją bylą teisme ir neleidžia tvirtinti, kad dokumentas turi esminių trūkumų. Be to, kaip teisingai skunde nurodo ir prokuroras, BPK 256 str. nuostatų pagrindu kaltinime nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės bei jos kvalifikavimas gali būti pakeistas ir teisme – tai yra tiek prokuroras, tiek privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, tai yra prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika (kasacinė byla Nr. 2K-480/2012). Tokiu būdu, net nustačius kaltinamojo akto trūkumus dėl galimos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jie nėra esminiai dėl kurių negalima būtų pradėti bylos nagrinėjimo iš esmės, nes jie gali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo teisme metu.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams priimta nesant BPK 254 str. 3 d. numatytų sąlygų, yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti 2014 m. liepos 30 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje R. M. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. padarymu, perduota prokurorui ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Bronė Vidzėnienė